Dabar, rodos, jau visiems įprasta, kad nespėjus į parduotuvę ateiti iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos, nusipirkti alkoholio nebepavyks. Įprasta ir nebematyti alkoholio reklamų. Visgi priėmus šiuos įstatymus visuomenėje kilo milžiniškas nepasitenkinimas bei teiginiai, kad tokie įstatymai tikrai nesumažins opių Lietuvos problemų. Anaiptol – viską reikia reguliuoti ne draudimais, bet švietimu.

Tačiau pastaraisiais metais surinkti įvairių mokslininkų duomenys rodo kiek kitokią situaciją. Pasirodo, ribojimai daro teigiamą įtaką, be to, pasak mokslininkų, jų tikrai nevertėtų atsisakyti. Tokios išvados padarytos trečiadienį Seime įvykusioje konferencijoje.

Vienas iš konferencijos dalyvių – prof. dr. Jiurgenas Rėmas, Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas.

Profesorius pasitelkė Suomijos pavyzdį. Pasak jo, 2002 metais Suomija sumažino mokesčius alkoholiui, o po šių pakeitimų padidėjo bendras mirtingumas visuomenėje. Vėliau, Parlamentui nusprendus padidinti mokesčius, mirtingumas sumažėjo.

Alkoholis

„2017 metais balandį ir gegužę bendras mirtingumas dėl įvairių priežasčių aiškiai sumažėjo Lietuvoje. Kai buvo padidinta amžiaus riba, nuo kada galima vartoti alkoholį, mirtingumas tarp 18-19 metų asmenų irgi sumažėjo.

Taigi, rezultatai rodo, kad 2017 metų kovo mėnesį įvesti mokesčių padidinimai buvo susiję su tuo, jog buvo išvengta 1 155 mirčių per metus. 2018 metų sausio mėnesį minimalaus amžiaus, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, padidinimas, turėjo įtakos 18-19 metų ir ypač vyrų mirtingumui“, – kalbėjo prof. J. Rėmas.

Taigi, pasak profesoriaus, įvedus didesnius mokesčius alkoholio prieinamumas sumažėjo, taip pat sumažėjo ir bendras mirtingumas.

„Šios politikos priemonės buvo labai svarbios mažinant mirtingumą ir ilginant gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų. […] Yra dar daug priemonių, kurios gali padėti sumažinti alkoholio vartojimą. Visų pirma, reikia užtikrinti, kad visa fiskalinė politika prisitaikytų prie infliacijos. Kai kuriose šalyse buvo teigiamų tendencijų, kai buvo nustatyta minimali alkoholinio vieneto kaina. Tokia priemonė padeda sumažinti didelį alkoholio kiekių suvartojimą“, – sakė profesorius.

Daugelis rodiklių, susijusių su alkoholio vartojimu, Lietuvoje gerėja

LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas konferencijoje pastebėjo, kad alkoholio kontrolėje labai svarbus kompleksinis politikos veikimas.

Mindaugas Štelemėkas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia 3 ekonomiškai pačias efektyviausias, pigiausias ir duodančias geriausius rezultatus priemones, kurios padeda kovoti su pertekliniu alkoholio vartojimu.

Kaip pasakojo dr. M. Štelemėkas, tai kainų ir akcizo didinimas, alkoholio prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas. Šios priemonės geriausiai veikia kartu su amžiaus ribojimais, neblaivių vairuotojų kontrole ir pan.

Pasak dr. M. Štelemėko, didžiausias Lietuvos gyventojų trukmės, pamatysime lūžis įvyko 2018 metais, kai pradėta įgyvendinti kompleksinė alkoholio kontrolė.

„Mūsų vidutinė gyvenimo trukmė, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, 2015 metais buvo pati mažiausia, 2019 metais situacija jau buvo geresnė, bet nepasiekė vidurkio“, – sakė pranešėjas.

Pasaulinėje literatūroje minima, kad alkoholio vartojimas yra visiškai ar iš dalies susijęs su mažiausiai 50 ar net iki 200 įvairių ligų ir jų grupių. Didelės dalies šių ligų būtų galima išvengti, jei būtų priimti tam tikri alkoholio kontrolės politikos pokyčiai.

Pasak dr. M. Štelemėko, iš atliktų tyrimų matyti, kad daugelis rodiklių, susijusių su alkoholiu, Lietuvoje gerėja.

Taigi, kaip konferencijoje pasakojo tyrėjas, galima daryti prielaidas, kad alkoholio kontrolės politika susijusi su augančia tikėtina gyvenimo trukme, ypač tarp vyrų. Kompleksinė alkoholio kontrolės politika gali būti siejama su bendro mirtingumo mažėjimu Lietuvoje, alkoholio akcizai prisidėjo prie biudžeto pajamų augimo, alkoholio reklamos ribojimas gali būti susijęs su mažėjančiu paauglių alkoholio vartojimu. Kompleksinės alkoholio politikos silpninimas gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui Lietuvoje.

Dr. Mindaugo Štelemėko teigimu, reikėtų išlaikyti esamus alkoholio ribojimus, bet galima apsvarstyti tolimesnius akcizo didinimus. Lietuva vis dar atsilieka pagal esminius sveikatos rodiklius nuo bendrų sveikatos vidurkių, o alkoholio kontrolės politika labiausiai veikia vyrus, kurie sveikatos prasme smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio.

Mokslininkas pasisakė ir apie švietimą, kuris, neva, turėtų sumažinti alkoholio vartojimą.

