Konfliktas tarp 135 ligoninės darbuotojų ir administracijos įsižiebė dėl jiems neišmokėtų darbo užmokesčio priemokų pirmojo karantino metu.
Priedus išmokėjo ne visiems
Viskas prasidėjo pernai pavasarį po to, kai Vyriausybė išleido nutarimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo nurodyta išmokėti medikams priedus prie atlyginimo už darbą karantino sąlygomis.
Gavus šį nutarimą, gegužės 7 dieną Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas pasirašė įsakymą, kuriame nurodė padidinti darbuotojų pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficientus: Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojams – 100 proc., Infekcinių ligų korpuso ir Infekcinių ligų vaikų skyriaus darbuotojams – 90 proc.
Tačiau, nepaisant Valstybės ir įstaigos lygmenyse priimtų teisės aktų, didžiajai daliai minėtų skyrių darbuotojų – gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo – darbo užmokesčio priedai nebuvo išmokėti.
Kaip portalui „Delfi“ pasakojo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA), į kurią kreipėsi nukentėję medikai, prezidentė Kristina Norvainytė, priedų negavo tie medikai, kurių pacientams buvo įtariama COVID-19 liga, bet ji nepatvirtinta.
„Pagal Vyriausybės nutarimą, priedai turėjo būti išmokami ir tiems medikams, kurie tiesiogiai dirbo su COVID-19 pacientais ir tiems, kurie dirbo su tais, kuriems ši liga buvo tik įtariama, tarkime, pasireiškus būdingiems simptomams – tiesiog tiems, kurie dirbo padidintos rizikos sąlygomis.
Dalis įstaigų su tuo puikiai susitvarkė, bet ši įstaiga nusprendė išmokėti tik tiems, kurie dirbo su tiesiogiai nustatytais COVID-19 atvejais“, – pastebėjo K. Norvainytė.
Liepė išmokėti ir priedus, ir delspinigius
Negavę išmokų darbuotojai ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į RPL direktorių, prašydami pilna apimtimi taikyti nurodytas teisės aktų nuostatas, o į prašymus neatsižvelgus, kreipėsi Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), paprašę išaiškinti, ar už darbą su pacientais, kuriems įtariama COVID-19 liga, turėtų būti mokamas darbo užmokesčio priedas.
SAM patvirtino, kad 60–100 proc. priedai turi būti mokami ir tiems, kurie dirbo su pacientams, kuriems tik įtarta COVID-19 infekcija, bet nepatvirtinta.
Po SAM atsakymo, RPL direktorius pateikė paraišką Panevėžio teritorinėms ligonių kasoms (TLK) dėl lėšų kompensavimo. Tačiau tai buvo padaryta tik rugpjūtį, pirmajam karantinui jau seniai pasibaigus, ir dėl pradelstų terminų Panevėžio TLK išlaidų kompensuoti atbuline tvarka nebegalėjo.
„Kai tai paaiškėjo, įstaigos vadovas atsisakė toliau eiti į kalbas dėl išmokų išmokėjimo“, – sakė K. Norvainytė.
Dėl to darbuotojai paprašė SAM tarpininkauti, kad jiems būtų išmokėtos išmokos. Tačiau ministerija tai daryti atsisakė, tad rugsėjo 14-ąją darbuotojai kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK).
Panevėžio DGK patvirtino, kad ligoninės darbuotojams pinigai už darbą pandemijos metu priklauso. Tad, komisijos sprendimu, 135 RPL darbuotojams buvo priteisti anksčiau neišmokėti darbo užmokesčio priedai bei delspinigiai. Ši suma su delspinigiais siekė apie 400 tūkst. eurų.
DGK sprendime taip pat nurodyta, kad RPL vadovas neatsižvelgė į Darbo Kodekso 24 straipsnyje nurodytus principus, elgėsi nepakankamai sąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis.
Dėl sumos bandė derėtis
Po DGK sprendimo, A. Skorupskas dėl priteistos sumos išmokėjimo bandė derėtis su darbuotojais, pasiūlęs išmokėti ne didesnę kaip 15 proc. priteistos sumos siekiančią išmoką. Tačiau darbuotojai su tuo nesutiko, reikalaudami išmokėti visą jiems priklausančią sumą.
Gydymo įstaiga į tolimesnes derybas nesileido ir gruodį DGK sprendimą apskundė Panevėžio apylinkės teismui dėl neva neteisėtai jiems priteistų darbo užmokesčio nepriemokų, atsakovais patraukdama visus 135 išmokų negavusius darbuotojus.
„Be to, šitiems darbuotojams buvo daromas administracinis, psichologinis spaudimas. Dalis darbuotojų dėl to išsigando ir 20 iš jų su ligoninės vadovybe sudarė taikos sutartis, kuriose numatyta, kad jie gaus tik 15 proc. priedus.
Taigi, situacija dabar absurdiška, nes likę į teismą patraukti darbuotojai iš savo kišenės turės padengti teismo išlaidas, o administracija labai patogiai iš įstaigos pinigų pasisamdė brangiausius advokatus. Tai – visiška galios asimetrija ir piktnaudžiavimas vadovo bei administracijos teisėmis. Ne tik vadovas, bet pati administracija už to stovi, nes patvirtino tokį jo elgesį“, – situaciją komentavo K. Norvainytė.
Anot JGA vadovės, darbuotojai neturi tokių finansinių galimybių, kaip ligoninės administracija, susimokėti už teisinio atstovavimo paslaugas. Be to, tarp skundą pateikusių darbuotojų – nemaža dalis ženkliai yra mažesnes pajamas gaunančių slaugos ir pagalbinių darbuotojų.
