Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė mato vieną svarbią priežastį, lemiančią nesustabdomą COVID-19 infekcijos plitimą. Tai – laiku nenustatyti sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu turėję žmonės. Išsiaiškinti šiuos kontaktus – NVSC specialistų reikalas. Tiesa, tai padaryti jiems nėra labai paprasta. Kai kuriems žmonėms sunku prisiskambinti, kiti – nenoriai bendrauja su specialistais. Yra ir kita pusė: užsikrėtusieji skundžiasi niekaip nesulaukiantys NVSC specialistų dėmesio.

Tačiau neseniai buvo sugalvota, kaip šią problemą išspręsti. Nuo šiol apie turėtą sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu bus galima pranešti patiems, internetu užpildžius specialią anketą. Apie tai ir apie NVSC darbuotojų kasdienybę, aiškinantis užsikrėtimo koronavirusu aplinkybes bei galimus kontaktus, portalas „Delfi“ kalbėjosi su J. Petraviečiene.

Koronaviruso gydymas Kauno klinikose

– Kodėl yra svarbu ne tik registruoti atvejį, bet ir surinkti apie tai daugiau informacijos?

– Epidemiologinio tyrimo tikslas yra išaiškinti užsikrėtimo šaltinį, identifikuoti sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija turėjusius žmones bei juos izoliuoti, kad infekcija neišplistų. To negalima padaryti, neatlikus epidemiologinio tyrimo arba, paprastai tariant – užsikrėtusio žmogaus apklausos.

Žinoma, labai svarbu akcentuoti tai, kad mūsų specialistai, savanoriai vadovaujasi ta informacija, kurią gauna iš užsikrėtusio žmogaus. Tai reiškia, kad žmogus turi pateikti detalius atsakymus į klausimus, neslėpti informacijos. Tikrai būna situacijų, kai, pavyzdžiui, užsikrėtęs žmogus nurodo, jog vadinamuoju užkrečiamuoju periodu niekur nesilankė, o susisiekus su darboviete, paaiškėja, jog žmogus joje, vis dėlto, buvo. Būna ir priešingų situacijų.

Taip pat būna ir situacijų, kai žmogus tiesiog atsisako teikti informaciją. Visais atvejais bandome įtiktini žmogų, kad jo pateikta informacija gali išgelbėti žmonių gyvybes, bet dalis žmonių į jokias kalbas nesileidžia. Ypač dažnai su tuo susiduriame pastaruoju metu.

Per visą pandemijos laikotarpį mūsų specialistams, talkinantiems savanoriams išties teko susidurti su pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Epidemiologinę diagnostiką vykdantiems žmonėms tenkantis emocinis krūvis yra didžiulis. Labai dažnai jiems tenka ne tik „sugerti“ blogas žmonių emocijas, bet ir teikti psichologinę pagalbą.

– Žmonės neretai skundžiasi, kad neįmanoma susisiekti su NVSC specialistais ar sulaukti jų skambučio, informavus apie turėtą kontaktą ar užsikrėtimą. Kodėl taip yra? Ar Jums trūksta pajėgų su visais susisiekti?

– Epidemiologiškai ištirtų atvejų procentas Lietuvoje yra labai aukštas – tiek lapkritį, tiek gruodį jis siekė 90 proc., kai, tuo metu, Europos užkrečiamųjų ligų centras yra nustatęs, kad geru rezultatu laikoma, jeigu epidemiologiškai ištiriama bent 70 proc. atvejų.

Tai, paprastai tariant, susisiekiame su devyniais iš dešimties užsikėtusių asmenų, nustatome jų užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius žmones, juos izoliuojame, taip nutraukiant viruso plitimo grandinę.

Kalbant apie tą dešimtadalį, su kuriais nesusisiekė NVSC specialistai, mums jau daugiau nei tris mėnesius padedantys kariai savanoriai, visuomenės sveikatos biurų specialistai, tai lėmė įvairios priežastys – žmogus neatsiliepė į skambučius, atsisakė teikti informaciją, nebuvo žmogaus kontaktinių duomenų.

Kalbant apie didelės rizikos sąlytį turėjusius žmones, t. y. tuos, kuriuos kaip didelės rizikos sąlytį turėjusius epidemiologinių tyrimų metu nurodo ir atvejus tiriantiems specialistams pateikia žmonės, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, juos informuojame trumposiomis žinutėmis. Jose būna nurodyta, iki kada žmogui privalu izoliuotis, taip pat ir nuoroda į anketą, kurią užpildęs, žmogus pateikia svarbius duomenis specialistams.

