Tokius rezultatus parodė Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės teigimu, vakcina yra vienas svarbiausių ginklų siekiant įveikti pandemiją, kuris mums padės greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą, susitikti su draugais, apkabinti artimuosius bei keliauti, ilsėtis, sportuoti – daryti tai, ko kiekvienas pasiilgome.

Živilė Simonaitytė

„Džiugina tai, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų suvokia vakcinų teikiamą naudą. Siekiant neapsisprendusiems žmonėms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, išsklaidyti visas baimes ir abejones, turėjome išsiaiškinti, kas žmones neramina, kodėl jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. Ši informacija padės mums informaciją viešinti kryptingai“, – sako viceministrė Ž. Simonaitytė.

Apklausos rezultatai rodo, kad neapsisprendusių žmonių dalis siekia 16 proc. Tuo tarpu 10 proc. respondentų sako, kad greičiausiai nesiskiepys, o dar tiek pat yra nusiteikę apskritai nesiskiepyti.
Nelinkę skiepytis apklausos dalyviai nurodė, kad nenori skiepytis, nes bijo būti „bandomuoju triušiu“ (26 proc.), „nepasitiki vakcina“ (18 proc.), „nerimauja dėl šalutinio poveikio, kuris gali pasireikšti po vakcinos (16 proc.).

Tyrimas dėl vakcinų nuo koronaviruso

Vakcinacijos svarba tiki ir tyrimą atlikusios kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

„Vakcinacija aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, todėl natūralu, kad viskas, kas svarbu tampa įvairių diskusijų, interpretacijų ir netgi sąmoningų manipuliacijų taikiniu. Šiandien, rodos, visi turi nuomonę apie vakcinas, tad tyrimu siekėme objektyviai pamatuoti visuomenės nuotaikas, įvertinti ore sklandančių motyvų, nuogąstavimų, baimių ar netgi sąmokslo teorijų „svorį“, – pabrėžia I. Zokas.

Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso ir apie patį virusą. Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.

Tyrimas dėl vakcinų nuo koronaviruso

Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.

Tyrimas buvo atliktas sausio 25 – vasario 7 dienomis. Buvo apklausti 18-75 metų amžiaus šalies gyventojai, iš viso buvo apklausta 1015 asmenų.

Skiepytis labiau linkę aukštąjį išsilavinimą turintys vyrai

„Tarp tvirtai apsiprendusių skiepytis turime daugiau vyrų ir daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų. Toje grupėje, kuri atsakė, kad greičiau pritartų skiepui, nei nepritartų, kiek daugiau yra vidutinio amžiaus gyventojų. Nei taip, nei ne grupėje daugiausiai yra jaunimo, tai yra 18-25 metų. Tarp greičiau ne atsakiusių asmenų matome, kad daugiau yra žemesnio išsilavinimo žmonės, mažesnių miestų gyventojai. Ir tie, kurie atsakė, jog tikrai nesiskiepys, kiek daugiau yra moterų“, – rezultatus vardijo I. Zokas.

Ignas Zokas

Pasak I. Zoko, linkusieji skiepytis yra labiau linkę pasitikėti oficialia informacija, o nelinkusieji labiau pasitiki socialiniuose tinkluose rasta informacija.

Kaip pasakojo I. Zokas, apklausai buvo surinkti ir įvairūs teiginiai apie vakcinas nuo koronaviruso ir apklaustieji turėjo įvertinti, kiek jais tiki. Antroje vietoje atsidūrė teiginys, kuriuo žmonės labiausiai tiki – vakcina yra pagrindinis veiksnys, kuris leis grįžti į normalų gyvenimą. Pirmą vietą užėmė teiginys, jog vakcina yra gera, tačiau trumpas jos išbandymo laikas kelia nuogąstavimų.

„Matome, kad teiginiai, kuriuos galime priskirti sąmokslo teorijoms, nėra labai populiarūs Lietuvoje. Mažiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 nėra ir kad tai išgalvota liga, dėl to skiepai nereikalingi. Arba, kad vakcina yra didžiulio eksperimento dalis ir visi ja pasiskiepiję bus sučipuoti“, – sakė I. Zokas.

Tyrimas dėl vakcinų nuo koronaviruso

Pastebima, kad tarp labiau linkusiųjų skiepytis, nei nesiskiepyti grupės yra ir sąmokslo teorijų.

„Ta linkusiųjų skiepytis dalis, tai yra 23 proc. visuomenės, jų pagrindinis argumentas, kodėl skiepysis, tai yra todėl, kad galėtų grįžti į normalų gyvenimą. Tačiau šioje grupėje kartais stipriau pasireiškė tam tikros sąmokslo teorijos, kad tai yra didelio eksperimento su žmonija dalis. Jie labiau norėtų, kad gamta ar Dievas mus paskiepytų persergant ir susiformuojant bandos imunitetui“, – kalbėjo I. Zokas.

Lietuvių požiūris panašus į Vakarų Europos

Kaip sakė I. Zokas, lietuviai Europos sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mūsų nusiteikimas skiepytis yra panašus į Vakarų Europos šalis. Tuo metu Rytų Europoje vyrauja noras palaukti, vertinti vakcinas atsargiai.

„Spinter“ vadovo buvo paklausta, kodėl apklausoje neatsispindi visuomenės nenoras skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Pasak I. Zoko, kai buvo atliktas šis tyrimas, toks klausimas visuomenei bei pedagogams dar nebuvo iškilęs.

Tyrimas dėl vakcinų nuo koronaviruso

„Be abejo, jei šiandien pradėtume tyrimą, „AstraZeneca“ būtų įtraukta į klausimus. Bet kol atliktume apklausą, tikriausiai iškiltų ir kitų klausimų“, – sakė I. Zokas.

Pasak viceministrės, pedagogų grupė, kuri dabar turėtų būti vakcinuojama, tai yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio bei specialaus ugdymo darbuotojai, sudaro apie 30 tūkstančių žmonių. Ketvirtadienio duomenimis, iš šios grupės buvo pasiskiepiję 28 tūkstančiai asmenų.

„Visos vakcinos yra saugios, visos patvirtintos Europos vaistų agentūros, visos išbandytos“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Spaudos konferencijoje K. Simonaitytė pabrėžė, kad šalutiniai poveikiai po vakcinos yra normalu.

„Tai yra organizmo reakcija, kuri rodo, kad vakcina veikia. Pasiskolinsiu vieną pasakojimą – Mariaus Striogos pasakojimą. Tai tarkime, kai moteris laukiasi, pirmą trimestrą irgi būna daug šalutinių poveikių. Bet nesakome, kad nėštumas ir kūdikio laukimas yra blogas dalykas. Kažkuo tai yra panašu. Vakcinos sukeltas šalutinis poveikis nėra blogybė. Visų trijų vakcinų bandymų metu buvo užfiksuoti šalutiniai poveikiai. Šiek tiek skirtingi, bet iš esmės visos vakcinos juos turi. Jie nesiskiria nuo to, ką gamintojai sakė, kad gali būti“, – sakė K. Simonaitytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (361)