Šiuo metu į juodąjį sergamumo COVID-19 sąrašą pateko 12 savivaldybių: Vilniaus miesto, Širvintų rajono, Elektrėnų, Varėnos rajono, Marijampolės, Rietavo, Telšių rajono, Joniškio rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono ir Rokiškio rajono savivaldybės.
Tiesa, portalui „Delfi“ pradėjus domėtis, kodėl šiose savivaldybėse sergamumas koronavirusu traktuojamas, kaip itin aukštas, paaiškėjo, kad ne visose jose iš tiesų serga daug žmonių. Statistiškai didelį sergamumą šiose savivaldybėse nulėmė dvi pagrindinės priežastys – savivaldybės dydis ir židiniai.
Varėnos rajone – vienintelis židinys
Viena iš savivaldybių, patekusių į juodąjį sergamumo sąrašą, yra Varėnos rajonas. Tiesa, kaip sakė Varėnos rajono savivaldybės gydytoja Irma Lukminienė, daug sergančiųjų savivaldybės teritorijoje nėra.
Tą patį patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Alytaus departamento Varėnos skyriaus vedėja Agnė Visalgaitė. Anot NVSC specialistės, protrūkis tėra vienas – Varėnos pasienio ruožo Kabelių pasienio užkardoje. Čia registruoti penki užsikrėtę, tiesa iš jų – vos vienas varėniškis, kiti – keturi yra Druskininkų gyventojai.
Tad kodėl Varėnos rajono savivaldybė pateko į juodąjį susirgimų sąrašą? A. Visalgaitė mato vieną galimą priežastį: „Statistikos departamentas suveda skaičius pagal tai, kur žmogus yra registruotas. O mes židinius tiriame pagal tai, kur žmogus registruotas, kur dirba ir kur gyvena oficialiai.
Pavyzdžiui, didelė dalis sergančių žmonių negyvena Varėnoje, bet atvejai skaičiuojami prie mūsų savivaldybės, nes žmonės čia registruoti“, – pastebėjo A. Visalgaitė.
Anot NVSC specialistės, savivaldybės įmonės puikiai tvarkosi ir nėra jose daug sergančių.
„Siekdami užkirsti kelią koronavirusui, mes vykstame ten, kur nustatome atvejus, konsultuojame, kaip išvengti sergamumo kelių“, – sakė A. Visalgaitė, paminėjusi, kad sergančių koronavirusu šiuo metu yra apie 30-40 žmonių.
Didžiausias sergamumas koronavirusu Varėnoje buvo gruodį, prieš paskelbiant karantiną.
Iš žalios – į juodą
Rietavo savivaldybė taip pat į juodąjį sąrašą pateko veikiausiai tik todėl, kad yra maža. Pasak Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Dičiūno, išties sergamumas savivaldybės teritorijoje yra labai mažas.
„Turime vos po vieną-kitą atvejį, bet, kadangi esame maži, kiekvienas atvejis reikšmingai veikia statistiką. Prieš dvi savaites išvis buvome žalioje zonoje. Pas mus nebuvo nė vieno sergančio“, – prisiminė V. Dičiūnas.
Administracijos direktorius sakė, kad sudėtingiausia situacija buvo prieš Naujuosius metus, kai protrūkiai registruoti ir slaugos, ir senelių namuose. Dabar to nebėra. O užsikrėtimai daugiausia – įvežtiniai. Tai yra, suserga kitose savivaldybėse dirbantys, bet Rietave registruoti žmonės.
Pradėjo būriuotis
Telšiuose sergamumo koronavirusu situacija pablogėjo dėl protrūkių darželiuose.
„Praeitos savaitės pabaigoje dėl susirgimų darželiuose teko uždaryti tris grupes“, – portalui „Delfi“ sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus.
Didesnį naujų atvejų skaičių šioje savivaldybėje galėjo lemti ir suintensyvėjęs gyventojų testavimas: dažniau čia tiriasi žmonės tiek pajutę COVID-19 simptomus, tiek ir tie, kurie tai daro profilaktiškai.
