Kokia tai vakcina, kaip ji veiks, koks jos vartojimo principas ir kokie galimi jos šalutiniai poveikiai, penktadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje papasakojo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis, VVKT patarėja Simona Stankevičiūtė ir VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Užteks vienos dozės
G. Andrulionio teigimu, tai yra pirmoji vakcina, kuriai užteks vienos vakcinacijos dozės. Ji pagaminta adenoviruso pagrindu, taip pat, kaip ir „AstraZeneca“.
„Preliminarūs pristatymo terminai – iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo VVKT vadovas.
Pirmieji šios vakcinos kiekiai bus simboliniai. Iš viso Lietuva yra nusprendusi įsigyti 700 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.
Apsauga bent trims mėnesiams
Kaip sakė S. Stankevičiūtė, jos veikimo principas panašus į „AstraZeneca“, bet kitoks nei „Pfizer“ ir „Moderna. Vakcinoje esantis adenoviruso vektorius, kuris yra tarsi nešėjas, tikrai negali sukelti infekcijos, nes yra genetiškai pakeistas.
Anot S. Stankevičiūtės, kol kas žinoma, kad ši vakcina sukuria trijų mėnesių apsaugą nuo koronaviruso.
Kalbant apie vakcinos veiksmingumą, svarbu prisiminti, kaip šis rodiklis yra skaičiuojamas.
„Vakcinos veiksmingumas yra sąlyginis dydis ir jis nėra tiesiogiai išmatuotas. Jei sakome, kad vakcinos veiksmingumas yra apie 66 proc., tai tikrai nereiškia, kad 66 proc. pacientų nesusirgs, o visi likę susirgs – jokiu būdu. Mes suskaičiuojame, kiek buvo įvykių tarp nevakcinuotų žmonių, tada suskaičiuojame, kiek buvo įvykių tų žmonių populiacijoje, kurie buvo paskiepyti. Iš nevakcinuotų atimame vakcinuotus ir padaliname iš nevakcinuotų, padauginame iš 100 proc. ir gauname vakcinos veiksmingumo procentą“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Iš viso buvo tirta virš 19 tūkstančių žmonių, kurių populiacijoje buvo vertintas vakcinos veiksmingumas ir jie buvo paskiepyti šia vakcina. Iš paskiepytųjų minėtąja vakcina 116 susirgo COVID-19, tai yra 0,59 proc. Placebo grupėje toks procentas buvo 1,76. Paskaičiavus, vakcinos veiksmingumas siekia 66,4 proc.
„Tačiau apibendrinus vakcinos veiksmingumas yra apie 66 proc. Jis panašus tarp visų amžiaus grupių. Klinikinėje tyrimų programoje apie 20 proc. žmonių buvo virš 65 metų ir jų vakcinos veiksmingumo rezultatai yra labai panašūs“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
„Vienareikšmiškai šios vakcinos efektyvumas yra pakankamas, antraip ji nebūtų registruota Europos Sąjungoje. Apie 20 proc. pacientų buvo tirti Pietų Afrikoje, kur buvo paplitusi Pietų Afrikos atmaina. Jei vakcinos veiksmingumas būtų mažesnis nei bet kokia rizika, ji nebūtų registruota“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Šalutiniai poveikiai panašūs į „AstraZeneca“
Kaip spaudos konferencijoje kalbėjo VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, kadangi vakcina savo gamybos principu yra panaši į „AstraZeneca“, šalutiniai poveikiai taip pat turėtų būti panašūs. Iš to, kas rašoma preparato charakteristikos santraukoje, įprasti nepageidaujami poveikiai yra reaktogeniškumo reakcijos.
Tai yra galvos, raumenų, injekcijos vietos skausmas, nuovargis bei pykinimas. Paminėtos ir sunkios reakcijos – anafilaksinis šokas. Kadangi šiai vakcinai užteks vienos vakcinacijos dozės, savaime suprantama, kad šalutiniai reiškiniai pasireiškia po šios vienintelės dozės.
Kol kas dar nežinoma, kaip ilgai išliks sudarytas imunitetas, tačiau manoma, kad jis susidaro praėjus 14 dienų po vakcinacijos.