Darė psichologinį spaudimą
Sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos, tokios, kaip minėtoji JGA, taip pat Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, kurių pagalbos paprašė išmokų negavę ir į teismą patraukti ligoninės darbuotojai, dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į SAM, kaip RPL steigėją, tapti tarpininke ginče tarp gydymo įstaigos ir jos darbuotojų.
„Sulaukėme skundą pateikusių darbuotojų liudijimų apie jiems daromą administracinį ir psichologinį spaudimą, o labiausiai teisinių procesų paveiktuose skyriuose darbuotojai nurodo jaučiantys nuolatinę baimę, nusivylimą, nesaugumą, fizinį ir psichologinį nuovargį.
Pirmosiose su COVID-19 pandemija kovojančių gretose esantys medikai šiuo metu negali sutelkti viso dėmesio į savo pacientų priežiūrą, dėl ko jaučiamas streso lygis toliau didėja. Tai patvirtina ir šį mėnesį RPL vykusio medicininės etikos komisijos posėdžio išvada, kurioje konstatuota, kad ligoninės skyriuose, kuriuose dirba ir pagalbą COVID-19 liga sergantiems toliau teikia įstaigos į teismą paduoti darbuotojai, tvyro blogas psichologinis mikroklimatas, galimai trukdantis kokybiškai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – nurodoma kreipimosi į SAM rašte.
Taip pat priduriama, kad susidariusi situacija žalinga ne tik RPL darbuotojams, bet ir visai sveikatos priežiūros specialistų bendruomenei – sveikatos sistemai taip reikalingi pokyčiai neįmanomi be bendruomenės pasitikėjimo.
2020 m. gruodžio 31 d., reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus ir anoniminius darbuotojų liudijimus, JGA kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, reikšdama susirūpinimą dėl šioje gydymo įstaigoje taikomų valdymo metodų, sveikatos apsaugos ministro įsakymų, Darbo kodekso nuostatų ir Vyriausybės nutarimų nesilaikymo, taip pažeidžiant RPL darbuotojų teises.
Neigia, kad darė spaudimą
Portalas „Delfi“ susiklosčiusią situaciją paprašė pakomentuoti ir Respublikinės Panevėžio ligoninės administracijos.
RPL komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis atsiuntė tokį komentarą: „Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija gerbia savo darbuotojus ir yra nuoširdžiai dėkinga už profesionalų jų darbą. Didžiuojamės jais, nes jie – vieni geriausių šalyje. Ligoninės administracija nekūrė ir nekurs situacijų kolektyvo viduje, kurios būtų pagrįstos spaudimu, prievarta, nepasitikėjimu, įtampomis kolektyve.
Ligoninės administracija, gerbdama LR įstatymus ir jos piliečių teisę turėti savo nuomonę ir reikšti ją, aktyviai dalyvauti visuomeninio gyvenimo ir su darbo santykiais susijusių klausimų aptarime, teigiamai vertina šią aktyvią ligoninės darbuotojų poziciją.
Darbo santykius ir kitas gyvenimo sritis liečiančių klausimų visumoje pasitaiko ne tik sutarimo, tačiau ir nuomonių skirtumo atvejų. Šie atvejai – ne kurios nors šalies priešpriešos ar išankstinio neigiamo nusistatymo apraiška, o laisva šalių diskusija, pagrįsta šalyje galiojančiais įstatymais ir teisiniais aktais. Kartais dėl nuomonių skirtumo šalims nepavyksta rasti bendro sutarimo, tuomet yra kreipiamasi į trečiąją šalį, kurį, įstatymų nustatyta tvarka, sprendžia šiuos nesutarimus.
Susidariusi situacija buvo aptarta Respublikinės Panevėžio ligoninės administracijos ir Jungtinės ligoninės profesinės sąjungos atstovų pasitarime, kuriame dalyvavo tiek ligoninės administracijos darbuotojai, tiek ligoninės gydytojus, slaugytojus ir kitus ligoninės darbuotojus atstovavę profesinės sąjungos atstovai. Pasitarime buvo nuspręsta, kad, kol vyksta teisinis ginčas, gerbiant abiejų pusių nuomonę, bus susilaikoma nuo visų komentarų viešoje erdvėje.
Gyvename teisinėje valstybėje, todėl, kol vyksta teisiniai ginčai ir kompetetingos institucijos nėra paskelbusios neskundžiamo sprendimo, Respublikinė Panevėžio ligoninė, gerbdama įstatymus, laikydamasi etikos bei nenorėdama savo priešlaikiniais komentarais įtakoti visuomenės ar antrosios šiame teisiniame ginče dalyvaujančios pusės, šios situacijos kol kas nekomentuos.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė visiems darbuotojams, kurie dirbo su COVID-19 liga sergančiais pacientais, vadovaudamasi LR SAM teisiniais aktais, išmokėjo visas šiems darbuotojams priklausančias išmokas, neatsižvelgiant į faktiškai išdirbtą darbo laiką. Šios išmokos mokamos ir šiuo metu, bus mokamos ir ateityje, jei nebus pakeistas teisinis šių išmokų mokėjimo reglamentavimas.
Po to, kai bus paskelbtas neskundžiamas kompetetingų institucijų sprendimas, Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija, pasitarusi su Jungtine ligoninės darbuotojų profesine sąjunga ir gerbdama jos nuomonę, yra pasirengusi atsakyti į Jus ir visuomenę dominančius klausimus“.
Paprašius SAM komentaro, ministerijos Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis atsakė, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys inicijuos susitikimą su Jaunųjų gydytojų asociacija, kur aptars susidariusią situaciją ir priims sprendimus.