T. Katkus šiek tiek nuogąstavo, kad koją gali pakišti ir karantino atlaisvinimai. Jau dabar mieste esančios stebėjimo kameros parodė, kad žmonės, po to, kai viešose vietose buvo leista vaikščioti be kaukių, nesilaiko saugaus rekomenduojamo dviejų metrų atstumo ir linkę būriuotis. Todėl svarstoma savivaldybėje sustiprinti viešosios tvarkos prižiūrėtojų patruliavimą.
Skaičiuoja po kelis naujus židinius
Kupiškyje, kaip pasakojo savivaldybės gydytoja Karina Vasiljeva, neseniai nustatyti keli nauji protrūkiai, dėl to padidėjo bendras naujų atvejų skaičius. Be to, keletas susirgusiųjų yra savivaldybėje, ligoninėje. Pasak gydytojos, Kupiškis juodojoje zonoje atsidūrė ne dėl didelio sergamumo, tačiau labiau dėl staigaus naujų atvejų pakilimo.
„Kai nebūna daug COVID-19 atvejų, o tada staiga atsiranda keletas naujai nustatytų, taip ir išeina, kad rodiklis greitai pablogėja“, – pastebėjo K. Vasiljeva.
Protrūkis vienas, bet didelis
Tuo metu Joniškyje tenka kovoti su vienu dideliu protrūkiu įmonėje. Visgi, pasak Joniškio Administracijos direktorės Valės Kulvinskienės, kol kas savivaldybėje didelio nerimo nėra, nes židinys žinomas ir kontroliuojamas.
„Vienos įmonės darbuotojai ir jų šeimos užsikrėtė. Mums ir vienas atvejis yra daug, nes gyventojų skaičius savivaldybėje nedidelis. Keli susirgę – ir iškart užauga rodiklis.
Bet šį protrūkį žinome, situacija tikrai valdoma. Prieš savaitę dar nebuvome juodojoje zonoje, bet vienas protrūkis lėmė tokią situaciją. Tačiau dedame visas pastangas, kad protrūkis toliau nesiplėstų“, – kalbėjo V. Kulvinskienė.
Didesnį sergamumą statistikoje gali lemti ir didelės testavimo apimtys
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė taip pat pastebi, kad D scenarijuje savivaldybė atsirado dėl nedidelio gyventojų skaičiaus bei 2 naujų židinių. Be to, savivaldybė stengiasi atlikti kuo daugiau COVID-19 tyrimų, dėl kurių sergančiųjų skaičius irgi auga.
„Mūsų savivaldybėje yra nedidelis gyventojų skaičius – apie 23 tūkstančius žmonių, o atliekamų tyrimų skaičius yra pakankamai didelis – 100 tūkstančių gyventojų tenka 1 800 tyrimų. Į juodąjį sąrašą dėl to ir patenkame, dėl tų 2 židinių. Bendravome ir su NVSC, kalbėjome, kad galime tirti mažiau. Tada gausime mažiau teigiamų rezultatų ir labai greitai vėl tapsime žalia zona. Tačiau tyrimų atliekame daug. Skaičiuojant 100 tūkstančių gyventojų, jų atliekame panašiai, kaip ir didmiesčiai“, – sakė pašnekovė.
Pasak J. Rudėnienės, didesnis sergamumo rodiklis savivaldybėje ir atsirado dėl išaugusių tyrimų apimčių. Be to, Švenčionių rajone įsikūrę nemažai gamybinių įmonių, kuriose vis nustatoma po vieną ar kelis sergančiuosius.
„Nuolat konsultuojamės su NVSC, turime posėdžius. Rajonas nėra didelis, dėl to apie užsikrėtimus greitai sužinome ir testuojame, per savaitę atliekame apie 500 tyrimų. Jei matome kokią nors grėsmę, tiriame ir profilaktiškai. Lygiai tokia pat situacija, kaip dabar, buvo prieš kelis mėnesius su Adutiškio senelių globos namais. Tada, dėl ten prasidėjusio protrūkio, irgi šoko susirgimų skaičius pagal savivaldybes“, – sakė J. Rudėnienė.
