„Manau, kad tikrai padėtų reabilituoti. Tačiau su ta informacijos sklaida mes Lietuvoje dažnai pasiklystame, tai ne pirmas kartas. Ir kai žmonės gauna kokį nors žodį ir išgirsta, kad vakcina nesaugi, jie daugiau nieko nenori girdėti ir nusisuka nuo to produkto. Tai tikrai nėra pirmas kartas Lietuvos istorijoje“, – sakė epidemiologė.
Trūksta vieningo nuomonės pateikimo
Pasak jos, kadangi tokios pandemijos laikotarpis Lietuvoje nevyksta kasmet, įvairios institucijos neturi jokios patirties, kaip tinkamai reikėtų elgtis. Dėl to ir įvyksta tokie nesklandumai. Vis dėlto, pašnekovė pastebi, kad per pastaruosius dešimtmečius žmonių pasitikėjimas medicina ir mokslu yra išaugęs, tad reikia pateikti daugiau informacijos suprantama kalba ir visuomenė neatsisakys skiepų.
„Kaip žinome, yra jau kitų viruso mutacijų ir šios vakcinos tikrai apsaugo ir nuo jų, yra saugios. Šita informacijos sklaida, kuri buvo paskelbta dėl farmakologinio budrumo, tai, sakyčiau, kiekvienoje blogybėje yra pozityvumo. Manau, kad tai pozityvus informacijos pateikimas visuomenei, kad yra sekamas procesas ir visuomenė yra informuojama“, – kalbėjo D. Razmuvienė ir pridūrė, kad šiuo metu iš valdančiųjų pusės trūksta vieningo nuomonės pateikimo.
D. Razmuvienė pritaria tam, kad aukšti valdžios pareigūnai skiepijasi „AstraZeneca“ vakcina taip parodydami pavyzdį visai šaliai. Tokią praktiką vykdo ir kitos užsienio valstybės, kuriuose pirmiausia buvo paskiepyti prezidentai ir Vyriausybės nariai.
„Tai labai teisingas pavyzdys ir reikėtų į „AstraZeneca“ reabilitaciją „įnešti“ tokių asmenų skiepijimasį. Jie parodytų, kad tai nėra sutrikęs saugumo klausimas. Šiuo metu tai būtų vienas iš pozityvių pavyzdžių“, – sakė gydytoja epidemiologė.
Pašnekovės teigimu, kito kelio be skiepų, padėsiančio grįžti į normalų gyvenimą, nėra. Tik skiepai yra vienintelė priemonė, kuri gali padėti kūnui pagaminti specifinį atsaką į ligos sukėlėją. Kitos priemonės nėra.
Kodėl bijome vakcinų, o vaistų – ne?
Kaip pastebėjo „Info komentarų“ vedėjas Arnas Mazėtis, lietuviai dažniausiai nebijo didelėmis dozėmis vartoti raminančių ar migdomųjų vaistų, tačiau į skiepus, kurie praėję daugybę bandymų, kažkodėl vis dar žiūri skeptiškai.
„Vakcina irgi yra vaistas ir kiekviena vakcina turi savo nepageidaujamą reakciją. Bet jei pažiūrėsime į vaistą, kuriuo gydome kokį nors simptomą, tai pamatysime, kad ten tų nepageidaujamų reiškinių į aprašą, kuris yra dėžutėje, yra sudėta daugybė. Bet į tai niekada nereaguojame. Kodėl? Nes jei žmogui skauda galvą ar koks kitas simptomas, jis išgeria vaistą ir jam padeda“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Tuo metu vakcina veikia kitaip, nes tai yra profilaktinė priemonė. Žmogus skiepytis ateina sveikas, tačiau po vakcinos neretai pasireiškia kokia nors nepageidaujama reakcija. Po to asmuo galvoja, kad būtent vakcina jam sukėlė kažkokią ligą.
„Bet žmonės neįvertina, kad jei gavo vakciną, tai ji nesusargdino. Reakcijos, kurios vyksta po skiepo, yra normali imuninės sistemos reakcija, kuri parodo, kad gavau sukėlėją ir mano imuninė sistema gavo informaciją gaminti antikūnus – jei kitą kartą susitikčiau su sukėlėju, kad nebesusirgčiau ta liga, nuo kurios buvau paskiepytas.
Jei pažiūrėsime į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapį, jie visada gražiai duoda ataskaitas. Jūs pamatysite, kad nuo tų vaistų, kuriais gydomės, yra kelis kartus daugiau nepageidaujamų reakcijų įvykę nei būdavo nuo vakcinų. Nekalbu apie šiuos metus, bet iki 2020 metų. Nereikia taip bijoti“, – sakė gydytoja epidemiologė.
Beje, ne tik vakcina nuo koronaviruso patyrė tiek daug pasipriešinimo. Kasmet, kaip pastebi pašnekovė, būdavo nemažai šalutinių reiškinių po skiepo nuo tuberkuliozės. Taip pat epidemiologė džiaugiasi, jog žmonės praneša apie nepageidaujamas reakcijas.
„Sklandė įvairiausi mitai, kad gydytojams neleidžiama pranešinėti, jie yra baudžiami ir t.t. Tai yra visiškas mitas, visiška nesąmonė. Dabartiniu metu, kaip matome, paskelbta virš 1000 nepageidaujamų reakcijų, didžioji dalis pateikta pacientų. Tai labai gerai, kad žmonės, medikai, farmacijos darbuotojai reaguoja. Dėl to galima stebėti galimus nepageidaujamus reiškinius, kurie galbūt nebuvo įtraukti klinikinių tyrimų metu ir jie gali būti papildyti“, – sakė D. Razmuvienė.
