Tarptautinė rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų bendrovė „NielsenIQ“ pirmadienį, kovo 8 dieną, nuotolinėje spaudos konferencijoje pristatė tyrimą „Lietuvos gyventojų ketinimas skiepytis: demografinis portretas“.
Spaudos konferencijos metu bus pristatyti naujausi reprezentatyvūs duomenys apie Baltijos šalių gyventojų ketinimus skiepytis bei atskirų Lietuvos visuomenės grupių demografiniai portretai.
Tyrimas buvo atliktas 3 Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 1600 asmenų, kuriems buvo nuo 16 iki 64 metų.
Didžiausias nerimo lygis yra Latvijoje
Naujausiais tyrimo duomenimis, didžiausias nerimo lygis dėl COVID-19 situacijos yra Latvijoje, apie 91 proc. Lietuvoje tuo metu šis skaičius yra 88 proc., o Estijoje 86 proc.
„Didžiausias panikos lygis buvo pirmojo karantino metu, tai yra balandžio mėnesį ir tokių žmonių, kurie buvo susirūpinę dėl viruso, buvo 24 proc. Atlaisvinus karantiną nerimo lygis smarkiai smuko.
79 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems trūksta bendravimo, daugiau nei pusė sakė jaučiantys įtampą šeimoje. Žmonės pradėjo labiau neigiamai vertinti ekonominę situaciją šalyje.
Skiepytųsi 58 proc.
Pasidomėjus, kiek žmonių sutiktų skiepytis nuo koronaviruso Lietuvoje, 36 proc. apklaustųjų pasakė, kad tikrai skiepysis vakcina nuo COVID-19, o 23 proc. pasakė, kad greičiau skiepysis nei nesiskiepysis. Taigi, iš viso, apklausos duomenimis, Lietuvoje norėtų skiepytis 58 proc. gyventojų.
„Kaip sako medicinos srities specialistai, tam, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, reikėtų, kad mažiausiai 90 proc. šalies gyventojų būtų įgiję imunitetą – pasiskiepiję ar persirgę. Tam, kad būtų suvaldytas koronavirusas, 60–70 proc. visuomenės turi turėti imunitetą, vadinasi, panašus skaičius turėtų būti pasiskiepijęs.
Šiuo metu, jei turėtume pakankamai vakcinų, personalo ir kitų priemonių ir skiepytume visus norinčius, priartėtume prie to procento, kuris padėtų suvaldyti koronavirusą. Bet kalbėti apie kolektyvinį imunitetą dar neįmanoma“, – neabejojo specialistė.
16 proc. neapsisprendę
Lietuvoje net 26 proc. asmenų, apklausos duomenimis, nesutiktų skiepytis, o 16 proc. žmonių yra neapsisprendę.
Labiausiai žmones skatina skiepytis buvusi neigiama patirtis – asmenys, kurie jau susidūrė su koronavirusu tarp savo artimųjų ar pažįstamų, dažniausiai pasisako už vakcinaciją.
Latvijoje ir Estijoje asmenų, susidūrusių su koronavirusu artimoje aplinkoje, yra mažiau nei Lietuvoje. Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius kaimyninėse valstybėse žmonių, kurie buvo susidūrę su koronavirusu, daugėjo daug sparčiau nei Lietuvoje.
„Dėl to, kad latviai ir estai yra mažiau susidūrę su koronavirusu, jų noras skiepytis yra šiek tiek žemesnis nei Lietuvoje“, – mano A. Ivanauskienė.
Palankiausiai į skiepus žiūri 45–64 metų asmenys
Kaip rodo apklausa, tarp norinčiųjų skiepytis daugiausia yra 45–64 metų asmenų. Neretai tai žmonės iš mažesnių namų ūkių, jau užauginę vaikus. Šie asmenys dažniau turi aukštesnį išsilavinimą, dirba biuruose, yra valstybės tarnautojai arba užima vadovaujančias pareigas.
Labiausiai nerimą kelia, pasak specialistės, nenorinčiųjų skiepytis demografinis paveikslas. Tarp jų – daugiausiai asmenys nuo 25 iki 35 metų.
Kadangi tai – darbingo amžiaus asmenys, jie eidami į darbą turi daugiau socialinių kontaktų. Be to, neretai tokie žmonės yra iš didesnių namų ūkių.
Šioje grupėje esantys žmonės pasižymi žemesnėmis pajamomis, žemesniu išsilavinimu. Tarp jų yra nemažai paslaugų, prekybos sektoriaus darbuotojų, fizinio darbo atstovų, bedarbių ir namų šeimininkių. Šie žmonės mažiau imlūs naujovėms, neretai konservatyvių pažiūrų bei dažniau yra tie, kurie atsako nepažįstantys žmonių, sirgusių COVID-19 infekcija.
„Jei pažiūrėtume į dar neapsisprendusius, tarp jų labiau išsiskiria moksleiviai arba studentai, kurie gyvena didesniuose namų ūkiuose. Jų pajamos žemesnės ir išsilavinimas žemesnis, nes dar yra mokymosi procese. Šie žmonės mažiau imlūs naujovėms, konservatyvių pažiūrų“, – pastebėjo A. Ivanauskienė.
Vienas esminis skirtumas tarp Baltijos šalių gyventojų
Nepastebėta, kad norą skiepytis ar ne lemtų lytis arba gyvenamoji vieta. Nusiteikimą labiausiai lemia amžius.
Koks yra gyventojų požiūris į skirtingų gamintojų vakcinas, netirta.
Pasidomėjus, kuo nenorinčių skiepytis lietuvių portretas skiriasi nuo latvių ir estų, A. Ivanauskienė sakė, kad skiriasi labai mažai.
„Portretai labai panašūs. Jeigu žiūrime į pasiskirstymo hierarchiją, patys procentai gali skirtis. Vienas esminis skirtumas yra amžius. Nenorintys skiepytis Latvijoje ir Estijoje yra maždaug dešimtmečiu jaunesni. Tai būtų žmonės nuo 20 iki 35 metų, kai Lietuvoje šerdis nenorinčių skiepytis yra nuo 35 iki 44 metų“, – pastebėjo specialistė.
Panašūs tyrimai su tokia pačia žmonių apimtimi, atliekami kas du mėnesius nuo 2020 metų pavasario – pandemijos pradžios. Toks tyrimas bus kartojamas ir toliau, siekiantis išsiaiškinti, kaip keičiasi žmonių požiūris į pandemiją ir skiepus.
