Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga pastebėjo, kad šiuo metu apie vakcinas kalba daug ne tik turintys apie jas žinių ir galintys komentuoti skiepijimo reikalingumą, saugumą ir poveikį.
„Šiame visame informacijos triukšme neretai žmonėms būna sunku atsirinkti, kurie duomenys yra patikimi, o kur yra nepagrįsta ir individuali nuomonė.
Mano, kaip šios srities specialisto, tikslas yra pateikti objektyvią, nešališką informaciją, neatstovaujant jokioms farmacijos kompanijoms, apie tai, kodėl reikalinga vakcina, apie tai, kaip vakcinos veikia, kokie galimi šalutiniai poveikiai, koks yra šios vakcinacijos tikslas ir kaip ji gali prisidėti prie pandemijos valdymo.
Mano tikslas nėra įtikinti kažką vakcinuotis. Tikslas yra suteikti mokslu ir įrodymais pagrįstą informaciją“, – patikino daktaras M. Strioga, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose atsakęs į dažniausiai žmonėms kylančius klausimus apie vakcinas.
Raktas į pandemijos suvaldymą
Šiuo metu Lietuvoje nuo COVID-19 skiepijama trimis vakcinomis: „Comirnaty“, kurią gamina „BioTech“ ir „Pfizer“, taip pat įmonių „Moderna“ ir „AstraZeneca“ gaminamais skiepais.
Lietuvą jau pasiekė beveik 439,4 tūkst. šių vakcinų dozių ir šią savaitę bus pristatytas dar 31 tūkstantis.
Naujausiais SAM duomenimis, šiuo metu jau sunaudota 270,4 tūkst. „BioTech“ ir „Pfizer“, 77,4 „AstraZeneca“ ir 23,2 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių.
Šiuo metu jau paskiepyti 35 proc. 80 metų ir vyresnių žmonių, beveik 29 proc. 70–79 metų ir 11 proc. 60–69 m. Lietuvos gyventojų.
„Tikslas yra, kad vakcinavimo apimtys būtų kuo intensyvesnės. Kad, kai tik gaunamos vakcinų siuntos, jos kuo operatyviau ir kuo greičiau būtų sunaudotos. Tai yra raktas į pandemijos suvaldymą“, – neabejojo M. Strioga.
Ar mus išgelbėtų vaistai?
Vakcina, pasak daktaro, nėra vienintelis kelias suvaldyti pandemiją, bet tai yra vienas iš labiausiai prieinamų būdų grįžti į įprastą gyvenimą, išvengiant sveikatos apsaugos perkrovimo.
„Kitas kelias būtų efektyvių medikamentų sukūrimas prieš virusą. Tačiau vaistas nuo koronavirusinės infekcijos būtų taikomas jau tada, kai ja susergama. Tai vėlgi priklausytų nuo to, kokia ligos forma sergama“, – atkreipė dėmesį M. Strioga.
Tiesa, M. Strioga pastebėjo, kad kol kas vaisto prieš koronaviruso nėra ir kada jis bus, sunku pasakyti.
„Tikėtina, kad daliai žmonių vis tiek tektų gultis į ligonines ir tas vaisto taikymas vyktų sveikatos priežiūros įstaigose, apkrova sveikatos priežiūros sistemai vis tiek išliktų.
Vakcinacijos tikslas yra sukurti mūsų organizme apsaugą jam nekenksmingu būdu, išdresiruoti imuninę sistemą, kad, kai tik į mūsų organizmą pateks ligą galintis sukelti virulentiškas koronavirusas, jau būtų paruošti imuninės sistemos ginklai, kurie neleistų tam virusui organizme įsisiausti ir tokiu atveju žmogus arba išvis jokių simptomų nejaustų, arba persirgtų lengvesne ligos forma, arba bent jau, jeigu sirgtų sunkesne, tai nesibaigtų mirtimi.
Taigi vakcinacijos kampanija yra kur kas efektyvesnė, kadangi mes tarsi žmonių organizmui duodame skydą, kuriuo naudodamasis jis gali apsisaugoti nuo sunkių koronavirusinės infekcijos padarinių“, – patikslino onkoimunologas.
M. Strioga neneigė – 100 proc. efektyvių vakcinų nėra, o vaistai nuo COVID-19 jau kuriami. Jie taps išsigelbėjimu tiems, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakankamas imuninis atsakas po skiepų nesusidarytų.
„Daliai žmonių galbūt reikės ir medikamentinio gydymo, bet tai bus tik nedidelė dalis ir tai bus įprastas krūvis sveikatos apsaugos sistemai. Vakcinacija yra pats efektyviausias būdas, siekiant suvaldyti, sustabdyti, įveikti nevaldomą viruso plitimą.
