Pagal sergamumą ir mirtingumą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių grupėje esame šešti, pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Prieš savaitę pagal sergamumą Lietuva buvo taip pat šešta, pagal mirtingumą – penkta Europoje.
Dviejų pastarųjų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje prieš savaitę buvo 598,39 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, mirtingumo – 154,61 atvejo 1 milijonui gyventojų.
Didžiausias sergamumo ir mirtingumo rodiklis šiuo metu tebėra Portugalijoje. Čia sergamumo rodiklis yra 1652,47 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirtingumo – 362,86 atvejo milijonui gyventojų.
Prieš savaitę Portugalijoje sergamumo rodiklis buvo 1429,43 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, mirtingumo 247,55 – 1 mln. gyventojų.
Antroje vietoje pagal užsikrėtimą COVID-19 liga liko Ispanija, trečioje – Čekija.
Ispanijoje dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 1036,18 atvejo 100 tūkstančių, mirtingumo – 113,17 atvejo 1 milijonui gyventojų. Čekijoje atitinkamai sergamumas yra 896,51, mirtingumas – 182,44 atvejo.
Pagal sergamumo COVID-19 rodiklį nuo mūsų nedaug skiriasi kaimyninė Latvija. Čia jis yra 550,89 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis rodiklis buvo beveik toks, koks dabar yra Lietuvoje – 595,84 atvejo. Mirtingumo rodiklis Latvijoje yra 113,02 atvejo milijonui gyventojų.
Estijoje sergamumo rodiklis yra 518,11 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirtingumo – 64,91 atvejo milijonui gyventojų.
Lenkijoje atitinkamai sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra 196,12 ir 99,36 atvejo.
Mažiausias sergamumas koronavirusu išlieka Islandijoje. Čia jis siekia vos 10,92 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirtingumo rodiklis – 0.
Tiesa, nors sergamumo rodiklis Lietuvoje mažėja, teigiamų atvejų procentas, palyginti su testavimo apimtimis, keičiasi nežymiai.
Portalui „Delfi“ pasidomėjus, kodėl taip yra ir ar tai reiškia, kad karantinas veikia ne taip, kaip turėtų, Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsakė: „Karantino poveikį reikėtų vertinti pagal ilgesnio laikotarpio statistiką ir ne tik pagal testavimo apimtis, bet ir pagal sergamumo duomenis. Teigiamų testų dalis šiuo metu išlieka stabili dėl sumažėjusių tyrimų skaičių – padidinus testavimo apimtis, šis rodiklis pasikeis. 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų gruodį viršijo 1000, o dabar yra kritęs žemiau 500 ir toliau mažėja. Atsižvelgiant į tai galime teigti, kad karantino ribojimai yra veiksmingi, tačiau reikia daugiau laiko sergamumui grąžinti į saugesnį lygį ir užkirsti kelią naujam ligos atvejų šuoliui. Dėl to Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė pratęsti karantiną dar mėnesiui.
Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas sumažino gyventojų mobilumą, o tai teigiamai atsiliepė epidemiologinei situacijai. Didiesiems prekybos centrams taip pat taikomi ribojimai: leidžiama dirbti tik tam tikrų kategorijų parduotuvėms, ribojami pirkėjų srautai, privaloma laikytis saugaus atstumo ir visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygų.
Šios ir kitos karantino priemonės geriausiai veikia tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai. Ribojimų mažinimas ir karantino švelninimas gali neigiamai atsiliepti epidemiologinei situacijai šalyje, kol nėra pasiektas kolektyvinis imunitetas nuo COVID-19“.
