Po šios žinios Lietuva taip pat pranešė savo poziciją: atnaujinamas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, pirmadienį ja bus paskiepyti visi pagrindiniai šalies vadovai, be to, nuo šiol žmogus galės pats rinktis, kokia vakcina nori būti paskiepytas.
Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, gydytoju infektologu Alvydu Laiškoniu aptarėme šias naujienas. Pasak profesoriaus, džiugu, kad pagaliau abejonės dėl vakcinos buvo išsklaidytos ir skiepijimas atnaujintas, tačiau tam tikrų klausimų vis dar kyla.
Vertinimo procesas vis dar nebaigtas
Lietuvoje apie laikiną skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina sustabdymą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė antradienį. Toks sprendimas priimtas po to, kai ministerijai laikinai stabdyti skiepijimą rekomendavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
„Jei Europos vaistų agentūra priėmė sprendimą, kad vakcina efektyvi ir saugi, praktiškai kitų problemų nekyla. Vis dėlto, mano galva, tai dar nebaigtas procesas. Jei toliau bus registruojami tokie atvejai, tai tarnyba įrašys į gamintojo dokumentus, kad tokie tromboemboliniai reiškiniai gali būti, kad gali būti kraujosrūvos dėl trombocitų sumažėjimo. Kol kas per trumpas laikas, kad viską būtų galima išspręsti. Tačiau dabar viskas buvo atlikta pagal taisykles, kaip priklauso“, – sakė profesorius.
Pašnekovas pabrėžia, kad neįmanoma numatyti, kas vyks ateityje. Nors sunkių šalutinių reiškinių, susijusių su kraujo krešumu, labai nedaug, tačiau, pasak profesoriaus, mokslininkai į tai dabar atkreips dar didesnį dėmesį.
„Maždaug 17 milijonų žmonių jau paskiepyti „AstraZeneca“. Per tiek laiko sunkių atvejų pasireiškė tik apie 40, dalis iš jų buvo kraujosrūvos į smegenis. Tai yra pretekstas toliau vakciną sekti ir stebėti. Be to, visi nepageidaujami reiškiniai, tiek vaistų, tiek vakcinų, turi būti pranešti Vaistų kontrolės tarnybai“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.
Profesorius teigiamai vertina sprendimą lietuviams leisti rinktis, kokia vakcina jie nori skiepytis. Mat, jei skiepijimo įstaigoje tuo metu yra kito gamintojo vakcina, žmogus galės pats ją pasirinkti. Jei to nėra, kitos vakcinos teks palaukti, bet iš skiepijamųjų sąrašo asmuo nebus išbrauktas.
„Nemanau, kad dabar žmonės labai greitai puls su „AstraZeneca“ skiepytis. Vakcinos prestižui tam tikras nuostolis jau yra padarytas. Tačiau yra žmonės, kurie niekada nesiskiepys ir yra žmonės, kurie skiepysis bet kokia vakcina. Juk kai kuriuose Lietuvos rajonuose išvis žmonės nesiskiepija, jų nepriversime, nesvarbu, kokia būtų vakcina. Labai gerai, kad dabar bus galima pasiskiepyti tuo, kuo nori“, – sakė gydytojas infektologas.
Vis dėlto, apie kraujo krešumo komplikacijas po vakcinos pranešė įvairios Europos šalys, nors iš Jungtinės Karalystės, kurioje „AstraZeneca“ paskiepyta jau apie 10 milijonų, apie tokias komplikacijas nebuvo girdima.
„Ar šalis, kuri gamino skiepus, registruoja šalutinius poveikius? Galbūt apie tai neinformavo? Dar įvairių klaustukų man yra. Hematologai dabar atkreips dėmesį. Visi šalutiniai reiškiniai yra užregistruojami ir turi būti tiriami. Kol kas niekas nežino, ar vakcina gali veikti kraujo krešumą, nes tokių duomenų nėra, niekas netiria. Reikia stebėti ir vertinti, o stebėjimas vyks ir toliau.
Tai, ką mes turime spaudoje, neturime išklotinių kiekvieno ligonio, kiekvieno žmogaus, kuriam buvo komplikacija. Nežinome, kokio amžiaus jis buvo, kokiomis kitomis ligomis sirgo. Turime tik informaciją, kurią pateikia spauda. Bet neturime pirminės dokumentacijos, skrodimo išvadų, dėl to ne visada galime atsakyti į įvairius žurnalistų klausimus“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Įvaizdžiui koją pakišo įvairūs nesklandumai
Profesorius pritaria minčiai, jog šalies vadovų pasiskiepijimas gali padėti apsispręsti dvejojantiems žmonėms priimti sprendimą skiepytis. Tokia praktika buvp priimta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Izraelyje.