„Švietimas, jei juo tikimasi sumažinti alkoholio vartojimą, neveikia, tai neduoda rezultatų. Tokie yra moksliniai tyrimai. Švietimas, kaip informacijos sklaidos priemonė, kaip papildoma, kompleksinė priemonė, yra gerai, bet ne kaip izoliuota priemonė, kurios tikslas mažinti alkoholio vartojimą“, – sakė dr. Mindaugas Štelemėkas. Konferencijoje dalyvavusi prof. Ilona Tamutienė taip pat pritarė šiai nuomonei.

Daugiausia neblaivių darbuotojų – pirmadieniais

Kitas konferencijos pranešėjas, VDU Demografinių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys pristatė tyrimą, kuriame stebėjo darbuotojų blaivumą darbo vietoje. Rezultatai kiek nustebino.

Šio tyrimo duomenų šaltinis buvo įmonė, teikianti darbuotojų blaivumo patikros paslaugas Lietuvoje. Iš viso buvo surinkta 161 įmonės darbuotojų blaivumo patikros testai, duomenų rinkinį sudarė daugiau nei 2,6 mln. patikros testų.

Kaip rodo tyrimas, nuo 0,1 iki 0,2 promilių buvo užfiksuota virš 2 500 darbuotojų, o virš 1 promilės buvo užfiksuoti 584 atvejai. Įdomu tai, jog didžiausia tikimybė sutikti darbuotoją darbe apsvaigusį nuo alkoholio yra vasaros mėnesiais ir žiemą – gruodį bei sausį. Tai neretai būna nulemta šventinių dienų, taip pat ir savaitgalių.

Pirmadienį apsvaigusių žmonių į darbą ateina beveik dvigubai daugiau nei antradienį. Tad manoma, kad lietuviai neretai mėgsta išgerti sekmadieniais prieš darbą.

Be to, mirtingumas nuo apsinuodijimo alkoholiu ir su alkoholiu siejamomis mirties priežastimis padidėja sekmadieniais ir pirmadieniais.

Vidutinis neblaivių darbuotojų alkoholio kiekis kraujyje siekė 0,41 promilės.

Standartizuotas Europos alkoholio tyrimas rodo, kad lietuviai alkoholį vartoja santykinai retai, tačiau vienu kartu suvartojamo alkoholio kiekis yra didžiausias iš visų tyrime dalyvavusių šalių.

Šis tyrimas iš dalies gali parodyti, kodėl sekmadienį ribojamos alkoholio pirkimo valandos yra naudingos visuomenei.

„Nereikėtų skirstyti alkoholio vartotojų į „normalius“ ir „probleminius“ ir galvoti, kodėl mes, „normalūs“, negalime turėti galimybės nusipirkti alkoholio sekmadienio vakarą dėl tų kitų. Riba tarp šių dviejų grupių yra labai plona. Kai turime tokią alkoholio kultūrą, kai daug jo suvartojame, netekimas darbo, turto, šeimos dažnai pastūmėja link probleminio alkoholio vartojimo. Dėl to siūlyčiau nebrėžti ribos tarp dviejų grupių ir suprasti, kad kiekvienas iš mūsų galime atsidurti arti ribos“, – sakė dr. D. Stumbrys.

Ragina nešvelninti alkoholio įstatymų

Pasak VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorės Ilonos Tamutienės, 2020 metais, palyginus su 2015 metais, mažiau žmonių iš girtų asmenų patyrė fizinį smurtą, įsitraukė į rimtą ginčą, nesaugiai jautėsi viešose vietose. Taip rodo Europos standartizuotas alkoholio tyrimas.

Ilona Tamutienė

Nors tendencijos geros ir džiuginančios, tačiau 2020 metų Lietuvos vidurkis nepasiekė 2015 metų ES vidurkio. Tai reiškia, kad padėtis dar toli gražu nėra gera.

„Prisiimant atsakomybę už visuomenės sveikatos, saugumo ir prokreacijos interesus, rekomenduojama neliberalizuoti alkoholio politikos, nes Seimo nariai prisiima atsakomybę ne tik už ekonominį interesą, bet ir už viešąją tvarką, saugumą ir gerbūvį. Dėl to tikrai rekomenduočiau išlaikyti tą gerą kryptį“, – sakė prof. I. Tamutienė.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentės dr. Vitos Karpuškienės teigimu, išgertas alkoholio kiekis 2016-2019 metais mažėjo, tačiau 2020 metais padidėjo girtaujančių asmenų grupė.

Vita Karpuškienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Mūsų tyrimas atliekamas jau 5 metus ir visada klausiame to paties klausimo – ar gėrėte per paskutinius 12 mėnesių. Nuo 2016 metų gėrusių per paskutinius 12 mėnesių daugėjo, išskyrus 2020 metus. Geriantys kiekvieną mėnesį geria rečiau, tai yra pereina nuo 2-3 kartų prie vieno karto“, – sakė doc. dr. V. Karpuškienė.

Docentė pastebėjo, kad per 2020 metus progomis vartojančių asmenų skaičius sumažėjo.

Taip pat doc. dr. V. Karpuškienė pagal tyrimo duomenis sudarė sociodemografinį girtaujančių asmenų portretas – tai daugiausiai vyresni vyrai, aktyvaus darbingo amžiaus, kaimo gyventojai, turintys vidutinį arba žemesnį išsilavinimą, daugiau kaip pusė iš jų nedirba. Jų mėnesio pajamos dažniausiai neviršija 700 Eur.