Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, socialinių tinklų erdvėje geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu, mano, kad laikas atlaisvinti judėjimo apribojimus tiems, kurie yra mažiau „pavojingi“ visuomenei. Vieni jų – jau pasiskiepiję nuo koronaviruso. Kiti – persirgę ir turintys pakankamą antikūnų titrą.

„Kiekvieną dieną tos gretos tik pilnės, o garsas tik didės. Duokite viziją ir siekiamybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo „Ciniškas chirurgas“, tuo pačiu paaiškinęs, kas svarbiau – neigiamas testas ar antikūnų prieš SARS-COV-2 titras.

Su gydytojo leidimu, pateikiame jo „Facebook“ paskyroje pateiktą komentarą:

„Praėjo daugiau nei trys mėnesiai kai, paspaudęs didžiulę raudoną knopkę „START“, užkūriau automatizuotą antikūnų gamybos liniją. Matyt, kartu su vakcina būsiu gavęs ir čipą, maitinamą mini atominiu reaktoriumi, nes pagal šabloną pavyko prištampuoti ne vieną mažųjų kareivukų pulką, o visą jų diviziją. Taip, čia truputį tokia loterija, gali gauti Kashiwazaki-Kariwa nuclear plant, o gali būti įmontuota ir apsiseilėjusi Sirijaus batareika, kuri išsikrauna iškart, svirtelei priėmus „On“ poziciją.

Vakcina nuo koronaviruso
Foto: Vida Press

Dabar klausimas vertas milijono, kas svarbiau: neigiamas testas ar antikūnų titras? Ir mano itin kuklia nuomone – antikūnai čia karaliai. Testai yra super reikalas, jei jie daromi rutiniškai. Vienam epizodui reikia minimum dviejų testų, maždaug su 5 dienų pertrauka. Jei kam kyla klausimas kodėl, pažadu įmesti PSO paveiksliuką, kuris situaciją šiek tiek paaiškins.

Antikūnai – realus skydas nuo konkrečios ligos, pačiam susirgti rizika maža, o sirgti sunkiai – artėja link nulio. Ir nors galimybė pasiskiepijus virusą platinti nežinoma, bet realiam gyvenime ji yra mažesnė nei bendroje populiacijoje. Taigi, aš kaip žmogus, stiklinę matantis pusiau pilną, o ne pusiau tuščią, esu įsitikinęs, kad, pasiskiepijus, mažėja ir išskiriamo viruso kiekis (virus load). Kas iš to? O iš to tas, kad ne žmonės su vienkartiniais neigiamais testais turi dalyvauti socialiniuose eksperimentuose po truputį grįžtant į „new normal“ gyvenimą (beje kaip, ponas Skaisgiri, reikalai su bioetikos leidimais ir sutikimais eksperimentui), bet tie, kurie turi antikūnų. Antikūnai prieš SARS-COV-2 neturi nei vardo, nei pavardės, neturi skiepo ar ligos istorijos numerio, neturi dizainerio suknelės ar kostiumo. Jie yra arba jų nėra. Tai žmonės, kurie iš esmės yra saugūs patys, ir kelia mažiausiai rizikos aplinkiniams.

Keleivių COVID-19 testavimo paslaugų oro uostuose pristatymas

Norite būti tarp lyderių? Padalinkite „žaliuosius pasus“, atlaisvinkite judėjimo apribojimus tiems, kurie moksliniu pagrindu yra mažiausiai „pavojingi“ visuomenei. Bent po Velykų. Gausite papildomą krūvą norinčių skiepo, krūvą žmonių, kurie nori prisidėti prie visuomeninio imuniteto, prie pandemijos stabdymo. Tik spėk raitoti rankoves. Nereikės nuleidinėti vakcinų į unitazą. Tiks viskas, ką turite, ko neturite irgi tiks. Sakote, bus norinčių specialiai užsikrėsti kovidu? Ta prasme, kratytis savaitę dėl šaltkrėčio, dusti net ir be kaukės (lengva ligos forma), rizikuoti gauti endotrachėjinį „klarnetą“, bandyti pūsti jį gulint ant pilvo, o po savaitės pasipuošti ir skyle trachėjoje? Tokių fanatikų pas mus vienetai, su jais medicina susitvarkys arba ne.

Pasistengsiu išsireikšti labai aiškiai ir nedviprasmiškai: norite kažkam kažką leisti, pradėkite nuo sąlyginai saugiausių grupių, nuo persirgusių ir turinčių pakankamą antikūnų titrą bei pasiskiepijusių. Duokite „imuniteto pasą“ ir leiskite jiems dirbti, judėti, gyventi (kad ir laikantis esminių reikalavimų kaip distancija, kaukės, dezinfekcija). Žinau, kas galėtų įgyvendinti IT sprendimus, tik duokite progą. Kiekvieną dieną tos gretos tik pilnės, o garsas tik didės. Duokite viziją ir siekiamybę.

Jei reikės, aš pasiruošęs savo batareikas krauti tiek kartų, kiek bus būtina“.