Kaip skelbiama lapelyje, darbuotojai, kurie nepageidauja skiepytis, turės pagal ugdymo įstaigos vadovo sudarytą ir patvirtintą planą kas 7–10 dienų atlikti PGR tyrimą, kurio metu mėginys paimamas iš nosiaryklės COVID-19 infekcijai nustatyti.
Apie tai, kas laukia, sužinojo per vėlai
„Būtume žinoję, kad taip bus, gal būtume ir pasiskiepiję“, – piktinosi į portalą „Delfi“ besikreipę, bet anonimiškumą panorę išsaugoti Kauno miesto pedagogai. Jie teigė, kad informaciją apie vakcinavimo eigą gavo per vėlai.
Nėra patenkinti ir jau paskiepyti darbuotojai, kurie sakė per vėlai sužinoję, kad iki antrojo skiepo jų laukia du PGR tyrimai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kuzminienė, paklausta, kodėl informacija apie skiepijimo tvarką pateikta tik jau paskiepijus pedagogus pirmąja vakcina, atsakė: „Švietimo darbuotojų skiepijimą pradėjome tik po to, kai buvo viešai paskelbtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, informacija buvo paskelbta ir vieša. Kadangi buvome atsakingai atlikę pasiruošimo darbus, prioritetinę grupę kvietėme atlikti greituosius antikūnų testus, buvome apsiklausę, kas pageidaus skiepytis, turime gerą informacijos valdymo įrankį, galėjome greitai sureaguoti ir ilgai nelaukus pradėti skiepijimą“.
Kartu D. Kuzminienė pridūrė: „Su visa informacija apie skiepą vakcinuojamieji susipažįsta pildydami specialią SAM patvirtintą vakcinacijos anketą bei sutikimą vakcinacijai.
Vakcinos informacinis lapelis bei specialus pakuotės lapelis paduodami prieš vakcinos suleidimą, kai registratorės atžymi paciento atvykimą informacinėje sistemoje. Tik po to vyksta skiepijimas“.
Patikslino, kad skiepai nėra privalomi
Ketvirtadienio popietę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Teisės departamento vadovas Tomas Daukantas nuotolinėje spaudos konferencijoje pranešė, kad nepasiskiepijusiems ir nesitestuojantiems dėl koronaviruso ugdymo įstaigų darbuotojams gresia netgi nušalinimas nuo darbo, nemokant atlyginimo, kol nepateiks pažymos, kad yra sveiki.
„Jeigu darbdavys turi duomenis, kad pedagogas – mokytojas ar kitas švietimo įstaigos darbuotojas – nėra pasiskiepijęs ir nesitestuoja dėl užkrečiamųjų ligų, tada jam atsiranda prievolė nušalinti tokį asmenį ir nemokėti atlyginimo iki tol, kol nepateiks pažymos, kad neserga ir gali dirbti tą darbą.
Tai nustatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatyme“, – pažymėjo T. Daukantas.
Tiesa, vėliau ŠMSM vis patikslino, kad vis dėlto skiepai pedagogams nėra privalomi, atsisakiusieji skiepytis tokiu pagrindu negali būti atleidžiami iš darbo ir jiems negresia jokios sankcijos, o profilaktinis testavimas nėra privalomas.
„Vakcinacija yra labai svarbi COVID-19 ligos valdymo priemonė. Tačiau ši priemonė negali veikti viena, svarbūs ir kiti elementai, tokie kaip kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, patalpų vėdinimas, rankų higiena ir kt. Viena iš svarbių priemonių yra ir profilaktinis testavimas, kuris gali reikšmingai prisidėti prie koronaviruso ligos plitimo valdymo.
Siekiant grįžti prie kontaktinio mokymo, nuo sausio 29 d. Operacijų vadovo sprendimu profilaktinis tyrimas atliekamas švietimo įstaigų ir kitų švietimo teikėjų darbuotojams, turintiems tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais. Pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą profilaktinis testavimas nėra privalomas.
Profilaktiškai taip pat nėra tiriami asmenys, kuriems koronaviruso infekcija jau buvo patvirtinta tikralaikės PGR metodu arba SARS-CoV-2 antigeno tyrimu, arba kurie buvo paskiepyti vakcina pagal skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu ir asmenys, gavę teigiamą serologinio antikūnų tyrimo (kaip turimo imuniteto žymenį nustatant anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG) atsakymą mažiau nei 60 dienų laikotarpiu)“, – rašoma ministerijos pranešime.
Testavimas būtų nemokamas
Pedagogai teigė negavę informacijos ir apie tai, kas ir kiek turėtų mokėti už PGR tyrimus. T. Daukantas žadėjo, kad tyrimai bus nemokami.
Tiesa ir ta, kad iš kai kurių regionų mokytojams gali tekti važiuoti net ir po 30 kilometrų, kad galėtų atlikti PGR tyrimą.
Žurnalistų paklausius, kiek tokių atvejų gali būti ir, ar apie juos pagalvota, ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas atsakė: „Man tenka dalyvauti ir ekspertų diskusijose dėl testavimo ne tik mokytojų, bet ir dėstytojų arba studentų, tai tie patys testai laikas nuo laiko vis paprastėja ir galvojama apie tai, kad kuo mažiau reikėtų keliauti testuojantis, o galima būtų priduoti mėginius kur nors į artimiausią mobilų punktą ir netgi pats žmogus galėtų pasiimti tepinėlį iš nosies ar burnos, priklausomai nuo testo aprašymo ir charakteristikos“
Kiek atsisakė skiepytis – nežino
D. Kuzminienė sakė, kad šiuo metu skiepams Kaune yra užregistruota daugiau kaip 2,1 tūkst. švietimo darbuotojų.
„Tikslaus skaičiaus, kiek į šį prioritetą patenkančių žmonių yra paskiepyta ir kiek vakcinos atsisakė, – neturime. Greitiesiems antikūnų testams iki ketvirtadienio vakaro buvo užregistruoti 4478 švietimo darbuotojai, iš jų neatvyko 465. Iš atvykusiųjų teigiamas IgG nustatytas 561-am“, – informavo Kauno savivaldybės atstovė.
