Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį planą pasiūlė šalies premjerei Ingridai Šimonytei. Mero teigimu, tokio imuniteto paso įvedimas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, paskatintų piliečius dažniau testuotis ir spręstų besikaupiančias visuomenės emocinės sveikatos problemas.

Šiame pasiūlyme numatyta, kad imuniteto paso privilegijomis galėtų naudotis trys grupės piliečių: paskiepytieji nuo COVID-19, persirgusieji arba turintieji prieš kelias dienas atliktą neigiamą testą.

Dėl pirmųjų dviejų grupių – paskiepytų ir persirgusių asmenų – diskusijų beveik nekyla. Tačiau aistras kursto trečioji grupė. Svarstoma, ar tikrai gera mintis leisti įvairiose vietose lankytis nesirgusiems ir neskiepytiems, o tik prasitestavusiems asmenims. Mat testas yra itin laikina priemonė – vos tik jį atlikus, asmuo gali susitikti su sergančiuoju ir užsikrėsti.

Ketvirtadienį apie Imuniteto pasą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, dėl imuniteto paso techninio sprendimo jau yra apsispręsta, tačiau vis dar neaišku, ką įtraukti į imuniteto pasą, ir kas sumokės už testus.

„Iš esmės dėl paso, kaip techninio sprendimo, apsispręsta yra. Yra gal vienas toks didesnis ginčas, ar toks pasas turėtų būti taip pat naudojamas, arba požymis galėtų būti ne tik persirgimas ir vakcinacija, o ir neigiamas testas“, – ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Prof. Čaplinskas pritartų neigiamo testo įtraukimui

Ką galvoja apie siūlymą į imuniteto pasą įtraukti ir neigiamo testo turėtojus, paklausėme užkrečiamųjų ligų specialisto, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko.

„Prieš metus, dar balandžio mėnesį, išsakiau mintį, kaip ir kiti PSO ekspertai, kad tokie kovido sertifikatai gali turėti prasmę valdant rizikas. Atitinkamai tada ir švelninant ribojimus, švelninant karantiną. Vis tik aišku, kad ši liga atėjo ilgam, ir pandeminis nuovargis seniai egzistuoja. Dėl to reikia naudoti visas įmanomas priemones, kad mažintume ir valdytume riziką. Ne vien tik matyti ribojimus ir draudimus, kurie, jau seniai aišku, kad yra nebeveiksmingi“, – sakė specialistas.

Todėl, pasak pašnekovo, eikėtų stengtis galvoti ne apie tai, ką vėl uždaryti, tačiau kaip kiekvienoje situacijoje būtų galima valdyti ir mažinti riziką. O neigiami testo rezultatai galėtų padėti tai užtikrinti.

„Jei taip galvosime, ypač medicinine prasme, savaime aišku, kad žmogus, kuris atlikęs vienokį ar kitokį testą, gali mažinti riziką“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

Saulius Čaplinskas

Pašnekovas skeptiškai žiūri į diskusijas, kad joks testas nėra 100 proc. tikslus, bei į tai, kad atlikus testą galima užsikrėsti. Mat taip gali būti su visomis užkrečiamomis ligomis, tačiau testo atlikimas vis tiek yra riziką mažinanti ir pandemiją padedanti valdyti priemonė.

Negana to, ir skiepas neužtikrina 100 proc. apsaugos.

„Kiekvienam paskiepytam žmogui imunitetas susidarys skirtingai, kai kurie net ir paskiepyti neįgys imuniteto, kai kurie išvis jo gali neįgyti. Bet, jei taip kalbėsime, klaidinsime žmones. Jei vadovausimės tokia logika, tai reikėtų paskiepyti, tada dar atlikti tyrimą, kiek pas žmogų susidarė neutralizuojančių antikūnų, kiek susiformavo imuninės atminties ląstelių – tai yra absurdas.

100 proc. tokie kovido pasai niekada negalės užtikrinti saugumo. Tai būtų aiškus įrankis, kaip valdyti asmeninę riziką, antra, kaip maksimaliai atverti visuomenei paslaugas ir bendravimą tarp žmonių, taip pat ir tarp žmonių skirtingose valstybėse. Jei vadovautumėmės tokia logika, savaime suprantama, kad pritarčiau neigiamo testo įtraukimui į imuniteto pasus“, – sakė profesorius.

Kiek laiko turėtų galioti neigiamas testas?

Pasak pašnekovo, kiek laiko imuniteto pase turėtų galioti neigiamas testas, yra techninis ir susitarimo klausimas. Specialistas pabrėžia, kad reikia prisiminti, jog tokie pasai tikriausiai bus reikalingi ne tik šį, bet ir kitą sezoną.

Imuninė sistema
Foto: Shutterstock

Be to, manoma, kad kitais metais reikės pakartotinės revakcinacijos. Tai reiškia, kad kai bus paskiepyti tie, kurie nepaskiepyti dabar, tikriausiai jau reikės revakcinuoti tuos, kurie buvo paskiepyti seniau.