Apskritai profilaktinė vakcinacija yra vienas didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje. Jos dėka visiškai pavyko išnaikinti du ligų sukėlėjus: žmogaus raupų virusą ir galvijų marą. Tik profilaktinės vakcinacijos dėka, kai žmonės įgijo visuotinį imunitetą, nebebuvo galimybių šiems sukėlėjams užkrėsti jų šeimininkui ir neliko nieko kito daryti, kaip tiesiog išnykti“, – priminė dr. M. Strioga, pabrėžęs, kad skiepijimas yra pats prieinamiausias, pats veiksmingiausias ir pats racionaliausias būdas suvaldyti bet kokią intensyviai siausiančią pandemiją.
Pratybos ar karas?
Daktaras M. Strioga sulaukė ir kito dažno klausimo: kas geriau – skiepytis ar įgyti imunitetą natūraliu būdu, tai yra persirgus COVID-19 liga.
„Geriau skiepytis, nes skiepas yra imuninės sistemos dresiravimas – būdas organizmui nekenksmingu būdu išmokti reaguoti į tam tikrą grėsmę“, – pakartojo M. Strioga.
Daktaras atsakė ir į tai, ar turėtų gąsdinti po skiepų pasireiškę nepageidaujami poveikiai, tokie kaip karščiavimas, kaulų, sąnarių, raumenų, galvos skausmas ar silpnumas.
„Tai yra mūsų normaliai funkcionuojančios, normaliai intensyviai dirbančios imuninės sistemos darbo išraiška. Organizmui tai nekenkia. Tai nėra virusas, kuris infekuoja ląsteles ir kuris tas ląsteles, naikina, kuris sukelia lokalų ir paskui sisteminį uždegiminį atsaką, kuris galiausiai pradeda naikinti konkretų organą. Visa tai vakcinoms nebūdinga.
Vakcinos sukelia imuninį atsaką prieš konkretų antigeną, prieš tam tikrą ženklą, pagal kurį imuninė sistema gali atpažinti tam tikrą virusą.
Tiesiog, kai intensyviai vystosi imuninis atsakas, mes jaučiame tuos šalutinius poveikius ir įgyjame apsaugą“, – paaiškino daktaras M. Strioga.
Ir nors imuninę apsaugą taip pat galima įgyti natūraliai užsikrėtus ir persirgus koronavirusu, bet tai esą jau loterija ir niekada nežinosi, kaip viskas baigsis.
„Tai yra loterija, nes ligos eiga gali būti su visomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis – kaip žinome, gali būti ilgalaikiai poveikiai po persirgtos infekcijos, tai gali būti ir letali, mirtina ligos eiga. Ar verta rizikuoti, ar verta žaisti va banque, bandyti pačiam grumtis su virusu, tikintis, kad imuninė sistema su juo taip išmoks kovoti (galbūt išmoks, o gal ir imuninė sistema žus su visu organizmu), ar vis tik racionaliau pasinaudoti imuninės sistemos pratybomis, surengti imuninei sistemai, kaip armijai, ginančiai organizmą nuo pavojų, rimtas karines pratybas, o ne įvelti ją į tikrą karą?
Pratybos praeina be padarinių. Karas, nors ir laimimas, net jei imuninė sistema jį įveiktų, dažniausiai neliks be pėdsakų. Jeigu bus sergama COVID-19 liga (o yra duomenų, kad ir po besimptomės), tam tikrų liekamųjų reiškinių perspektyvoje gali išryškėti.
Esant efektyvioms vakcinoms, kur kas protingesnis ir racionalesnis būdas apsaugą nuo konkrečios infekcijos, nuo konkretaus patogeno, šiuo atveju – koronaviruso, įgyti vakcinacijos būdu, organizuojant imuninei sistemai pratybas, o ne karą“, – neabejojo M. Strioga.
Kaip sužinoti, ar vakcina veikia?
Tiesa, šalutiniai poveikiai po skiepo pasireiškia ne visada. Ar tai reiškia, kad skiepas neveikia?
„Ne, vienareikšmiškai tai nereiškia, kad skiepas neveikia. Veikiau reikėtų pasakyti atvirkščiai – jeigu jauti šalutinius poveikius, tai yra labai didelė tikimybė, kad stiprus pilnavertis imuninis atsakas nesusidarys.
Jeigu nėra jaučiami nemalonūs nepageidaujami poveikiai, gali būti, kad toks yra imuninės sistemos temperamentas, priklausantis nuo receptorių. Yra cholerikas, flegmatikas, sangvinikas, kalbant grynai metaforiškai. [Pagal tai] gali imuninis atsakas vystytis nuosaikiau.
Tačiau tiems žmonėms, kurie po vakcinacijos nejaučia jokių šalutinių poveikių, itin tikslinga, praėjus bent 2–3 savaitėms po antrosios vakcinos dozės, jei tai yra „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcina, ar mėnesiui arba 5–6 savaitėm po „AstraZeneca“ vakcinos, kraujyje nustatyti antikūnus.
Tai būtų objektyvesnis veiksnys, leidžiantis įvertinti, ar imuninė sistema į tai sureagavo. Nes netgi šalutinių poveikių nejaučiantiems žmonėms dažniausiai pakankamas antikūnų titras, pakankamas imuninės sistemos ginklų prieš koronavirusą titras, susidaro“, – rekomendavo M. Strioga.
