Šeimos gydytojai tikrai dėjo milžiniškas pastangas, agituodami visus už vakcinacijos svarbą, dažnai bandydami išaiškinti akivaizdžias medicinines tiesas net ir tiems savo pacientams, kurie kategoriškai neigė skiepų būtinybę bei klausė antivakserių kliedesių apie skiepų žalą bei nuostabų struktūrizuoto vandens efektą ir kitų panašių blėnių.

Deja, prasidėjus skiepijimui, ne vienas šeimos gydytojas jau pastebėjo, kad atsiranda asmenų, kurie praneša, kad nesiskiepys, nes abejoja kai kurių vakcinų efektyvumu, bijo nepageidaujamų reakcijų į skiepus, skaitė apie mirties atvejus po vakcinacijos bei surado socialiniuose tinkluose daugybę neigiamos informacijos apie skiepų poveikį, kurią pateikė jau pasiskiepiję žmonės.

Tikriausiai kai kuriuos abejojančius skiepytis ar nesiskiepyti išgąsdino ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateikta informacija, kad Lietuvoje per du mėnesius registruotas 1201 pranešimas dėl įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vakcinas nuo koronaviruso. 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 – kaip sunkūs.

Foto: Shutterstock

Dažniausiai pasireiškė pasireiškė gripą primenantys simptomai – karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bendras silpnumas, nuovargis, raumenų skausmai. Šie simptomai kurie tęsėsi daugiausia 3 dienas.

Neabejoju, kai moterys dar perskaitė apie povakcininius 9 veido raumenų paralyžiaus atvejus (Bello paralyžius), daugeliui praėjo noras skiepytis. Ir nors tai sudaro labai nedidelę dalį visų paskiepytųjų, bet baimės akys visuomet didelės, o dalis mūsų šalies piliečių iš viso šventai įsitikinę, kad valdžia pastoviai meluoja, todėl valdininkų pateikiama statistika netiki.

Neabejotinai daugiausia informacijos apie naudojamų vakcinų šalutinį poveikį turi sukaupę JAV mokslininkai, turint omenyje kad paskiepytų šios šalies gyventojų skaičius jau gerokai viršija 55 milijonus.

Tarp „Pfizer-BioNTech„vakcina paskiepytųjų 18-55 metų amžiaus grupėje tik 7 proc. asmenų stebėtas karščiavimas po pirmos injekcijos, bet net 31 proc. – po antros dozės.

Po skiepijimo „Moderna“ vakcina amžiaus grupėje nuo 18 iki 64 metų po pirmos dozės karščiavimas registruotas tik 1 proc. tirtųjų, o po antros dozės – 17 proc. Dar dažniau buvo stebimi tokie simptomai, kaip nuovargis, galvos skausmas, šaltkrėtis. Labai retai registruoti tokie simptomai, kaip pykinimas ir vėmimas. Beje, atžymima, kad „Moderna“ vakcina sukėlė daugiau vietinių alerginių reakcijų, kurioms nereikia specialaus gydymo.

Foto: Shutterstock

„Pfizer-BioNTech„vakcina paskiepytų vyresnių negu 55 metai žmonių grupėje šalutinio poveikio simptomų (karščiavimo) registruota tik 1 proc., o po antros dozės – 21 proc. atvejų. Tai lengvai paaiškinama, nes vyresnio amžiaus asmenų imuninės sistemos reakcijos jau prigesusios, todėl organizmo atsakas į vakciną yra ženkliai silpnesnis.

Neabejotinai, kad labiausiai nepageidaujama reakcija – anafilaksinis šokas, bet, pavyzdžiui, po „Pfizer-BioNTech“ vakcinos registruota tik 11 atvejų 1 milijonui paskiepytųjų, todėl tai ypatingai reta komplikacija, pasitaikanti dažniausiai išskirtinai alergiškiems asmenims.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, suleidus virš 4 milijonų dozių „Moderna“ vakcinos, anafilaksinis šokas stebėtas tik 10-čiai gavusių vakciną. Nebuvo registruota nė vieno atvejo, kad net sunkiausios alerginės reakcijos būtų užsibaigusios paciento mirtimi.

Kadangi Lietuvoje kilo tam tikras nepasitikėjimas „AstraZeneca“ vakcina, ir net nemaža dalis mokytojų atsisakė ja skiepytis, manyčiau, svarbu pirmiausia remtis ne savo emocijomis, o mokslininkų pateikiamais faktais. Atlikti išsamūs klinikiniai tyrimai, paskiepijus šia vakcina 23 tūkstančius asmenų, parodė, kad po vakcinacijos gali būti tokios reakcijos, kaip skausmas ir patinimas dūrio vietoje, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, temperatūros pakilimas ir šaltkrėtis, pykinimas, nuovargio pojūtis. Bet visa tai praeina per kelias dienas. Skirtingai nuo JAV vakcinų, visi nepageidaujami simptomai po antros dozės būna kur kas retesni arba silpniau išreikšti.

Skiepijimas nuo koronaviruso Kauno klinikose
Foto: Kauno klinikos

Tikriausiai beprasmiška ginčytis, kuri iš vakcinų yra geresnė ar saugesnė. Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Brendanas Wrenas , remdamasis atliktais išsamiais tyrimais, matyt, pakankamai įtikinamai pareiškė, kad „AstraZeneca“ vakcina neturi didesnio šalutinio poveikio, palyginti su „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Beje, aš pilnai sutinku su tais pasaulio mokslininkais, kurie, kalbėdami apie skiepus nuo COVID-19, linkę pabrėžti, kad tai, ką mes dažnai vadiname nepageidaujamomis reakcijomis arba šalutiniu poveikiu yra paprasčiausiai normali reakcija į vakciną. Pakilusi temperatūra, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, patinimas bei paraudimas injekcijos vietoje, reakcija regionalinių limfmazgių tik rodo, kad imuninė sistema sureagavo aktyviai ir prasidėjo antikūnų gamyba, kurie ateityje mus gelbės nuo koronavirusinės infekcijos.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad sunkios komplikacijos po kovidinių skiepų yra labai retos, todėl labai taikliai pastebėjo Vokietijos žiniasklaidos agentūra, kad, jeigu vyresnio amžiaus žmogui realus šansas numirti nuo koronavirusinės infekcijos yra 20 proc., tai rizika, kad po vakcinacijos išsivystys sunkios komplikacijos yra 1:50000 ar dar mažesnė. Aišku, kiekvienas yra laisvas apsispręsti. Bet aš asmeniškai mieliau pasirinkčiau riziką.