ES pareigūnai praneša, kad „AstraZeneca“ negalės pristatyti tiek vakcinos dozių, kiek žadėjo, ir tai griauna išankstinius vyriausybių planus. Ši žinia pasigirdo po to, kai „Pfizer“ taip pat pranešė praėjusią savaitę pristačiusi mažiau vakcinų, negu buvo tikimasi, rašo cnn.com.

ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides pirmadienį buvo nepatenkinta susitikimu su „AstraZeneca“ ir nurodė, kad derybos tęsis toliau. Ji pažymėjo, kad ši vaistų gamintoja „artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti kur kas mažiau dozių, negu buvo susitarta ir skelbta“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį dar labiau padidino spaudimą minėtoms farmacijos bendrovėms, pareikšdama, kad blokas „reiškia verslą“.

Ursula von der Leyen

„Europa investavo milijardus, kad padėtų sukurti pirmąsias pasaulyje vakcinas nuo COVID-19, tikrąjį bendrą gėrį visam pasauliui. Ir dabar įmonės privalo jas pristatyti. Jos turi laikytis savo įsipareigojimų“, – tvirtino ji per vieną virtualų Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą.

ES šalys, kurios vylėsi, kad vakcinos padės suvaldyti sveikatos krizę ir leis atgaivinti savo ekonomikas, dabar yra priverstos koreguoti savo planus. Italijos sveikatos viceministras Pierpaolo Sileri televizijai „Rai 1“ sekmadienį sakė, kad vyresni kaip 80 metų žmonės dėl vėluojančių vakcinų pristatymų bus paskiepyti keturiomis savaitėmis vėliau, negu buvo planuota. Ši šalis vaistų gamintojoms grasina teisiniais veiksmais.

„Iki rudens mes galėtume paskiepyti 45 mln. italų, bet aš netikiu šiomis bendrovėmis, – sakė P. Sileri. – Noriu pamatyti vakcinas“.

Netikėti vėlavimai

Europos Sąjunga iš „AstraZeneca“ užsisakė 300 mln. vakcinos dozių su galimybe papildomai užsisakyti dar 100 mln. Pati ES šios gamintojos vakciną turėtų patvirtinti dar šią savaitę.

„AstraZeneca“ tvirtina, kad pristatymai vėluos dėl gamybos keblumų.

Skiepijimas nuo koronaviruso Kauno klinikose
Foto: Kauno klinikos

„Nors pati pristatymų pradžia, sulaukus vakcinų patvirtinimo Europoje, nevėluos, pirminės apimtys bus mažesnės, negu buvo tikimasi. Taip įvyks dėl sumažėjusių produkcijos kiekių vienoje mūsų Europos tiekimo grandinės gamybos vietoje, – savo pranešime spaudai teigė „AstraZeneca“. – Europos Sąjungai vasario ir kovo mėnesiais pristatysime dešimtis milijonų dozių, nes ir toliau stengsimės didinti gamybos apimtis“.

Ši žinia sudavė dar vieną smūgį blokui, kuris jau skubėjo įvertinti vėluojančių „Pfizer“ pristatymų žalą. Ši amerikiečių bendrovė sausio 15 dieną pranešė praėjusią savaitę pristatysianti mažiau dozių, nes atnaujina savo gamyklą Belgijos Piurso mieste.

Tačiau ši vaistų gamintoja nurodė vis tiek sugebėsianti įgyvendinti pirmojo ketvirčio tikslus, o atnaujinus gamyklą Belgijoje, iki 2021 metų pabaigos ji sugebės pagaminti 2 mlrd. vakcinų dozių – tai gerokai daugiau negu 1,3 mlrd. dozių, kurios buvo numatytos anksčiau.

„Pfizer“ pirmadienį pranešė, kad šią savaitę grįš prie ankstesnio pristatymų tvarkaraščio Europos Sąjungai.

Vakcina nuo COVID-19
Foto: Vida Press

Europos šalių vyriausybės reikalauja atsakymų ir atkreipia dėmesį, kad vakcinacijos sėkmė priklauso nuo privataus sektoriaus.

„Viena vertus, mes galime tik sveikinti mokslo rezultatus. Kita vertus, jie turi monopolį ir mes esame visiškai nuo jų priklausomi, – šeštadienį sakė Belgijos sveikatos ministras Frankas Vandenbroucke. – Gamyboje gali kilti problem, bet dėl šio netikrumo ir dėl šių pranešimų labai sudėtinga organizuoti (vakcinacijos – red. past.) kampaniją“.

S. Kyriakides pirmadienį teigė, kad blokas dabar reikalaus, kad „vakcinų eksportas iš Europos Sąjungos būtų visiškai skaidrus“.

„Ateityje visos bendrovės, Europos Sąjungoje gaminančios vakcinas nuo COVID-19, turės iš anksto nurodyti, ar norės eksportuoti vakcinas į trečiąsias šalis. Humanitariniams pristatymams tai, žinoma, negalios“, – rašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.

Kiek tai blogai?

Tiekimo grandinės ekspertams kur kas didesnį nerimą kelia „AstraZeneca“, o ne „Pfizer“, turint galvoje, kad pastaroji bendrovė yra pasižadėjusi netrukus padidinti gamybą. Tačiau „AstraZeneca“ vakcinas, sukurtas kartu su Oksfordo universitetu, yra paprasčiau gabenti ir skirstyti, nes jas galima laikyti aukštesnėje temperarūroje, negu „Pfizer“ alternatyvas.

Vakcina nuo COVID-19
Foto: Vida Press

Savaitę ar dvi trunkantis vėlavimas „nėra didelė problema“, sakė Sirakūzų universiteto logistikos profesorius Burakas Kazazas. „Nors tikrai suprantu, kad šiuo atveju vėlavimas reiškia prarastas gyvybes“, - pridūrė jis.

„AstraZeneca“ ištikusių problemų mastas paaiškės artimiausiomis savaitėmis, bet panašu, kad jos yra kur kas rimtesnės, pažymėjo jis.

Šių bendrovių vėlavimai yra ženklas, kad tiekimo grandinėje tebėra sutrikimų, kuriuos, plečiantis vakcinacijos apimtims, būtina išspręsti, teigė medicinos priemonių tiekimo grandinės ekspertas Prashantas Yadavas iš Pasaulinio vystymosi centro.

„Mūsų laukia ir daugiau pakilimų bei nuokalnių, kol šis procesas taps stabilus“, – pabrėžė jis.

Turint galvoje nesklandžius bandymus įsibėgėti – ir tai, kad gamyba yra sukoncentruota vos keliose gamyklose – visuomenė turėtų nusiteikti, kad mėnesiniai gamybos pajėgumai kol kas bus svyruojantys, pridūrė jis.

Anglijos Kranfildo universiteto tiekimo strategijų profesorius Richardas Wildingas teigė, jog tam, kad veiktų vakcinacijos punktai, reikia mažiausiai 50 būtinų priemonių, pradedant dezinfekuojančiomis servetėlėmis bei švirkštais ir baigiant asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Šių priemonių tiekimas taip pat privalo būti sklandus.

Svarbu ir tai, kad vėlavimai nėra tik Europos problema.

„Atskirą kainą sumokės ir besivystančios šalys, kurios dar neturi priėjimo prie vakcinų, nes pristatymai joms nusikels dar labiau“, – sakė P. Yadavas.