„Kiek laiko turėtų galioti testas, priklauso nuo to, kokiam tikslui, kokiai veiklai jis būtų skirtas. Ir tas laikas gali keistis. Tačiau toks kovidinis dokumentas tikrai gali būti panaudojamas plačiai. Jei kalbame apie restoranus, tai galbūt turėtų galioti testas vienai dienai. Kino teatrui galbūt galėtų galioti ilgiau, bet ten dar reikėtų medicininės kaukės“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

Profesorius pabrėžia, kad testų rezultatai turėtų būti skaitmenizuotoje sistemoje, be to, turėtų būti užtikrintas žmonių duomenų konfidencialumas: „Šiais laikais tikrai būtų galima tai padaryti operatyviai. Tai tikrai galėtų būti įrankis saugiau atverti verslą ir saugiau bendrauti.“

Abejoja, ar neigiamas testas yra saugus variantas

Trečiadienį abejones dėl imuniteto paso savo feisbuko paskyroje išreiškė Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji suabejojo, ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui.

„Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau. Tačiau aš taip pat – už labai atsakingai įvertintus tokio „paso“ gavimo kriterijus. Suprantu Izraelį, kur „žaliasis pasas“ atsirado, kai buvo paskiepyta apie pusę žmonių abiem vakcinomis ir dar daugiau – pirmuoju skiepu. Aišku, saugu. Tai suveikė ir kaip paskatinimas skiepytis skeptikams“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Vakcinacijos centras Vilniuje

Seimo pirmininkė teigė suprantanti, kad į kriterijus galima įtraukti ir tuos, kurie persirgo.

„Bent 3 mėn. jie turi imunitetą. Ir tai įrodyti nesunku. Bet kiek laiko tada galiotų imuniteto pasas tokiems žmonėms? Man, pavyzdžiui, antikūnų labai sumažėjo per 4 mėnesius po ligos. Tai po 5-6 mėn kažin, ar aš būčiau saugi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat abejoja dėl „neigiamų testų“ kriterijaus tokiam pasui gauti.

„Kaip tai pavojinga, mes matome ir M.A.M.A istorijoje. 4 infekuoti, nors, organizatorių teigimu, buvo visi testuojami ir į renginį įleidžiami tik su neigiamais testais“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Vakcinacijos centras Vilniuje

Jai kyla klausimų, kokiam laikui būtų išduodamas toks pasas. „Dienai? Suprantu testavimą einant į darbą – atėjai, gavai neigiamą testą, reiškia nesergi. Bet tai nereiškia, kad nesirgsi po savaitės. Taigi, darbuotojai turi būti testuojami nuolat. Taip, kaip yra testuojami Seimo nariai prieš posėdžius. Todėl aš manau, kad jeigu mums tikrai rūpi saugumas, mes turime neskubėti su tokiais sprendimais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kiek seniau apie imuniteto pasą ir neigiamo testo įtraukimą į jį kalbėjo profesorius Vytautas Usonis. Profesorius pritarė minčiai, kad imuniteto pasai turėtų būti trumpalaikiai, o ne skirti visam gyvenimui. Jų veikimo laikas turėtų priklausyti nuo to, kiek vidutiniškai laiko vakcina ar persirgimas suteikia apsaugą. Deja, bet kol kas tiksliai to niekas nežino.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Pašnekovas priminė, kad tam tikras atitikmuo imuniteto pasui jau yra seniai Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintas skiepų pasas. O į kai kurias šalis be tam tikrų skiepų nė neleidžiama patekti. Pavyzdžiui, Afrikoje prašome geltonojo drugio skiepo, o kai kur negali patekti be meningokoko skiepo.

„Yra ir politinis klausimas, kur imuniteto pasai bus pripažįstami, ar juos pripažins visos Europos šalys, kokios jis trukmės bus. Bet turime kalbėti apie tai, ką žinome. Jei, įvertinus mokslinius duomenis, būtų patvirtinta imuniteto trukmė, tai mažiausia trukmė ir galėtų būti įrašyta į pasus. Bet būčiau labai skeptiškas, jei kalbėtume apie imuniteto pasus tiems žmonėms, kurie nei sirgę, nei pasiskiepiję, o tik atlikę testą. Dėl tokios informacijos įrašymo į imuniteto pasą būčiau labai skeptiškas – patikrinimas, kad žmogus šiuo metu nėra užsikrėtęs, nereiškia, kad asmuo yra saugus“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Iškart po testo paėmimo žmogus gali susidurti su sergančiuoju ir po to susirgti, nors tą kartą testas dar buvo neigiamas. Trumpam laikui testas, pasak profesoriaus, tikrai yra tam tikras saugumo kriterijus. Bet imuniteto pasui toks variantas netinka.