Protrūkiai atsirado visai neseniai
Biržų rajone taip pat nėra itin daug sergančiųjų. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, į šį rajoną koronaviruso protrūkiai atkeliavo visai neseniai, tad statistiškai Biržai pateko į juodųjų savivaldybių sąrašą.
„Protrūkiai nėra dideli, ta statistika yra tokia, nes didžiojoje dalyje Lietuvos židiniai buvo praėjusių metų pabaigoje, o pas mus tada jų nebuvo. Visada būdavome pačiame gale pagal sergamumą ir dabar skaičiai nėra labai pakitę. Židiniai sprogo tik sausio mėnesį – atsirado atvejų globos namuose, statybų įmonėje, policijoje. Persikėlė viskas į vėlesnį laiką. Globos namuose židinys jau pasibaigęs, statybų įmonėje taip pat, policijoje sergančiųjų užkrečiamas laikotarpis baigsis šią savaitę.
Didžiausias piko metas buvo vasario pradžia, kai sergančiųjų buvo apie 200. Palyginkime su Pasvaliu, jų piko metu sergančiųjų buvo virš 600. Tai kurgi pas mus tas didelis sergamumas? Židiniai jau rimsta, dabar labiau serga pavieniai žmonės, nustatomi šeiminiai atvejai.
Šiuo metu serga apie 100 asmenų – čia jau atėmus tuos žmones, kurie turėtų būti pasveikę, tik gydymo įstaigos dar jų neužrašė kaip pasveikusių“, – situaciją paaiškino K. Knizikevičius.
Rokiškyje neužgesta židinys ligoninėje
Rokiškyje vis dar tenka gesinti židinį, įsiplieskusį ligoninėje. Naujų protrūkių čia, pasak savivaldybės gydytojos Evelinos Grėbliauskienės, nėra daug.
„Tiesiog atsinaujina židiniai ligoninėje, dėl to sergamumas didesnis. Kiti serga šeimose. Aišku, yra ir įstaigose, bet ten keli sergantys asmenys, tad nėra didelis židinys. Dėl atsinaujinančio židinio ligoninėje ėmėmės priemonių, kvietėme NVSC specialistus, kurie pateikė rekomendacijas, atvažiuoja iš kitų rajonų komisijos, vyksta patikrinimai“, – kalbėjo E. Grėbliauskienė.
Elektrėnuose naujų protrūkių taip pat nebuvo užfiksuota. Pasak administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus, jokios informacijos apie naujus protrūkius iš NVSC gauta nebuvo, tad galima daryti prielaidą, kad visi susirgimai įvyko šeimose. Be to, pašnekovas pastebi, kad Elektrėnų gyventojai vangiai atlieka COVID-19 tyrimus.
„Juoda savivaldybe tapome ne šiandien ir ne vakar, taip jau nutiko seniau. Prieš kelias savaites pagal sergamumą buvome 18-toje vietoje, vėliau – ketvirti, šešti, o dabar esame aštunti. Šios dienos duomenimis blogi rodikliai mažėja. Šiandien 100 tūkstančių Elektrėnų savivaldybėje tenka 349 sergantieji.Palyginti su vasario 22 diena, kai buvo 354, skaičiai šiek tiek nukrito. Tikimės ir toliau gerėjimo, tik norėtųsi jo greitesnio. Ką galėtume pagerinti, tai žmonių testavimą, dėl to dabar stipriau agituojame visus tikrintis. O skiepijimo apimtimis viršijame Lietuvos vidurkį“, – sakė G. Ratkevičius.
Situaciją blogina kaimyninė savivaldybė
Šeiminiai atvejai pastebimi ir Širvintų rajone. Pasak administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, nei protrūkių, nei naujų židinių Širvintų rajone nėra. Dažniausiai užsikrečiama nuo kitų šeimos narių ar giminaičių, taip pat pastebima, kad užsikrečia jauni žmonės.
„Į D zoną patenkame dėl to, kad mūsų teigiamų tyrimų dalis per pastarąsias 7 dienas yra 12,7. Taip yra dėl to, kad žmonės atvyksta tikrintis dėl tam tikrų priežasčių – pajutę simptomus ar turėję kontaktą, tad ir tyrimų rezultatai pasitvirtina.