„Žmonės, kurie dvejoja dėl skiepų, atkreipia dėmesį į tai, ką daro valdžia. Jei valdžia skiepijasi „AstraZeneca“, jei Seimas pasiskiepys, manau, tai bus teigiamas ženklas. Galbūt žmonės patikės, kad vakcina yra gera. Joe Bidenas pasiskiepijo, Emanuelis Macronas irgi. Žmonėms gal taip pavyks įrodyti, kad valdžia irgi teigiamai vertina Europos vaistų agentūros sprendimą. Dalį žmonių tai paveiks“, – sakė pašnekovas.
Beje, tokiu pat pagrindu – adenoviruso – pagaminta ir neseniai patvirtinta „Johnson&Johnson“ vakcina. Vis dėlto profesorius nemano, kad dėl to jos irgi taip pat pradės bijoti žmonės. Pašnekovas spėja, kad gali būti ir atvirkščiai – ši vakcina taps viena iš norimiausių, mat jai užtenka vienos dozės. O štai „AstraZeneca“ nepatogumas yra tas, kad antra dozė turi būti suleista po 12 savaičių.
Panašu, kad „AstraZeneca“ vakcinai nuo pat pradžių tarsi vis kas „kišdavo koją“. Kaip prisimena profesorius, pirmasis smūgis buvo tada, kai vakcinos gamintojai pareiškė, jog nėra pakankamai duomenų, ar ji veiksmingai veikia vyresnius nei 65 metų asmenis. Tai žmonėms sukėlė abejonių. Visgi vėliau nustatyta, kad vakcina tinka įvairaus amžiaus žmonėms.
Neilgai trukus prasidėjo tiekimo sutrikimai – ne visada pavykdavo pristatyti numatytą vakcinų kiekį, jis būdavo sumažintas, o kartais išvis nepristatytas. Trečia, buvo išimta visa vakcinų seriją dėl tam tikro defekto.
„Žmonės, kurie stebi, klauso televizijos, prisimena tai. Manau, kad tai buvo komunikacijos problemos. Vis dėlto džiaugiuosi, kad dabar Europos vaistų agentūra išsklaidė abejones. Deja, bet žmonių atmintyje tai liks.
Manau, dabar mūsų visų išvada tokia ir turėtų būti: remiantis Europos vaistų agentūros sprendimu, vakcina pripažįstama kaip saugi ir efektyvi. Buvę nesklandumai, kaip kai kurių serijų išėmimas iš naudojimo, netvarkingas tiekimas rodo, kad yra komunikaciniai nesklandumai, kurie pakenkė vakcinos įvaizdžiui. Vakcina yra patvirtinta, pripažinta ir ja reikia skiepytis“, – apibendrino prof. A. Laiškonis.
Kol „Sputnik V“ vakcina nepatvirtina – skiepytis ja tikrai negalima
Tiesa, kai kurie tautiečiai atvirai sako, jog nesiskiepys tol, kol nebus gauta rusiška „Sputnik V“ vakcina. Tačiau pastaroji dar nėra patvirtinta Europos vaistų agentūros. Profesoriaus teigimu, viskas priklausys nuo EVA sprendimo, o ši vakcina tikrai gali būti efektyvi.
„Tikrai nemanau, kad Rusijoje visi mokslininkai yra kvaili. Kiek savo laiku man ten teko stažuotis, tikrai yra gabių mokslininkų, kurie atliko svarbius darbus. Tačiau pagal Europos Sąjungos statutą, tas, kas neregistruota ES, yra nevartojama. Dabar „Sputnik“ kūrėjai bendradarbiauja su Vengrija, bando kalbėti su Jungtine Karalyste. Tačiau kyla ir politinių klausimų – Lietuvoje buvo minėta, kad tikrai rusiška vakcina nebus skiepijama. Tai jau politinis sprendimas.
Ši vakcina gali būti efektyvi, bet tam dar reikia įrodymų. Nei vaistai, nei skiepai nėra priimami Europos Sąjungoje, kol nėra EVA patvirtinimo. Jei jau patvirtina, toks produktas gali būti naudojamas. Lietuvos turguose yra parduotuvių, kur pardavinėja neregistruotus vaistus ir žmonės juos perka rizikuodami. Kai kurie vaistai kartais tikrai labai efektyvūs, bet jie neregistruoti, nes nepristatė savo dokumentų į EVA. Kol nėra priimta nutarimo, kol nėra išvadų, apie „Sputnik V“ vakcinos naudojimą nereikia nė kalbėti, nes tikrai negalime rizikuoti.“
