Dėstytojų skiepijimas sukėlė klausimų
Antradienį Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė pasidžiaugė, kad daugiau nei tūkstantis šios įstaigos darbuotojų gavo vakciną nuo koronaviruso. Tarp paskiepytųjų VDU dėstytojų – ir žinomas žurnalistas bei apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Tuo, kad pagaliau buvo paskiepytas, jis pasidžiaugė ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Norintiems skiepytis universiteto darbuotojams buvo suleista „AstraZeneca“ vakcina, nuo šiol turinti naują pavadinimą „Vaxzevria“. Tiesa, minėtojo universiteto studentai dar nepaskiepyti.
Kaune esančio universiteto bendruomenės paskiepijimas sulaukė ne tik džiaugsmingo pritarimo tam, bet ir abejonių, ar tikrai aukštosios mokyklos dėstytojai, dar nepradėję kontaktinio darbo su studentais, turėjo pirmenybės teisę. Juolab, kad vis dar nepaskiepyta daug visuomenės grupių, jau dabar priverstų dirbti kontaktinį darbą, tokių kaip, prekybos centrų darbuotojai ar pareigūnai.
Stebėjosi ir kai kurie kitų universitetų atstovai, kodėl VDU atstovams skiepytis suteikta pirmenybė.
Labiausiai nuskriausti pasijuto dar nepaskiepyti aukštesnių prioritetinių grupių žmonės, pavyzdžiui, sergantieji lėtinėmis ligomis, kuriems susidūrimas su COVID-19 liga gali turėti liūdnų pasekmių.
Pavyzdžiui, vilnietė Daiva teigė negalinti suprasti, kaip savivaldybėse skiepai skirstomi pagal prioritetines eiles.
„Mūsų šeimos narys dėl ligos yra didelės rizikos grupėje. Gyvename Vilniuje ir skiepo nesitikime sulaukti pagal prioritetus. Gydymo įstaiga teigia, kad gauna nepakankamai skiepų, nes apylinkėje mažai pacientų.
Bet iš žiniasklaidos ir giminaičių girdime, kad kituose rajonuose, kur taip pat mažai pacientų, turintys gretutinių ligų net ir jaunesni nei 60 metų asmenys jau paskiepyti. Pavyzdžiui, buvęs ministras su gretutinėmis ligomis, kuris prioritetų eilėje yra 10 grupėje, paskiepytas, o mūsų šeimos narys, esantis 4 grupėje, skiepą gaus nežinia kada.
Bandžiau gydymo įstaigoje aiškintis, kaip sudaromos eilės, bet atsakymo nesulaukiau. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos, deja, irgi ne“, – guodėsi Daiva.
Kol kas atsakymo į klausimą, kaip sudaromos skiepų laukiančiųjų asmenų eilės, nei iš savivaldybės, nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos negavo ir „Delfi“.
Pasinaudojo proga
Kodėl jau dabar pradėti skiepyti VDU darbuotojai, portalas „Delfi“ pasiteiravo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus profesoriaus Juozo Augučio.
„Kada sužinojome, kad Vyriausybė rengiasi švietimo darbuotojus perkelti į prioritetinę eilę po rizikos grupių, pradėjome universitete tam rengtis, išplatinome visiems darbuotojams anketą, neišskiriant nei mokslo darbuotojų, nei pagalbinio personalo, ir paklausėme, ar sutiktų skiepytis, jeigu būtų tokia galimybė, bei kontaktų, kuriuos vakcinavimo centras turi būtinai gauti.
Bendruomenės nariai užpildė ir mums pateikė gerokai per tūkstantį tokių anketų. O tada susidarė proga. Gal truputėlį dėl to, kad stabtelėjo skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina – jos atsirado daugiau. Turiu, aišku, padėkoti ir Kauno miesto vadovybei, ir organizatoriams, kurie [skiepijimą] organizavo.