Dar vienas svarbus niuansas, kad esame labai arti Vilniaus, daug mūsų žmonių dirba Vilniuje ir tikriausiai iš ten asmenys gali parsivežti virusą. Tačiau iš principo atvejai yra šeiminiai. Kažkokių rimtesnių karantino priemonių, nei numato Vyriausybė, imtis nelabai galime.
Karantino reikalavimų laikomės, prižiūrime, kaip reikalavimų laikosi įmonės. Didelių pažeidimų nenustatėme. Taip pat bendradarbiaujame su NVSC, policija, VMVT, darome susitikimus“, – vardijo I. Baltušytė-Četrauskienė.
Marijampolėje atrado ir britiškąją atmainą
Tarp į juodąjį sąrašą įtrauktų savivaldybių yra ir Marijampolės. Anot NVSC Marijampolės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Loretos Radzevičienės, tokia situacija daugiausia susiklostė dėl savivaldybėje esančių židinių.
Vienas didžiausių židinių Marijampolės mieste įsiplieskė UAB „Marijampolės pieno konservai“. Pirmasis atvejis čia registruotas vasario 10 dieną, o vasario 26 dienos duomenimis, minėtoje bendrovėje registruota jau 30 atvejų.
Ne vienas protrūkis buvo ir šeiminis, taip pat protrūkiai registruoti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Vienoje jų darbuotojai patvirtinta ir britiškoji koronaviruso atmaina. Ši darbuotoja jau pasveikusi, kaip užsikrėtė britiškąja atmaina – nežinoma.
Protrūkis registruotas ir Marijampolės socialinės globos centro Laikinosios nakvynės namuose, kur koronavirusas patvirtintas keliems gyventojams. Dėl šios priežasties kol kas į nakvynės namus nauji lankytojai laikinai nepriimami.
Taip pat susirgo sporto centro „Sūduva“ treneris.
Į Marijampolę sugrįžo ir kurį laiką dingę įvežtiniai koronaviruso atvejai. Tokių jau registruoti keturi. Užkratą įvežė tolimųjų reisų vairuotojai, grįžę iš įvairių valstybių.
L. Radzevičienė sakė, kad, siekiant užkirsti kelią koronaviruso išplitimui, stengiamasi kuo greičiau atlikti epidemiologinę židinių diagnostiką, nustatyti besimptomius atvejus, net ir nedidelės rizikos kontaktus.
Tarp „sergančiųjų“ – ir pasveikę, ir mirusieji
Yra ir gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybė, kuri, nepaisant to, kad ribojasi net su dviem į juodąjį sąrašą patekusiomis savivaldybėmis, gali pasidžiaugti palyginti nebloga situacija.
Kaip sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Operacijų centro vadovas Mantas Česnauskas, šiuo metu savivaldybėje sergamumo koronavirusu bendra situacija yra stabiliai gera, o naujų atvejų jau keletą savaičių registruojama nuo nulio iki penkių.
„Situacija yra pakankamai neblogai. Tiesa, ir mes turime netikrų „sergančiųjų“, apie kuriuos kalbėjo įvairių savivaldybių merai, kai į statistiką buvo įtraukti pasveikę ar net tie, kurie jau yra amžinatilsį“, – pastebėjo M. Česnauskas, žadėjęs, kad sergančiųjų sąrašai bus peržiūrėti.
Tiesa, Plungės rajono savivaldybėje padėtis ne visada buvo gera. Tai buvo savivaldybė, kurioje, vos prasidėjus antrajai bangai, sergamumas tapo vienu didžiausių. Tada savivaldybė savarankiškai ėmėsi spręsti šią bėdą: skubiai uždarė viešąsias, sporto įstaigas, taigi įvedė gana griežtą lokalų karantiną, taip pat ėmėsi intensyvaus gyventojų testavimo, židinių ištyrimo, nelaukiant NVSC, o įtraukiant į tai ir savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Tai padėjo sugrįžti į senas vėžes.
