Kaip rašoma penktadienį išplatintame pranešime, iš viso Kauno klinikose per pastarąsias savaites atlikti 32 genomo tyrimai.

„Atlikus pastarųjų trijų savaičių COVID-19 liga sirgusių ligoninės pacientų ėminių SARS-CoV-2 genomo tyrimus, nauja „britiškojo“ viruso atmaina nerasta. Šią savaitę sėkmingai ištirta 15 genomų, kuriuose naujųjų atmainų taip pat nerasta“, – informuoja Kauno klinikos.

Sekoskaitos tyrimai rodo viruso nukleorūgščių seką, o genetinė analizė leidžia įvertinti sekoje atsiradusius pokyčius – įvykusias mutacijas.

„Taip galima matyti, koks viruso tipas cirkuliuoja populiacijoje. Sekoskaitos tyrimai, atlikti pasauliniu mastu, atskleidė, kad COVID-19 pandemijos pradžioje dominavęs SARS-CoV-2 tipas S evoliucionavo į agresyvesnį ir labiau prisitaikiusį plisti tarp žmonių – tipą L, vyraujantį dabartiniu metu“, – sako Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė.

Savo ruožtu Santaros klinikos informavo, kad pastaraisiais mėnesiais atliko 1000 koronaviruso genomų sekoskaitą iš mėginių, surinktų gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje.

Nė viename iš jų naujųjų mutacijų nenustatyta.

Santaros klinikų duomenimis, šiuo metu šalyje dominuoja dvi pagrindinės atmainos – „lietuviškoji“ ir „sulietuvėjusi ispaniškoji“.

Santaros klinikų Biobanko vedėjas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas sako, kad šalyje dominuojančios atmainos nėra labai ypatingos – tai reiškia, kad jos susirūpinimą keliančių mutacijų neturi.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu pradedami vykdyti genomo sekoskaitos tyrimai.

Organizuoti ir koordinuoti šį procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).

Ji turės užtikrinti, kad per savaitę būtų ištiriamas procentas visų teigiamų atvejų, tačiau atliekama ne mažiau kaip 200 tokių tyrimų.

Tyrimus įsipareigojo atlikti Santaros klinikos, Kauno klinikos, Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Be to, Nacionalinei laboratorijai pavesta sudaryti sutartis dėl koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimų atlikimo su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Vilniaus universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

Taip pat prie koronaviruso genomo sekoskaitos projekto, įsivertinus galimybes, planuoja jungtis ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

SAM taip pat praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad sausio pradžioje vilnietei buvo nustatytas užsikrėtimas Jungtinėje Karalystėje (JK) išplitusia koronaviruso atmaina. Kol kas tai vienintelis toks atvejis šalyje.