Apie gresiančią trečią bangą, afrikinę koronaviruso atmainą ir kitas naujienas kalbėjome su profesoriumi, gydytoju infektologu Alvydu Laiškoniu.
Afrikinė atmaina gali tapti dominuojančia ir Lietuvoje
Karantino priemonės stiprinamos įvairiose Europos Sąjungos šalyse, mat daugumoje jų naujų užsikrėtimų skaičius ir vėl pradeda augti. Profesoriaus teigimu, dėl blogėjančios situacijos ir Lietuvoje kol kas negalima įvesti naujų švelninimų – dar reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip toliau vystysis situacija Lietuvoje ir visoje Europoje.
O jei naujų atvejų skaičius ir toliau augs, pašnekovo teigimu, reikės galvoti ir apie karantino griežtinimą.
Rodos ne taip jau seniai, vos tik paplitus žiniai apie naują britiškąją atmainą, specialistai sakė, kad ir Lietuvoje netolimoje ateityje ši atmaina gali tapti dominuojanti. Tuo metu dar buvo sunku patikėti, kad taip iš tiesų gali nutikti. Tačiau dabar Vilniuje ši atmaina jau pradeda dominuoti. Ar gali tas pats įvykti su afrikine atmaina?
„Savaime aišku, kad taip pat gali nutikti ir dabar. Jau nustatyti pirmieji atvejai Lietuvoje, bet jie rasti atsitiktinai iš specialiai paimtų mėginių. Tačiau, jei paimtume kelis šimtus mėginių, rastume ir daugiau šios atmainos. Be abejo, ją kažkas į Lietuvą atvežė, kitokiu būdu atsirasti negalėjo. Pietų Afrikos atmainos atvejų Lietuvoje tikrai didės. Dabar reikia imti daugiau mėginių, atlikti daugiau sekoskaitos, tada ir atmainos atvejų atrasime tikrai daugiau“, – sakė prof. A. Laiškonis.
Visgi, net jei vakcina nuo užsikrėtimo afrikine atmaina neveikia, skiepytis vis tiek verta. Mat užsikrėtus ligos eiga bus daug lengvesnė.
„Vakcina apsaugos nuo sunkių ligos formų. Neapsaugos nuo galimo užsikrėtimo, bet liga nebus sunkios formos, mirštamumas bus mažesnis, dėl to reikia skiepytis“, – kalbėjo pašnekovas.
Achilo kulnu gali tapti atvertos mokyklos ir artėjančios Velykos
Karantinui užsitęsus daug ilgiau nei tikėtasi, itin sunku ar net neįmanoma išgyventi tampa ir įvairiems verslams. Pastarieji šiuo metu spaudžia Vyriausybę, kad kuo greičiau būtų priimti karantino sušvelninimai, leidžiantys jiems dirbti. Vis dėlto, pasak profesoriaus, kol kas tokiam spaudimui pasiduoti negalima, mat nauji atlaisvinimai epidemiologinei situacijai būtų dar vienas smūgis.
Vienas iš faktorių, kuris situaciją gali pabloginti dar labiau, yra artėjančios Velykos.
„Per Velykas žmonės vis tiek juda, perka, dėl to ir verslui reikia atlaisvinimų. Tačiau gali pasikartoti Vėlinių ir Kalėdinio laikotarpio situacija, kai žmonės lipo vienas kitam ant galvų, kad kažką nusipirktų, nors tai nėra pirmo būtinumo prekės. Atidarius parduotuves virusas gali pradėti plisti dar greičiau.
Reikia nepamiršti, kad dabar atidarėme ir mokyklas, per kurias taip pat gali pradėti plisti virusas, nes vaikai neretai serga besimptome liga. Tai gali būti pavojinga. Buvo padarytas vienas eksperimentas su viena mokykla, viskas buvo gerai, bet leisti eiti į mokyklas didžiajai daliai Lietuvos, mano galva, buvo neapgalvota, per anksti. Vaikai apsidžiaugė, tėvai apsidžiaugė, bet kas bus po 12-15 dienų?“, – svarstė prof. A. Laiškonis.
Nors dar prieš kelias savaites kalbėjome, kad galbūt Velykos nebus nuotolinės ir per jas bus galima sulaukti judėjimo atlaisvinimų, tačiau dabar, blogėjant situacijai, to tikėtis nebeverta.
Deja, bet ir judėjimo ribojimai negali apsaugoti nuo koronaviruso plitimo, mat žmonės vis tiek sugalvoja, kaip juos apeiti. Todėl viskas, kaip sakė profesorius, priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo.
„Policija nesugebės sukontroliuoti kiekvieno kažkur važiuojančio – žmonės pajuto laisvesnį karantiną ir pradėjo judėti. Vis tiek jie suranda įvairius lauko kelius, per kuriuos gali atvažiuoti. Prie visų policijos nepastatysi. Judėjimo ribojimas yra labai sąlyginis ir tai labiau priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Pragyvenome sudėtingas Kalėdas, pragyvensime ir Velykas. Pasidžiaugti galima ir per socialinius tinklus, nebūtinai reikia važiuoti“, – susilaikyti nuo judėjimo ragino gydytojas infektologas.
Trečia banga bus, tik klausimas – kada ir kokio dydžio
Pasak pašnekovo, Lietuvos trečia koronaviruso banga neaplenks.
„Nesame izoliuoti nuo Europos. Neįmanoma padaryti absoliutaus karantino, judėjimas vyksta, žmonės keliauja ir važiuoja į darbo keliones. Dabar pranešta, kad oro linijos didina reisų skaičių. Neišvengsime trečios bangos. Reikia galvoti apie tai, kad ji bus ir pas mus, tik klausimas, kokio dydžio ir kada ateis“, – sakė profesorius.
Ir vėlgi – nuo naujosios atmainos nevaldomo plitimo gali išgelbėti vakcina. Deja, jos taip greitai gauti nepavyks, mat kol ji bus modifikuota pagal naująjį koronavirusą, kol bus atlikti bandymai ir tyrimai, praeis bent keli mėnesiai.
Prof. A. Laiškonio teigimu, užsienio spaudoje jau rašoma, kad kai kurios farmacijos įmonės pradeda dirbti su vakcinos modifikacija, kad būtų praplėsta vakcinų veikimo amplitudė.
Beje, pasak pašnekovo, šiuo metu daugelis Europos Sąjungos šalių susiduria su problema, kad lėtėja vakcinacijos tempai. Savaime suprantama, kad dėl to didėja užkrečiamumo bei didesnio mirštamumo galimybė.
Prie greitesnių vakcinacijos tempų neprisideda ir „AstraZeneca“ vakcina, mat ši įmonė nesilaiko tiekimo grafiko Europos Sąjungai.
„Amerikiečiai pradeda abejoti dėl pateiktų duomenų, ar jie nėra per seni. Jie paprašė, kad „AstraZeneca“ iš naujo pateiktų savo dokumentus. Be to, nereikėtų visiškai abejingai reaguoti į trombozės atvejus, reikia toliau rinkti medžiagą“, – sakė gydytojas infektologas.