Kadangi universitetas pilnai buvo tam pasiruošęs, sukomplektavęs duomenis, tai leido per porą dienų pasiskiepyti bendruomenę. Manau, kad apie 1300 darbuotojų bus paskiepyta. Kita dalis universiteto bendruomenės galbūt jau yra persirgusi, kai kas gavę pirmąjį skiepą pagal kitus prioritetus – pagal amžių ir taip toliau. Manau, kad per 80, gal net 85 proc. universiteto bendruomenės jau bus paskiepyti pirmu skiepu“, – vylėsi rektorius.
„AstraZeneca“ vakcina neišgąsdino
Nors „Vaxzevria“ vakcina, kuria skiepyti VDU darbuotojai, Lietuvoje tapo viena iš labiausiai nepageidaujamų, profesoriaus J. Augučio nuostabai, akademinė bendruomenė ja noriai skiepijosi.
„Klausėme, nujausdami, kad greičiausiai bus skiepijama „AstraZeneca“ vakcina. Bet, mano didžiam nustebimui, iš viso vos keletas bendruomenės narių iš didelio skaičiaus pareiškė, kad skiepytis nenorėtų. Praktiškai visi sutiko skiepytis. Aišku, buvo kažkiek neatsakiusiųjų į anketą dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet aš labai patenkintas.
Manau, kad šis pavyzdys gali parodyti ir kitai bendruomenei, kad universitete ne vien dėstytojai, ne vieno mokslininkai ir ne vien profesoriai yra, yra ir pagalbinis personalas – darbuotojai, vairuotojai. Visi buvo vienodai įtraukti, neišskyrėme nieko.
Kiek aš pats šiandien skambinu, klausinėju ir pats vakar pasiskiepijau, tikrai kažkokių ženklių nemalonių pojūčių nėra: kam truputėlį temperatūra kilstelėjusi, kam kažkoks gal nedidelis skausmas atsiradęs skiepo vietoje. Tai yra įprasta, normalu.
Tuo labiau, kad Oksfordo universiteto mokslininkų, mūsų kolegų kurta. Mes turime juos palaikyti Lietuvoje. Aišku, ne vien dėl to“, – komentavo J. Augutis.
Kol kas prie tiesioginio kontakto negrįžta
Paklaustas, ar skubėjimas pasiskiepyti reiškia, kad universitetas ketina grįžti prie tiesioginio kontakto su studentais, rektorius sakė, kad kol kas ne.
„Čia yra klausimas. Bendruomenė dar tik paskiepyta ir nesusiformavęs pakankamas skaičius antikūnų, apsaugos dar nėra. Bet, žinoma, studentų masinis vakcinavimas prasidės dar negreitai, o labai norisi jau dabar kažkaip pagelbėti, ypatingai baigiamųjų kursų studentams arba tiems, kurie atlieka tiriamuosius darbus, kur reikalinga būti ir laboratorijose.
Mes nesitikime, kad iki to laiko visi studentai bus paskiepyti, bet bent jau turime teorines prielaidas ir viltį, kad galbūt į semestro pabaigą, gegužės mėnesį, pradės slūgti ta banga, atsiras didesnis procentas vakcinuotų žmonių. Tada galbūt galėsime pasikviesti bent jau baigiamų kursų studentus nedidelėmis grupėmis, pritaikydami labai intensyvų tyrimą antikūnų testais, galbūt, kaip buvo su mokyklomis. Čia, žinoma, labai nuo daug ko priklausys: nuo to, ar bus galimybė nemokamai tuos testus gauti, ar su kažkokiomis nuolaidomis.
Galbūt Vyriausybė kada nors priims sprendimą, kaip dėl abiturientų skiepijimo prioritetine tvarka, kad ir baigiamųjų universitetų ir aukštųjų mokyklų kursų studentai gali būti įtraukti“, – vylėsi profesorius J. Augutis.
Anot mokslininko, paskiepijus didžiąsias rizikos grupes, užbaigus 65 metais, nebėra aiškus kriterijus, kad reikėtų ir toliau skiepyti pagal amžių, jaunėjančia tvarka.
