Po šio susitikimo buvo surengta nuotolinė spaudos konferencija, kurioje dalyvavo S. Krėpšta, profesorius Mindaugas Stankūnas, prof. Edita Sužiedėlienė ir prof. Kęstutis Petrikonis.

Iki karantino švelninimo dar laukia ilgas kelias

„Kalbant apie pandemijos raidą, galima konstatuoti, kad dėl šventinio laikotarpio yra papildomas, taip vadinamas, duomenų triukšmas. Dėl to dar negalima pasakyti, ar situacija gerėja.

Tačiau papildomų viltingų žinių matome ir yra galimybė, kad pandemijos pikas mums jau yra už nugaros. Be abejo, tai reikės patvirtinti kitą savaitę, sulaukus kitos savaitės duomenų, kai turėsime įprastas testavimo apimtis, nes šventinėmis savaitėmis turėjome mažiau atliekamų testų. Bet vis dar esame prastoje situacijoje <...> ir iki pasvarstymų apie karantino švelninimą dar yra labai toli“, – įspėjo S. Krėpšta.

2020 04 28 Respublikinė Panevėžio ligoninė

Pasak Prezidento patarėjo, net jei iš tiesų peržengėme piko ribą, vis dar esame labai blogoje pandemijos situacijoje.

„Iki karantino švelninimo yra dar labai ilgas kelias ir labai svarbu laikytis nustatytų reikalavimų, visų apribojimų ir toliau susitelkus mažinti visus skaičius. Tad iki karantino švelninimo yra tikrai nemažai dar laiko. Taip pat vakar pristatyta karantino lygių sistema teikia tam tikras indikacijas, kada galbūt būtų galima svarstyti šių reikalavimų peržiūrėjimą“, – žadėjo S. Krėpšta.

Svarbu nepadaryti klaidos

Profesoriaus M. Stankūno pastebėjimu, situacija vis dar yra labai sudėtinga, tačiau kasdien matoma viltingų ženklų, kad galbūt patys blogiausi laikai jau yra praeityje.

Mindaugas Stankūnas

„Tik noriu pabrėžti, kad padarytume didelę klaidą, jei tuos mažus, silpnus ženklus palaikytume savo pergale ir kad jau galime skelbti, kad įveikėme virusą ir situacija stabiliai gerėja. Daugelis skaičių, kurie yra aptarinėjami, reikėtų vertinti, kad tikrai yra nemažai epidemiologinio triukšmo“, – sakė M. Stankūnas.

Pasak profesoriaus, karantino priemonės smarkiai sumažino lietuvių mobilumą. Tai parodo ir „Google“ mobilumo duomenys.

„Geros tendencijos, kurios buvo stebėtos Kalėdų laikotarpyje, jos išliko ir Naujųjų metų dienomis. Tai yra vienas iš teigiamų ženklų. Antras teigiamas dalykas, ką matome, bet reikia dar ypatingai atsargiai vertinti, yra naujų atvejų skaičius. <...> Tikėkimės, kad kai buvome prie 4 tūkstančių, tokio skaičiaus nebepamatysime“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Mokslininkas taip pat kalbėjo apie R efektyvųjį rodiklį, kuris parodo viruso plitimo greitį. Jis šiuo metu pasiekė ribą mažesnę nei 1. Tačiau profesorius pabrėžia, kad tik kitą savaitę situacija bus tikslesnė.

„Taip pat stebimas teigiamų testų mažėjimas. Tai reiškia, kad ištirdami daugiau testų vis randame mažesnį procentą jų teigiamų“, – sakė M. Stankūnas

Anot jo, Lietuva pagal kriterijus, kurie numatyti karantino scenarijuose, turėjo baigti gyventi A scenarijuje – kai ribojimų beveik nėra, ir įvesti griežtesnį karantiną jau rugsėjo 20 dieną. B scenarijus tęsėsi iki spalio 21 dienos, po kurios reikėjo dar labiau griežtinti karantiną.

„C lygmuo baigėsi lapkričio 7 dieną. Tada turėjome pritaikyti pačias griežčiausias priemones, kurios buvo pritaikytos tik gruodžio 16 dieną“, – dėstė M. Stankūnas.

Situaciją rodo ir pacientų skaičius ligoninėse

Profesorius K. Petrikonis pastebėjo: iš hospitalizuotų pacientų, sergančių COVID-19, galima teigti, kad situacija šiek tiek stabilesnė.

Kęstutis Petrikonis

„Patikimiausi skaičiai, kuriuos dabar turime, ypač šventiniu laikotarpiu, yra hospitalizuotų pacientų skaičius tiek su kaukėmis, tiek intensyvioj terapijoj, tiek dirbtinės plaučių ventiliacijos reikalaujantys pacientai. Jie atspindi tą situaciją ir džiugu pasižiūrėti, kad situacija stabilizavosi“, – kalbėjo profesorius.

Anot K. Petrikonio, jeigu anksčiau būdavo hospitalizuojami 5 proc. nuo aktyvių atvejų, tai šiuo metu yra 3,7.

„Aišku, čia yra dvi pusės: galbūt mažiau hospitalizuojama, daugiau gydoma namuose – čia vėlgi tam tikra grėsmė. Tai vėlgi gali rodyti, kad mes ne visus pacientus identifikuojame. Tai yra duomenų analitikams svarbi žinutė“, – pastebėjo profesorius.

