„Tai yra nemenka ir šiek tiek kiršinanti problema. Nežinau, kuo vieni pacientai skiriasi nuo kitų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžiausios rizikos pacientai yra su pažengusiu plaučių vėžiu“, – BNS trečiadienį sakė įstaigos laikinoji vadovė S. Jarmalaitė.

„Polemika buvo, teikėme raštus į ministeriją, ir sergančiųjų organizacijos stebisi tokiu išskirtinumu“, – pridūrė ji.

Profesorės teigimu, kraujo vėžiu serga dešimtadalis visų onkologinių pacientų, dažniausiai – vaikai.

„Tai yra 10 proc. visų onkologine liga sergančiųjų. Bene dažniausiai šita forma serga vaikai“, – pasakojo mokslininkė.

Sonata Jarmalaitė
Foto: Organizacijos nuotr.

Ji tvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų nustatyti aiškesnius prioritetus, kaip nuo koronaviruso skiepyti vėžiu sergančius pacientus.

„Savo siūlymą parašiau SAM, kad visi onkologiniai pacientai yra imunosupresuoti (silpno imuniteto – BNS) ir jie turėtų visi atsidurti sąraše prioriteto tvarka, bet skaičiuojama kiekviena vakcinos dozė, todėl prioritetus turime išsidėlioti diskusijoje, o jos tarp onkologų tikrai nebuvo“, – sakė S. Jarmalaitė.

A. Dulkio patvirtintame skiepijimo plane kitomis vėžio formomis sergantys pacientai nurodyti gerokai žemiau, tai reiškia, kad skiepą jie gaus vėliau – po švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų.

„Juos nukelti į tokią poziciją, sakyčiau, yra ligos ar rizikos nesupratimas (...) Šituos prioritetus reiktų tiksliau surašyt ir neišskirti vieno iš vėžio tipų į atskirą kategoriją“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto vadovė.

Jos teigimu, kitos šalys neišskiria atskiromis vėžio formomis sergančių pacientų, kai kurios šalys išskiria tiesiog žmones, kurių imunitetas yra silpnesnis.

BNS komentaro dėl vėžiu sergančiųjų pacientų kreipėsi ir į Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorių, ekspertų tarybos narį Laimoną Griškevičių, komentarą žadama pateikti vėliau trečiadienį.