Aišku, galime kaltinti antivakserius, kai kurių žmonių neraštingumą ar principinį nusistatymą prieš bet kokias vakcinas, vakcinų tiekimo sutrikimus ir panašiai, bet tenka pripažinti, kad dalis kaltės gula ir ant politikų pečių. Lietuva, visą laiką deklaravusi, kad pilnai pasitiki „AstraZeneca“ vakcina, ir toliau bus tęsiamas skiepijimas šia vakcina, o šio proceso nutraukimas bus žalingas visomis prasmėmis, staiga pareiškia, kad stabdomas skiepijimas.

Sprendimas, matyt, priimtas, mėgdžiojant kai kurių Europos šalių politinius ir greičiau populistinius sprendimus, stengiantis užtikrinti tam tikros dalies gyventojų, išreiškiančių nepasitikėjimą šia vakcina balsus būsimuose rinkimuose ir tolesnį savo politinių reitingų augimą. Deja, nepasitikėjimo šia vakcina virusas, remiantis moksliškai nepagrįstomis abejonėmis ar net menamais įrodymais, kad ši vakcina gali sąlygoti trombembolinius procesus žmogaus organizme, pradėjo plisti kai kuriose Europos valstybėse kur kas greičiau, negu britiško koronaviruso atmaina. Nepadėjo ir mokslininkų pateikti statistiniai duomenys, kad, suleidus 17 milijonų dozių šios vakcinos, buvo registruota tik 37 patvirtinti trombembolijų atvejai, kas tikrai neviršija statistinių rezultatų žmonių grupėje, kurie nebuvo vakcinuoti.

Nepadėjo ir JK Vaistų ir sveikatos priežiūros reguliavimo agentūros bei Pasaulinės sveikatos organizacijos patikinimai, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir nėra jokių moksliškai pagrįstų faktų, kad ši vakcina sukelia trombembolinius procesus. Juk vien tik Britanijoje šios vakcinos buvo suleista 11 milijonų dozių, ir neregistruota nė vieno tiesioginio mirties nuo vakcinos atvejo.

Niekam, atrodo nebuvo įdomūs ir atlikti išsamūs klinikiniai tyrimai paskiepytų asmenų, kurie parodė, kad po vakcinacijos tokios įprastinės organizmo reakcijos į skiepą, kaip skausmas ir patinimas dūrio vietoje, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, temperatūros pakilimas ir šaltkrėtis, retkarčiais – pykinimas, nuovargio pojūtis praeina per kelias dienas, ir skirtingai nuo JAV vakcinų visi nepageidaujami simptomai po antros dozės būna kur kas retesni arba silpniau išreikšti.

„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso

Deja, Džinas iš butelio jau buvo neatsargiai (o gal ir tikslingai) išleistas, „AstraZeneca“ vakcina pilnai sukompromituota, o Europos šalys viena po kitos stabdo vakcinaciją. Kas dėl to kaltas, dabar, matyt, vienareikšmiškai sunku būtų atsakyti.

Gal galima kaltinti Europos vaistų agentūrą, kuri delsė registruoti vakciną, gal ir komunikavimo klaidas, informaciją, kad vakcina tinka tik asmenims iki 65 metų, o po to staigiai atsiradusius naujus patikinimus apie vakcinos veiksmingumą visoms amžiaus grupėms ir panašiai.

Atsirado ir nuomonių, kad aktyviai prie „AstraZeneca“ vakcinos diskreditavimo galėjo prisidėti ir didžioji mūsų kaimynė. Juk rusiška vakcina buvo patvirtinta net nepraėjusi trečio etapo klinikinių bandymų. Antrame pagal dydį vakcinos gamybos centre Novosibirske klinikiniai bandymai apsiribojo tik 38 savanoriais, kas, dar esančių sąžiningų kai kurių Rusijos akademikų nuomone, buvo įvardinta ne tik kaip mokslo diskreditavimas, bet ir nusikaltimas, nes, norint pagrįsti vakcinos veiksmingumą, būtina atlikti klinikinius tyrimus su šimtais tūkstančių.

Asmeniškai apie šią vakciną aš nuomonės neturiu, bet ponas Vladimiras Putinas yra garantavęs, kad rusiška vakcina užtikrina imuninę apsaugą nuo koronaviruso net dvejiems metams. Aišku, būna ir stebuklų, ypač Rusijoje, nes šiuo metu Vakarų pasaulio farmacinių kompanijų sukurtos moderniausios vakcinos nuo COVID-19, remiantis dar negausiais esamais duomenimis, imuninę apsaugą garantuoja tik 6–8 mėnesiams.

Deja, kalbant apie„AstraZeneca“ vakciną, Lietuvoje nuotaikos ne ką geresnės kaip ir kitose Europos šalyse. Šeimos gydytojai tikrai dėjo milžiniškas pastangas, agituodami visus už vakcinacijos svarbą bei bandydami įtikinti visus savo pacientus, kad ne tik „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“, bet ir „AstraZeneca“ vakcina yra vienodai efektyvi ir patikima, todėl skiepytis ja yra saugu.

Dabar, kai buvo sustabdytas skiepijimasis „AstraZeneca“ vakcina, matyt, griaunamas pasitikėjimas ne tik šeimos gydytojais, bet ir mokslo tiesomis. Beje, visoje Europoje mokslininkai vis dar bando įtikinti politikus nestabdyti vakcinacijos proceso.

Demokratinėje šalyje kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę. Pavyzdžiui, Visagino ir Šalčininkų „vakcinų ekspertai“ pareiškė savo tvirtą nuomonę, kad nesiskiepys nepatikima „AstraZeneca“ vakcina, o tik rusiška. Tikrai nesinori tikėti, kad tai darė įtaką mūsų politikams priimant sprendimą Lietuvoje sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Be abejo, dabartinę situaciją komplikuoja ir tai, kad dalis gyventojų jau buvo gavę pirmą dozę vakcinos. O kas toliau?

Tikrai nesinorėtų, kad gydymo ar vakcinacijos taisykles kurtų politikai. Lietuvoje tai jau buvo, ir buvusiam ministrui užsibaigė labai liūdnai. Aišku, kiekvienas turi pilną teisę apsispręsti dėl skiepijimosi.

Deja, pasaulyje žmonės miršta ir mirs nuo įvairių ligų, ir, aišku, nuo trombembolinių komplikacijų, bet tiesioginio ryšio tarp skiepų ir trombembolinių komplikacijų mokslas nenustatė. Bet mokslo neginčijamai įrodyta, kad pats koronavirusas labai dažnai sukelia kraujagyslių trombembolijas. Taigi, norint apsisaugoti nuo trombembolijų, būtina apsisaugoti nuo koronaviruso.

Kalbant apie bet kurią vakciną, sunkios komplikacijos po kovidinių skiepų yra labai retos. Pats koronavirusas yra kur kas pavojingesnis. Juk vyresnio amžiaus žmogui realus šansas numirti nuo koronavirusinės infekcijos yra net 20 proc. Rizika, kad po vakcinacijos išsivystys sunkios komplikacijos yra 1:50000 ar dar mažesnė.

Ar dar reikia komentarų? Aišku, kiekvienas dėl skiepo turi pilną laisvę apsispręsti pats, bet norisi, kad tas sprendimas būtų daromas, remiantis mokslo pagrįstais faktais, o ne emocijomis.