Profesorius pasakojo, kad šiuo metu ligoninėse gydomi sunkesni pacientai, sergantys koronavirusu, ir visais būdais siekia sveikstančius ligonius išrašyti iš reanimacijos, perkelti į reabilitaciją ar kur kitur.

„Kalbant apie skiepijimų prioritetus, labai svarbus [gydymo įstaigų] personalo klausimas. Kai jis bus paskiepytas ir nebus baimės dėl tam tikros rizikos personalo, galima bus sistemoje tikėtis tam tikro lankstumo“, – neabejojo K. Petrikonis.

Aptarė 4 klausimus

Prezidento patarėjas žurnalistams sakė, kad susitikime su prezidentu buvo aptarti 4 klausimai.

Skiepijimas nuo COVID-19 Panevėžio ligoninėje
Foto: JP / Rimvydas Ančerevičius

Visų pirma, pandemijos raida. Antra – rekomendacijos, kaip reikėtų sustiprinti atliekamų testų kokybę ir laboratorijų darbo kokybę. Trečia, pasak S. Krėpštos, buvo atlikta ankstesnių rekomendacijų apžvalga ir įvertinta, kurios iš jų jau įgyvendintos. Taip pat buvo aptarta Sveikatos ekspertų tarybos ateities veikla.

Prezidento patarėjo teigimu, G. Nausėdos suburta Sveikatos ekspertų tarybos komanda ateityje keis darbo pobūdį ir atsitrauks nuo operatyvių veiksmų bei pereis prie mokslinio tipo klausimų. Taip pat padės Prezidentui rengtis konferencijoms, kuriose bus svarstomi pandemijos valdymo klausimai.

Įvertino sprendimą dėl pamadų

S. Krėpštos buvo paklausta, kaip Prezidentas vertina Bažnyčios sprendimą atnaujinti viešas pamaldas nuo kitos savaitės.

Mišios
Foto: Shutterstock

Primename, kad antradienį Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis, ribojant tikinčiųjų skaičių.

„Visų pirma norime padėkoti Bažnyčios bendruomenei už taikytus apribojimus šventiniu laikotarpiu ir nevykdytas pamaldas.

Antras svarbus dalykas, kad šiuo atveju, kaip ir kitais atvejais, svarbu laikytis karantino reikalavimų. Tas pokytis, kuris dabar nustatytas, jis yra leidžiamas pagal karantino reikalavimus.

Trečia, turbūt svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonės, einantys į kokias nors įstaigas, pamatuotų savo riziką“, – sakė S. Krėpšta.

Profsorius M. Stankūnas pasakojo, kad prieš sprendimą atnaujinti pamaldas Lietuvos vyskupų konferencija su juo dėl to tarėsi ir mokslininkas savo nuogąstavimus ganytojams išsakė.

„Lietuvos ganytojai labai rimtai žiūri į skaičius, situaciją, labai rimtai svarsto visus už ir prieš. Nupasakojau visas rizikas. Tikrai buvo įsiklausyta. Negaliu komentuoti, kokį jie sprendimą priims, bet tas nuoširdus norėjimas įsiklausyti ir įvertinti situaciją iš visų pusių apskritai buvo padarytas“, – kalbėjo profesorius.

M. Stankūnas teigė siūlęs neskubėti atnaujinti pamaldų: „Galbūt šiuo laikotarpiu asmeninė malda būtų tinkamesnis pasiūlymas tikintiesiems“.

Profesorius K. Petrikonis pastebėjo, kad šiuo metu psichologinė situacija nėra gera Lietuvoje, tad čia galima suprasti tam tikrą bažnyčios vaidmenį.

„Bet vėlgi suprasti reikia rizikas: į bažnyčias ateina žmonės, kurie laidoja savo artimuosius. Vėlgi tai yra dar didesnė rizika atnešti į savo šeimas [infekciją].

<...> Mano konkreti rekomendacija būtų šį mėnesį nevykdyti šitų pokyčių“, – patikino K. Petrikonis.

Reagentus reikėtų pirkti didesniais kiekiais

Profesorė A. Žvirblienė pristatė Prezidentūroje aptartą testavimo klausimą.

Aurelija Žvirblienė

Anot profesorės, dabar pagrindinis testavimo metodas yra molekuliniai tyrimai. Išsiplėtus tyrimų apimtims turi būti sprendžiama, kaip organizuoti darbą, kad jis būtų veiksmingesnis. Vienas iš pasiūlymų, kad reagentai būtų nuperkami didesniais kiekiais.

Taip pat turi būti sistema, kuri leistų nepriklausomoms ekspertų komandoms įvertinti laboratorijų darbo kokybę.

Taip pat buvo kalbėta apie greituosius antigeno testus, kurie, pasak mokslininkės, yra itin reikalingi.

„Deja, dėl tam tikrų priežasčių tų testų įsigijimas dar neįvyko. Bet jis labai pagerintų testavimo situaciją“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, labai svarbu atlikti ir viruso genomo tyrimus valstybės mastu.

„Trečias klausimas buvo dėl serologinių tyrimų tikslingumo. Šitaip išplitus infekcijai Lietuvoje, žinome nemažai atvejų, kai žmogus praserga, bet nebūtinai kiti šeimos nariai eina išsitirti, net jei jaučia simptomus. Būtent serologiniai testai, kurie rodytų persirgimą, buvusią infekciją, būtų labai naudingi. Žinotume realią viruso išplitimo situaciją ir duotų įrankį mūsų analitikams dėl ateities tyrimų“, – kalbėjo A. Žvirblienė.