Šią savaitę savo feisbuko paskyroje profesorius Saulius Čaplinskas rašė, jog mažiausiai artimiausius pora metų, kol nesusiformuos patvarus kolektyvinis imunitetas ir virusas nustos nevaldomai plisti, teks susitaikyti su tam tikrais gyvenimo ribojimais.
„Iki tol [kolektyvinio imuniteto] turėsime gyventi naujoje realybėje – su tam tikrais suvaržymais ir naujomis elgsenos normoms: dėvėti kaukes uždarose erdvėse, vėdintis, laikytis mažiausiai vieno metro atstumo, testuotis, skiepytis ir taip toliau“, – rašė S. Čaplinskas.
Karantinas – laikinas, tačiau kaukes kasmet teks prisiminti
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus infektologo Arvydo Ambrozaičio, karantinas yra tik laikina priemonė ir, kai bus paskiepyta pakankamai žmonių, jo nebereikės. Tačiau kaukės, respiratoriai ir tam tikras atstumų laikymasis epizodiškai liks.
„Reikės kaukes prisiminti kiekvieną rudenį, jas dėvėti, laikytis atstumų, ką jau seniai kasmet darydavo japonai, korėjiečiai. Aišku, kad ribojimų liks, bet toks griežtas karantinas nebesitęs ilgai. Kasmet, kai yra yra virusinių respiracinių infekcijų padidėjimas, epidemiologai rekomenduodavo nešioti kaukes. Bet mūsų tautiečiai to nepaisė, nes kėlė klausimą, kaip aš atrodysiu su kauke. Dabar šitą jau reikės užmiršti“, – kalbėjo prof. A. Ambrozaitis.
Pašnekovas perspėja – koronavirusas atėjo visiems laikams, jis niekur nedings, bet kai 70 proc. visuomenės įgis imunitetą, pandemija baigsis.
„Gal kiekvienais metais reikės skiepytis, gal ne, dar nežinome. Bet manau, kad protinga būtų kiekvieno ligų sezono metu naudoti kaukes“, – sakė infektologas.
Profesorius taip pat priduria, kad kasmet rudenį ar žiemą, kai sergamumas koronavirusu padidės, vėl teks grįžti prie tam tikrų ribojimų. Tačiau jie nebus tokie griežti, kaip dabar.
„Dabar yra ekstremali situacija. Pandemija sustos tada, kai 70 proc. žmonių įgis imunitetą. Toks mūsų tikslas turėtų būti. Izraelis jau paskiepijo 50 proc. žmonių. Nežinau, ar tam prireiks 2 metų, gal tai padarysime greičiau“, – svarstė prof. A. Ambrozaitis.
Kaukių reikės tikrai ne visus metus
Tačiau pašnekovas turi ir gerų žinių – kaukių tikrai nereikės nešioti taip ilgai, kaip tai tenka daryti šiuo metu.
„Be abejo, viskas atsidarys, viskas veiks, kaip seniau. Vasarą mūsų klimato zonoje virusas taip greitai neplinta. Koronaviruso sergamumo pakilimas vėl gali būti tik rudenį. Kaip ilgai tai tęsis – sunku pasakyti, kadangi su šiuo virusu dar neturime patirties. Gal mėnesį, gal du. Tada vėl reikės naudoti kaukes. Bet tai bus tik epizodinis jų nešiojimas, tikrai ne taip, kaip dabar“, – kalbėjo pašnekovas.
Infektologo teigimu, šis virusas pasaulyje liks taip pat, kaip ir gripo virusas. Visgi pabrėžia, kad prie tokio griežto karantino, jei skiepų procesas vyks sklandžiai, grįžti nebeteks. Tačiau dabar, kol nėra susiformavusio kolektyvinio imuniteto, kitos išeities be karantino tiesiog nėra.
„Todėl reikia dabar skiepytis ir negalvoti, kas bus po 2-3 metų. Virusas bus, jis plis, bet nebus pandeminio viruso plitimo. Gali būti protrūkiai, susirgimai, epidemija, bet pandemijos nebebus. Epidemija nuo pandemijos skiriasi tuo, kad pirmoji yra vienoje valstybėje, viename regione, o pandemija apima visą pasaulį“, – paaiškino prof. A. Amrozaitis.
Nedideli karantino atlaisvinimai pakenkti neturėtų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. habil. dr. infektologo Alvydo Laiškonio teigimu, pagrindinė problema šiuo metu Lietuvoje yra ta, kad nuo COVID-19 paskiepyta labai nedaug žmonių.
Be to, kol kas pasaulyje dar nėra nė vienos šalies, kurioje būtų paskiepyta 70 proc. visuomenės. Tad sunku prognozuoti, kaip atrodys viruso plitimas po skiepų.
„Manoma, kad Lietuvoje yra pusė milijono persirgusių žmonių. Bet viskas yra „galbūt“. Sunku pasakyti, kaip mums seksis skiepytis ir kada galima būtų atlaisvinti karantiną“, – sakė prof. A. Laiškonis.
Pasak infektologo, per kiek laiko susidarys kolektyvinis imunitetas, priklauso nuo to, kiek gausime skiepų ir kaip greitai skiepysime. Tačiau profesorius iškelia ir kitą klausimą – ar kas nors tikrina tuos žmones, kurie geria imunosupresinius vaistus ir buvo paskiepyti? Mat tokiems asmenims net ir po skiepo gali nesusidaryti pakankamai antikūnų.
„Didžiausia problema yra ta, kad nėra pakankamai vakcinų. Ir antra problema, kad „AstraZeneca“ kol kas dar neturi klinikinių tyrimų, atliktų su vyresnio amžiaus žmonėmis. Nes kai kurios šalys atsisako skiepyti vyresnius žmones šiuo skiepu, kadangi Europos vaistų kontrolės komisija dar nepriėmė sprendimo, jog leidžiama. Prezidento iškeltas noras iki liepos 6 dienos paskiepyti 70 proc. visuomenės yra labiau svajonių planas. Tačiau tam reikia turėti vakcinų“, – kalbėjo medikas.
Infektologo paklausėme, ar jis pritartų nedideliems karantino atlaisvinimams. Pasak pašnekovo, tokie atlaisvinimai neturėtų sukelti naujos susirgimų bangos.
„Galiu pasakyti iš asmeninės patirties – kai eidavau pas savo kirpėją, ji priimdavo tik po vieną žmogų, po to išvėdindavo patalpas, viską dezinfekuodavo. Manau, kad tokie verslai galėtų dirbti, nes viskas labai tvarkingai vyksta. Mažose parduotuvėse taip pat problemų nekyla. Didesnės problemos yra didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose daugybė žmonių. Mažų parduotuvių ir grožio salonų atlaisvinimas gal jau ir būtų gerai. Žmonėms juk reikia iš kažkur gauti pinigų. Nemanau, kad toks atlaisvinimas sukeltų naują užsikrėtimų bangą. Jau mūsų visuomenė yra įpratusi nešioti kaukes ir dezinfekuoti rankas“, – sakė prof. A. Laiškonis.