Klaipėdoje jau paskiepyta apie 50 švietimo įstaigų darbuotojų
Dalis pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų šią savaitę pradėti skiepyti ir Klaipėdoje. Kaip sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė, jiems skirtas vakcinos likutis, kuris liko nepanaudotas skiepijant vaistinių darbuotojus.
„Nepanaudotas vakcinos likutis gali būti skiriamas kitai toliau einančiai prioritetinei grupei, šiuo atveju švietimo įstaigų darbuotojams. Šią savaitę paskiepyta apie 50 švietimo įstaigų darbuotojų.
Nauja vakcinos siunta Klaipėdą turėtų pasiekti kitą savaitę, tada ir numatomas didžiosios dalies pageidavimą skiepytis išreiškusių švietimo darbuotojų vakcinavimas.
Skiepytis pageidaujančių švietimo įstaigų darbuotojų sąrašai dar teikiami visą šią savaitę, tad šiuo metu tikslaus skaičiaus negalime pasakyti. Šiuo metu yra gauta sąrašų, į kuriuos įtraukti 139 darbuotojai. Kiek atsisakė, duomenų nerenkame – savivaldybė renka sąrašas, pageidaujančių vakcinuotis asmenų“, – paaiškino R. Perminienė.
Vilniuje pedagogų dar neskiepija
Pedagogų skiepijimas prasidėjo ne visur. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje švietimo įstaigų darbuotojų vakcinavimas prasidės tik nuo kitos savaitės.
Anot Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko, nesutikę iškart pasiskiepyti švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojai bus kviečiami tai padaryti pakartotinai.
Sistemiškas skiepijimas dar neprasidėjo
Nors pedagogų skiepijimas kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose jau prasidėjo, kaip pastebėjo A. Aldakauskas, jis dar nėra intensyvus ir sistemiškas.
„Skiepijimas, kaip procedūra patikėtas savivaldybėms ir terminai bus jų rankose. Suprantu, kad artimiausiomis dienomis, bent jau kitą savaitę planuoja pradėti [sisteminį skiepijimą].
Čia dar kyla klausimas, matyt, ir kiek yra vakcinų Lietuvoje, kad, pradėjus procesą, jis kažkur pusiaukelėje nesustotų.
Plius girdime, kad „AstraZeneca“ vakcina tinkama jaunesnio amžiaus žmonėms – iki 55 metų. Tai visą logistiką reikia apsimąstyti, kad neužstrigtume“, – paaiškino A. Aldakauskas.
Šiuo metu skiepijami ikimokyklinio, priešmokyklinio pradinio ugdymo pedagogai bei specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokytojai, kurie dirba, tiesiogiai kontaktuodami su moksleiviais. Kitų mokytojų grupė dar neišskirta, kaip prioritetiniai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis portalui „Delfi“ patikslino, kad, vasario 4 d. duomenimis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose buvo paskiepyta 1200 darbuotojų, pradinio ugdymo įstaigose vakcinuoti 140 darbuotojai.
Kiek pedagogų, kurie turėjo skiepytis, bet nesutiko to daryti, anot specialisto, SAM informacijos nerenka. Beje, tie, kurie atsisakė skiepytis dabar, anot J. Gališanskio, galės tai padaryti ir vėliau. Jau paskiepytiems pedagogams antroji vakcinos dozė bus suleista, praėjus gamintojo nustatytam laikui.
Skiepys ne tik pedagogus
J. Gališanskis sakė, kad bus skiepijami ne tik pedagogai, bet ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai, turintys kontaktą su mokiniais. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu į prioritetines grupes įtraukti šie asmenys:
• asmenys, dirbantys švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose ir turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas;
• asmenys, dirbantys specialiosiose mokyklose arba bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ir turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdomais pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotą, vidurinio ugdymo, socialinių įgūdžių ugdymo programas;
• asmenys, dirbantys profesinio mokymo įstaigose ir turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdomais pagal specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skirtas profesinio mokymo ir socialinių įgūdžių programas;
• savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose.
ŠMSM tikisi, kad šią savaitę jau prasidėjusi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų vakcinacija bus sėkminga ir jau per artimiausias savaites bus paskiepyta apie 30 tūkst. žmonių, dirbančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir specialiose mokyklose.
Viskas priklausys nuo rodiklių
A. Aldakauskas pranešė, kad tai, kiek truks prievolė testuoti nepasiskiepijusius pedagogus, priklausys ne nuo to, kada švietimo ir ugdymo įstaigose prasidės kontaktinis darbas, bet nuo sergamumo rodiklių.
Esą tie rodikliai turėtų būti gana žemi, kad mokytojai-dalykininkai, mokantys vaikus nuo 5 klasės ir vyresnius, galės grįžti į nenuotolinį darbą. Dabar, sergamumo rodikliui esant mažiau negu 200 atvejų per dieną, galėtų pradėti dirbti tik pradinukų mokytojai.
„Dabar atvejų turime vos mažiau negu 500 per dieną. Vasario antroje pusėje, tikėkimės, kad galėtų startuoti tik pradinukai“, – paaiškino A. Aldakauskas.
Dabar, anot jo, siūloma mokytojams, kurie dirba nuotoliniu būdu, pasidaryti vadinamuosius serologinius testus, kurie nustato, ar žmogus turi antikūnų. Jeigu taip, tai esą 60 dienų galima likti ramiam net ir nesiskiepijus.
