Viruso mutacijos – natūralus procesas, vykstantis visur
Kaip pasakojo užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas, šis koronavirusas jau peršoko rūšinį barjerą, atsidūrė naujoje aplinkoje ir jo pagrindinis tikslas yra kad kuo greičiau ir daugiau pasiektų naujo šeimininko ląstelių.
Pasiekus naują ląstelę virusas siekia kuo greičiau įsiskverbti į kitas ląsteles. Šis procesas vyksta visoje gamtoje dėl natūralios atrankos – virusas ieško galimybės išlikti ir dominuoti.
„Tos atmainos, kaip sakau, yra super sprinteriai, kurie greičiausiai įveikia distanciją ir prasidėjus naujai distancijai jis jau turi privalumą, nes greičiau pradėjo darbą nei kiti, kurie atsiliko“, – palyginimą davė profesorius.
Koronavirusas plinta labai sparčiai – vien per metus pasaulyje buvo užregistruoti 126 milijonai atvejų, niekas nežino, kiek buvo neužregistruotų užsikrėtimų. Kuo greičiau virusas plinta, tuo didesnės mutacijos galimybės, mat vis didėja tikimybė, kad virusas ras lengvesnį kelią patekti į ląsteles.
„Tai neišvengiamas biologijos procesas gamtoje. Net jei virusas plistų tik Lietuvoje ir plistų gana sparčiai, kaip ir dabar plinta, jis mutuotų ir Lietuvoje. Sienų uždarymas nesustabdytų viruso plitimo ir mutacijų. Žinoma, kuo mažiau žmonių judės, kuo mažiau virusas plis ir kuo mažiau žmonių atvažiuos su jau mutavusiu virusu, tai ir mutacijų plitimas bus lėtesnis. Bet visiškai tikrai nebus sustabdytas“, – paaiškino prof. S. Čaplinskas.
Tad, paprasčiau tariant, net ir aklinai užvėrus šalies sienas nuo kitų valstybių, nereikėtų tikėtis, kad nuolat gyvensime su ta pačia viruso atmaina. Kaip ir kiekvienas organizmas gamtoje, taip ir virusas, stengiasi prisitaikyti ir įgauti pranašumą prieš kitus.
„Kaltinti žmogų, kad jis kažkur važiavo ir įkvėpė oro, kuriame buvo virusas ir kad jį atvežė pats to nežinodamas – nemanau, kad būtų teisinga“, – apie dabartinius visuomenės kaltinimus keliautojams, kurie neva atvežė naująją atmainą į Lietuvą, komentavo pašnekovas.
Tad ar tikrai viruso atmainos atsiras vis iš naujo ir nebus matyti pabaigos?
„Mutacijos tikrai niekada nesibaigs. Bet kuo mažiau bus naujai užsikrėtusių žmonių, tuo mažesnės galimybės bus virusui mutuoti. Kuo daugiau bus persirgusių ar pasiskiepijusių, tuo labiau virusas nebeturės, kur mutuoti. Tokiu būdu viruso plitimas ir mutacijos sulėtės. Tikimybė yra tokia, kad po 3-4 metų virusas cirkuliuos visuomenėje, jis niekur nedings, bet cirkuliuos nebe taip agresyviai, o taip, kaip kiti koronavirusai, pavyzdžiui, kaip sezoninio gripo virusas“, – pasakojo prof. S. Čaplinskas.
Šiuo metu manoma, kad nuo užsikrėtimo Pietų Afrikos Respublikos mutacija dabar turimos vakcinos neapsaugo. Jei ši atmaina Lietuvoje taptų dominuojanti, kodėl vis tiek vertėtų vakcinuotis?
Pašnekovas pateikė 2 pagrindines priežastis. Pirmoji priežastis – taip sumažėtų galimybė virusui mutuoti, kadangi plitimas būtų sulėtintas.
„Antra, juk šiandien nepasiskiepijus jau ryt žmogus gali užsikrėsti ir sunkiai susirgti. Net jei jis užsikrės mutavusia viruso atmaina, tam tikra kryžminė apsauga, tikėtina, kad liks, ir bus susidariusios atminties ląstelės. Tai reiškia, kad jis sirgtų lengvesne forma nei nesiskiepijęs žmogus“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pasak jo, kova su atmainomis yra lenktynės su laiku: kas bus greitesnis ir protingesnis – ar mokslas, ar viruso biologija.
„Eiliniam žmogui viruso mutacijos nieko nekeičia ir mūsų elgesys turi išlikti toks pat, kaip ir seniau – lygiai tos pačios saugumo priemonės“, – patarė pašnekovas.
Tačiau mutacijų analizė yra svarbi epidemiologams, kad jie sužinotų, kur virusas plinta, bei mokslininkams, kad operatyviai būtų galima keisti vakcinų sudėtį.
„Gyvename tokioje eroje, kai vakcinos dabar kuriamos ypač greitai, saugios ir efektyvios. Tai reiškia, kad egzistuoja tokios vakcinų kūrimo technologijos, kad labai greitai galima keisti vakcinos sudėtį ir tobulinti ją pagal tai, kokios atmainos atsiranda“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