Kitaip tariant, šis procesas automatizuotas ir tokiu atveju, jei turėjo didelės rizikos sąlytį ir užsikrėtusysis tai nurodė, žmogui papildomai niekur kreiptis nereikia.

Dėl šios priežasties, ką visuomet akcentuojame ir primename užsikrėtusiems – įvardinti visus žmones, su kuriais bendrauta tuo laikotarpiu, kai žmogus galėjo užkrėsti aplinkinius – 3 dienas iki simptomų pasireiškimo ir 10 dienų po jų atsiradimo, besimptomiu atveju – 3 dienas iki tyrimo atlikimo ir 10 po jo.

Taip pat šiuo metu esame pagerinę konsultacijų linijos darbą ir atsiliepiame į 80 proc. skambučių, net ir turint išties didelį srautą skambinančiųjų dėl vienų ar kitų klausimų.

Kalbant apie pajėgumus, tai būtina paminėti karių savanorių, visuomenės sveikatos biurų specialistų indėlį, kuris išties reikšmingas užtikrinant epidemiologinę diagnostiką.

– Kaip žmogui elgtis, jeigu jam atlikus tyrimą ar diagnozę patvirtinus šeimos gydytojui nustatyta COVID-19? Kaip pranešti apie turėtus kontaktus?

– Vos tik sužinojęs, kad serga, žmogus turėtų pateikti epidemiologinius duomenis apie save, savarankiškai užpildęs anketą internete (https://atvejis.nvsc.lt) ir pateikęs išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą.

Kuo greičiau žmogus pateiks šią informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas.

Koronaviruso gydymas Kauno klinikose

– Kas vyksta, užpildžius NVSC anketą?

– Užpildyta anketa patenka į sistemą, yra susiejama su žmogaus informacija sistemoje, kur matome, kada žmogui atliktas testas arba kada ligą diagnozavo šeimos gydytojas.

Pateiktą anketą įvertina specialistai. Kilus klausimų, papildomai susisiekia su žmogumi. Jeigu klausimų nėra, iškart izoliuojami sąlytį turėję žmonės, apie tai jie informuojami trumposiomis SMS žinutėmis.

– Kaip ši anketa buvo kuriama?

– Užsikrėtusiesiems skirta anketa – bendras NVSC, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių bei iniciatyvos „Įveiksime kartu“ darbas. Tam, kad anketa būtų išbaigta ir duotų naudą, buvo svarbu įvertinti visus praktinius aspektus, kaip geriau pateikti klausimus, kad gautume išsamesnę informaciją.

Ir čia išties pasitarnavo mūsų savanorių profesinės žinios, įgūdžiai ir, žinoma, jų praktinė patirtis vykdant epidemiologinę diagnostiką, ką jie daro pastaruosius tris mėnesius.

– Kam tokia anketa reikalinga?

– Anketa leis sutrumpinti informacijos gavimo grandinę, o patys anketą pildydami žmonės pateiks tikslesnius duomenis, nes turės daugiau laiko apgalvoti, kur lankėsi, įvardinti daugiau vietų, kur galimai galėjo užsikrėsti, jei tiksliai nežino.

Išties, susisiekę su užsikrėtusiais žmonėmis, neretai susiduriame su situacijomis, kad tam tikrų aplinkybių jie dėl streso sužinojus apie ligą neatsimena. Tenka tikslintis, susisiekti keletą kartų, būna, kad žmonės tik po kelių valandų prisimena, jog, pavyzdžiui, užkrečiamuoju periodu bendravo dar su kažkuo. Tuo metu, pildydamas anketą pats, žmogus turės daugiau laiko apgalvoti, jausis laisviau pateikdamas informaciją

Taip pat ši anketa ypač pasitarnaus tiems, kurie dėl sveikatos būklės ar dėl kitų aplinkybių nenori kalbėti su apklausą vykdančiu žmogumi.

Be to, anketa – labai geras pavyzdys, kaip galime prisidėti prie infekcijos plitimo stabdymo, jei jau atsitiko taip, kad neišvengėme COVID-19. Užpildydami anketą, užtikrinsime, kad žmonės, su kuriais bendravome, greičiau bus informuoti apie turėtą sąlytį, galės nuo rizikos apsaugoti savo artimuosius, kolegas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (272)