Ar dabar nebaisu, kad, jeigu būtų labiau atlaisvintas karantinas, sergamumas šoktelėtų? M. Česnauskas mano, kad kaip tik verčiau jį atlaisvinti, nes pavargę nuo suvaržymų žmonės pradeda to nebepaisyti, juos sunkiau motyvuoti pasistengti, kas gali duoti priešingą rezultatą.
Statistikos departamento komentaras
Po publikacijos pasirodymo Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius atsiuntė savo patikslinimus.
Departamento atstovai rašė: „Pastebėjome, kad žmonės labai dažnai painioja „pirminio sergamumo“ rodiklį (angl. incidence rate) su savo esme labai besiskiriančiu sergančių žmonių skaičiumi (angl. prevalence). Todėl mes pradėjome vartoti neklaidinantį ir tikslų pavadinimą „Naujų atvejų skaičius per 14 d., tenkantis 100 000 gyventojų“.
Anot jų, savivaldybės dydis nedaro įtakos rodikliui, kuris jau yra perskaičiuotas (normalizuotas) 100 tūkst. gyventojų.
Savivaldybė gali patekti į tam tikros spalvos zoną kai bent vienas iš dviejų rodiklių viršija nustatytą ribą:
- naujų atvejų skaičius 100 tūkstančių gyventojų per 14 parų;
- teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (proc.) per 7 paras.
„Savivaldybė patenka į tam tikrą zoną, kai bent vienas rodiklis viršija nustatytas ribas. Sergančiųjų skaičius tam įtakos neturi. Varėnos savivaldybės atveju 2021-03-02 buvo 205 nauji atvejai 100 tūkstančių gyventojų per 14 parų, t. y. C3 raudona zona, tačiau teigiamų diagnostinių tyrimų dalis –11 proc. per 7 paras ir tai atitinka juodąją D zoną“, – rašoma Statistikos departamento laiške.
Taip pat buvo sureaguota į straipsnyje pateiktą A. Visalgaitės citatą: „Statistikos departamentas suveda skaičius pagal tai, kur žmogus yra registruotas. O mes židinius tiriame pagal tai, kur žmogus registruotas, kur dirba ir kur gyvena oficialiai. Pavyzdžiui, didelė dalis sergančių žmonių negyvena Varėnoje, bet atvejai skaičiuojami prie mūsų savivaldybės, nes žmonės čia registruoti“
Apie tai Statitistiko departamento atstovai rašė: „Svarbu suprasti, kad priskiriant atvejus konkrečiai savivaldybei naudojamas 4 lygių hierarchinis modelis. Tyrimų priskyrimo konkrečiai savivaldybei nustatymo principai (pateikti pagal eiliškumą):
- registracijos metu tyrimui mobiliame punkte asmens nurodyta savivaldybė;
- jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurioje yra registruotas tiriamas asmuo, savivaldybė;
- jei tokios nėra, imama asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė;
- jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė“.
Lietuvos statistikos departamentas sureagavo ir į teiginį, kad Plungės savivaldybėje į statistiką pateko ir netikri „sergantieji“, apie kuriuos kalbėjo įvairių savivaldybių merai, kurių dalis jau yra pasveikę arba mirę.
„Nuo vasario 11 d., kai baigė tvarkyti duomenis ir juos pateikė visuomenei, skelbia ir statistinį sergančiųjų skaičių, taip išvengiama nesusipratimų dėl laiku „neuždarytų“ atvejų. Gyventojai laikomi pasveikę (išskyrus tuos, kurie mirė) po 28 kalendorinių dienų. Dar kartą norime akcentuoti, kad šis skaičius nelemia savivaldybės priskyrimo spalvinei zonai“, – rašoma departamento atstovų išaiškinime.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad straipsnyje ne vienas pašnekovas teigia, jog, atliekant daugiau testavimų, bus didesnis teigiamų diagnostinių tyrimų skaičius.
„Tam ir buvo įvestas antras rodiklis – teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. (x ašis). Vienintelis kelias patekti į geresnę zoną yra daug testuoti ir tokiu būdu „išgaudyti“ visus užsikrėtusius. Kito kelio nėra“, – paaiškino departamento atstovai.
