Prasidėjus pandemijai, gana greitai išsiaiškinome, kad COVID-19 puola ne tik kvėpavimo organus, bet ir skrandį, žarnas, širdį, didina kraujo krešulių susidarymo tikimybę, rašoma sciencealert.com.

Dabar, pandemijai siaučiant jau ilgiau nei metus, išsamūs nuo COVID-19 mirusių žmonių autopsijos atskleidė daugiau informacijos apie plačiai išplintantį uždegimą ir jo sukeliamus smegenų audinių pažeidimus.

Kai kurie specialistai spėja, kad iki 50 proc. į ligoninę paguldytų COVID-19 pacientų gali pasireikšti neurologinių simptomų, apsunkinančių net tokių kasdienių veiksmų kaip maisto ruošimas atlikimą.

„Buvome labai nustebę. Iš pradžių tikėjomės išvysti pažeidimų, atsirandančių dėl deguonies trūkumo, – prisipažino Nacionalinio sveikatos instituto (NSI) klinikinis direktorius gydytojas Avindra Nathas. – Tačiau pamatėme daug pažeidimų židinių, paprastai siejamų su insultu ir neuronų uždegimą sukeliančiomis ligomis.“

NSI tyrėjai, įskaitant gydytoją Myoung-Hwa Lee ir A. Nathą, nuodugniai apžiūrėjo 19 mirusių pacientų smegenų audinius. Koronaviruso aukų amžius varijavo nuo 5-erių iki 73-ejų metų. Daugelis jų turėjo rizikos veiksnių susirgti sunkia koronaviruso forma, tokių kaip cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos.

Naudodama galingą magnetinio rezonanso vaizdo technologija paremtą mikroskopą, M. Lee su komanda nustatė 10 pacientų, kurių smegenyse buvo anomalijų. Išsamesnio tyrimo metu buvo pastebėta hiperintensyvumų – šviesių dėmių mikroskopu padarytose smegenų mėginių nuotraukose. Pasitelkus fluorescencinę mikroskopiją buvo išsiaiškinta, kad šios dėmės yra išbėgęs fibrinogenas (kraujo baltymas).

Keleto pacientų smegenyse minėtąsias dėmes supo T ląstelės ir specialiosios smegenų imuninės ląstelės mikroglijos. Taip pat buvo aptikta tamsių sukrešėjusio kraujo dėmių. Jos paskatino tyrėjus padaryti išvadą, kad šie pacientai patyrė keletą mini kraujavimų smegenyse. Tokius pažeidimus paprastai sukelia smegenų uždegimas.

„Kraujavo smulkiosios smegenų kraujagyslės, – NPR pranešė A. Nathas. – Tačiau kraujavimas nebuvo tolygus.“

Beje, COVID-19 sukeliami neurologiniai simptomai pasireiškė ne tik sunkesne ligos forma sergantiems ar gretutinių ligų turintiems asmenims.

„Matėme jaunų žmonių grupę, nepasižymėjusia įprastais rizikos veiksniais, tačiau jos nariai patyrė insultų. Taip pat teko susidurti su pacientais, kurių psichikos sveikatos būklė smarkiai pasikeitė, regis, be jokio logiško paaiškinimo“, – rugsėjo mėnesį žurnalui „Nature“ pasakojo Liverpulio universiteto neurologas Benedictas Michaelis.

Pacientus kamavo haliucinacijos, jiems išsivystė psichozė. Viena 55-erių metų amžiaus moteris savo namuose pradėjo regėti liūtus ir beždžiones, o paskui įtikėjo, kad jos bičiulis ar šeimos narys buvo pakeistas identišku apsimetėliu (Capgraso sindromas).

Nepaisant tyrimų, skirtų aptikti virusą smegenų audinyje, M. Lee ir jos komanda nerado jokių SŪRS-CoV-2 pėdsakų, tačiau tyrėjai savo ataskaitoje nurodė: „Tikėtina, kad virusas pasišalino iš organizmo, kai pacientas dar buvo gyvas, arba jo likučių buvo per mažai, jog pavyktų aptikti naudojant mūsų metodą.“ Nors kitų tyrimų metu smegenyse rasta koronaviruso pėdsakų, tokių radinių pasitaikė retai, be to, viruso kiekis buvo nedidelis.

„Kol kas mūsų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad aptiktus pažeidimus, ko gero, padarė ne tiesiogiai smegenis užkrėtęs virusas SŪRS-CoV-2“, – samprotavo A. Nathas. Greičiausiai juos sukėlė uždegiminė organizmo reakcija į virusą, paaiškino jis.

Dėl mažo imties dydžio ir ribotos klinikinės informacijos tyrėjų komanda kol kas neskuba daryti išvadų. Visgi jų radiniai sutampa su elektroencefalogramomis, kurios atskleidė COVID-19 pacientų encefalopatiją – įprastos smegenų veiklos sutrikimą, kurį gali sukelti smegenų tinimas ir uždegimas. Tyrimo rezultatai taip pat sutampa su studijomis, kurių metu buvo nustatyta, kad koronavirusas gali sukelti ir kitą pavojingą imuninės sistemos atsaką, kuris kai kuriais atvejais padaro daugiau žalos nei pats virusas.

Tyrėjai nerimauja dėl ilgalaikio smegenų uždegimo poveikio žmonių sveikatai, nes pažeidimai siejami su atminties praradimu ir Alzheimerio liga. Kai kurie pacientai jau kenčia nuo ilgai išliekančių neurologinių padarinių, tokių kaip lėtinis nuovargis ir Guillaino–Barre’o sindromas.

„Ateityje planuojame tyrinėti, kaip COVID-19 pažeidžia smegenų kraujagysles ir ar šie pažeidimai sukelia kokių nors trumpalaikių bei ilgalaikių simptomų“, – pranešė A. Nathas.

Mokslininkų ataskaita buvo paskelbta žurnale „New England Journal of Medicine“.