„Logika lyg ir diktuoja tokį scenarijų, kad galbūt kaip tik reikėtų judriausią visuomenės dalį pradėti skiepyti, kuri labiausiai gali dalyvauti pernašos procesuose, kuriai, tam jaunimui, gal ir sunkiausia išbūti namuose. Galima tikrai diskutuoti ir galbūt ne masiškai, bet išskirtinai baigiamųjų kursų, baigiamosios mokyklos klases, abiturientus paskiepyti. Tai tikrai nebūtų kažkoks didelis nuostolis – netgi pagreitintų tą viruso plitimo stabdymo procesą, kadangi iš tokios aibės būtų išjungti tie, kurie labiausiai platina.
Kai kurios šalys tokias strategijas priėmusios. Bet vėlgi tam, kad sugrįžtų mokiniai į mokyklas, studentai į universitetus ir tų institucijų bendruomenės turi būti apsaugotos, pasiruošusios. Pirmas žingsnis padarytas su Vytauto Didžiojo universitetu. Manau, kad neilgai trukus tuo pasinaudos ir kiti universitetai, pasidarys apklausas ir turėsime bent jau viltį užbaigti šiek tiek geriau, kokybiškiau studijų procesą. Darbuotojai, po kurio laiko susiformavus imunitetui, irgi galės po truputėlį grįžti į savo darbo vietas: paliktas laboratorijas, paliktus nepabaigtus straipsnius ar darbus“, – teigė rektorius.
„Kritikuojantys neteisūs“
Visgi, ar nereikėjo palaukti, kol bus paskiepyti kiti visuomenės nariai, jau dabar darbe turintys tiesioginius kontaktus su kitais žmonėmis? Į tai rektorius atsakė: „Kritikuojantys turėtų žinoti ir susipažinti su skiepų veikla. Iš karto paskiepijus neįvyksta stebuklas, žmonės neįgauna imuniteto. Antroji „AstraZeneca“ dozė skiriama po trijų mėnesių – tai bus birželio antroji pusė.
Jeigu jau ir atsirastų galimybė gegužės mėnesio antroje pusėje į kažkokį siauresnį ar platesnį kontaktą su studentais grįžti, tada būtų ne laikas skiepyti. Jeigu tik tada pradėsime dėstytojus skiepyti, kontaktą galėsime turėti tik liepos mėnesį ar vėliau, kai jau bus pasibaigę visos studijos. Taigi, kritikuojantys neteisūs.
Sutinku, kad visos grupės, kurios turi kontaktą su žmonėmis, svarbios. Jos į tą prioritetą ir sudėtos, tarp jų – ir švietimo darbuotojai, ir prekybos. Čia tiesiog organizaciniai dalykai: kas geriau suorganizavę, kad nereikėtų laukti ar turėti tarpus, kada labai mažas skiepijimo intensyvumas ar laikyti vakcinas šaldytuvuose, kurios, kaip girdime, baigia ir galiojimo laiką, taip ir nepasiekusios pacientų, čia elgiamasi teisingai. Visą laiką turi turėti tam tikrą rezervą pasirengus, kad pilna apimtimi vyktų vakcinavimas tiek, kiek Lietuva gauna vakcinų“, – patikino profesorius J. Augutis.
Valatka: ne aš sudarinėju tą privilegijų sąrašą
Jau paskiepytas R. Valatka, paklaustas, kaip vertina kritiką, kad VDU dėstytojai paskiepyti per anksti, nes kitos rizikos grupės skiepo dar negavo, portalui „Delfi“ sakė: „Ne aš sudarinėju tą privilegijų sąrašą. Privilegijų sąrašą, jeigu neklystu, sudaro Sveikatos apsaugos ministerija. Tik ji galėtų pasakyti, kodėl tame sąraše vieni yra, o kitų nėra, arba, kodėl vieni universitetai jau skiepyti, o kiti dar neskiepyti.
Aš gavau žinutę sekmadienio vakare ir galėjau pasirinkti: važiuoti skiepytis ar nevažiuoti. Jeigu būčiau nevažiavęs skiepytis, būtų skiepas išpiltas dienos pabaigoje“.
R. Valatka kritikuojantiems sprendimą suteikti VDU darbuotojams pirmenybę pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, atsakė: „Jeigu laikysime, kad universitetas – paskutinis prioritetas, tai, žinoma, reikia mušti visais būgnais, kaip baisu, kad paskiepijo profesorius.
Bet Lenkijoje profesūra jau paskiepyta, nors Lenkija nėra greičiau skiepijanti už Lietuvą valstybė. O trečias dalykas: koks skirtumas, tarp profesoriaus ir mokytojo darbo? Jeigu kalbame apie normalų gyvenimą, skirtumo nėra. Priešingai: aš turi vieną srautą, kuriame – daugiau kaip 70 žmonių auditorijoje. Turbūt joks mokytojas vienoje klasėje tiek neturi.
Aš, kaip žmogus, pasiskiepijau ta vakcina, kurios pirmadienį, vakar, kai mane skiepijo, dienos pabaigoje šaldytuvuose liko 20 tūkst. dozių. Tie, kurie kritikuoja, ar jie nori, kad būtų likę 20 tūkst. 400 dozių?“
Ne laikas rinktis gelbėjimosi liemenę
R. Valatkos labai nenustebino, kad nemažai universiteto bendruomenės nepabūgo „AstraZeneca“ vakcinos, nepaisant sklandančių baimių dėl galimo jos šalutinio poveikio.
„Jeigu mokslo bendruomenė pradėtų tikėti puskvaišiais ir bemoksliais žmonėmis, tada mūsų valstybei būtų visai „šakės“. Nesuprantu, kuo „AstraZeneca“ yra blogesnė? „AstraZeneca“ yra geresnė. Praktiškai „AstraZenecos“, palyginti su gripo skiepais, kurie apsaugo 35-40 proc., pirmas skiepas apsaugo iki 75 proc., jeigu tiksliai prisimenu.
Vienintelis trūkumas, kad antrą skiepą gauni tik po trijų mėnesių, ne po dviejų savaičių, kaip kitų vakcinų atveju. Bet tas antras skiepas yra jau toks, kaip sakoma, kaip antspaudui uždėti.
Aš nesuprantu žmonių, kurie renkasi vakciną. Ar tų, kurie vaikystėje buvo skiepyti nuo tymų ir kitų ligų, nors vienam tėvui atėjo į galvą paklausti, kokia firma pagamino tą skiepą? Skiepas yra skiepas.
Kadangi chemija mokykloje man patiko, galiu pasakyti, kad formulė vakcinų yra ta pati ir man visiškai nesvarbu, kokia etiketė yra ant buteliukų.
Bet, žinoma, visuomenėje, kur moteris sako, kad turiu ne šiaip rankinuką, o „Louis Vuitton“, tai, žinoma, galima daug ko išmąstyti, – juokėsi R. Valatka. – Skiepas yra skiepas. Jis turi padėti sukurti imunitetą prieš „zarazą“ kovidinę“.
Apžvalgininkas stebėjosi, kad dabar, kai siaučia virusas ir kasdien nuo jo miršta žmonės, kažkas renkasi skiepus. Esą taip pat absurdiška, kaip skęstančiajam rinktis gelbėjimosi lemenę.
Paklaustas, kaip jaučiasi po skiepo, R. Valatka atviravo: „Nėra nieko tokio, dėl ko suaugęs žmogus turėtų dūsauti feisbuke. Galiu pridurti tik tiek, kad esu iš tų begemotų, kuris bijo adatų ir bijo kraujo. Nuo vaikystės bijau ir vienintelė profesija, apie kurią niekada nesvajojau, buvo gydytojo profesija. Man pamačius adatą ir daktarą veidas pabaldavo, kraujas dingdavo ir taip toliau.
Taigi, jeigu aš sakau, kad nieko tokio, nors, šiuo atveju, laikau save labai bailiu žmogumi, tai iš tikrųjų nėra nieko tokio, apie ką būtų verta dalintis su kitais“.
