„Lengva nebuvo, teko kruopščiai sustyguoti darbą, sustiprinti komandinio darbo įgūdžius ne tik laboratorijoje, bet ir visoje įstaigoje, kurioje dirba tūkstantis darbuotojų. Tam, kad paimtum ėminį, jį ištirtum ir operatyviai pateiktum atsakymą atsakingiems asmenims, reikalingas visiškas susitelkimas. Tad šie metai buvo kupini pamokų. Džiaugiamės, kad NVI dalyvavo bendroje kovoje su koronavirusu“, – sako laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Iš viso per šį laikotarpį NVI laboratorijoje nustatyta netoli pusės tūkstančio teigiamų atvejų, iš kurių penktadalis – iš mobilių punktų. Net 88 teigiami atvejai buvo nustatyti prieš didžiąsias šventes. Ištirta virš 14 tūkst. NVI medicinos personalo ir pacientų mėginių, kurie sudaro apie pusę visų atliktų tyrimų. Tie, kuriems teko koronaviruso testą atlikti tiek mobiliame punkte, tiek čia, negalėjo nepastebėti skirtumų: NVI slaugytojos, įpratusios dirbti su ypač jautriais pacientais, nosiaryklės ėminį ima švelniai ir kruopščiai, o atsakymus NVI laboratorija pateikia itin operatyviai – dažniausiai tą pačią dieną.

NVI COVID-19 tyrimų laboratorija
Foto: Organizacijos nuotr.

„Šiandien, lygindami darbą pirmojo ir antrojo karantino metu, matome, kad tas pačias užduotis atliekame daug greičiau, visi algoritmai aiškūs, atsakymus pateikiame patogiai gydytojams – neliko nė pėdsako pirmų dienų sumišimo ir nežinios. Dabar ne tik geriau pažįstame virusą, bet ir save, vieni kitus“, – šypsosi dr. R. Sabaliauskaitė.

Vedėja prognozuoja, kad, atsižvelgus į praėjusių metų technologijų progresą, mokslininkų ir verslininkų, farmacijos įmonių susitelkimą, 2021-aisiais metais keisis koronaviruso testavimas, atsiras nauji, greitesni ir jautresni testai.

Ateitis – testavimas iš seilių?

Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijos nustatymo PGR testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testas kartais klysta. Mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės imti yra sudėtinga ir pavojinga personalui. Vėlesniais ligos etapais virusas vargiai randamas viršutiniuose kvėpavimo takuose. Tokiu atveju belieka tikėtis, kad technologijų raida ir žmogiškoji išmintis pralenks virusą.

„Dabar auksiniu standartu tapęs AT-PGR tyrimas susilaukia nemažai kritikos, nes kiekybinės prigimties metodas („kiek yra?“) taikomas kokybiniam tyrimui („yra – nėra?“). Koronavirusinės infekcijos testas nėra nėštumo testas – COVID-19 gali būti ir „truputį teigiamu“. Tai būdinga nebeaktyviai infekcijos fazei, praėjus nemažai laiko nuo ligos pradžios, kai kito žmogaus užkrėsti beveik neįmanoma, o testas vis dar lieka gąsdinančiai teigiamas.

NVI COVID-19 tyrimų laboratorija
Foto: Organizacijos nuotr.

Dėl to būtų naudinga vertinti viruso RNR kiekį arba kartu su RT-PGR atlikti papildomus tyrimus, kurie padėtų išvengti klaidingai teigiamų ir neigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, kartu su virusinės RNR tyrimu būtų galima atlikti ir viruso baltymų testą, dar vadinamą antigenų testu. Jei greta būtų atliekamas antikūnų testas kartu su specifinių imuninės sistemos baltymų tyrimais, tai suteiktų papildomos informacijos apie imuninės sistemos pasirengimą kovoti su virusu ar persirgtą ligą. Be abejo, vienu metu tiek testų atlikti atrodo nerealu, bet jei šiuos tyrimus pavyktų apjungti į vieną testų sistemą, kuriai pakaktų ėminio reagentų lašelių, gal net galima būtų sutaupyti.

Šiuo metu NVI mokslininkai kartu su kolegomis iš VUL Santaros klinikų virusinės RNR ir baltymus bando tirti sergančiųjų seilėse. Seilių tyrimas tikrai patrauklus, nes mėginį gali surinkti pats žmogus ir tą padaryti gali net namuose. Taikant šį COVID-19 aptikimo metodą nereikėtų vykti į mėginių rinkimo vietas, būtų išvengta skausmingos nosiaryklės „braižymo“ procedūros, šiuo metu būtinos renkant ėminį COVID-19 tyrimui, sumažėtų specializuoto personalo poreikis, mobilūs punktai tiesiog taptų nebereikalingi “, – sako ties novatorišku koronaviruso testavimo būdu jau kurį laiką dirbanti NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Kristina Šnipaitienė.

Tokio testo idėja kilo vykdant kitą mokslinį projektą, kur viena iš renkamų biologinių medžiagų buvo seilės. Genetiniai tyrimai iš seilių pasirodė esą ne ką blogesni, lyginant su įprasta medžiaga, pvz., krauju. Vykdant biomedicininį tyrimą bus ištirti 100 koronavirusine infekcija sergančių ir 150 kontrolinių asmenų seilių serijiniai mėginiai. Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad viruso RNR aptikimas seilėse nenusileidžia nosiaryklės tyrimo jautrumui ir specifiškumui, o viruso kiekis mažėja ligoniui sveikstant.

O štai Nobelio premijos laureatė J. Doudna kartu su kolegomis kuria garsiąja CRISPR technologija paremtą koronaviruso testą, kurio rezultatai bus skaitomi mobiliu telefonu. Viruso aptikimo riba – 100 viruso RNR molekulių mikrolitre (kol kas tai kiek daugiau nei reikia paprastam PGR testui), o greitis – 30 min. Modernių telefonų foto kamerų optika pajėgi aptikti testo generuojamą fluorescenciją ir pateikti rezultatą telefono ekrane.

Sonata Jarmalaitė
Foto: Organizacijos nuotr.

NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad naujausiems COVID-19 nustatymo būdams galima pritaikyti frazę „tobulumas slypi paprastume“. Net trims ketvirtadaliams COVID-19 sergančių asmenų būdingas dalinis ar visiškas uoslės netekimas, taigi kitų simptomų nejaučiantys žmonės gali atlikti uoslės testą ir pasitikrinti. Taip pat, atskirti COVID-19 sergantį asmenį specialiai dresuojami šunys. Nors tokie testavimo būdai ir kelia šypseną, juos galima būtų taikyti prieš masinius susibūrimus, pvz., skrydžius lėktuvu.

„Prieš daugelį metų užsispyriau įrodyti, kad organizmo skysčiuose puikiai galime aptikti ligos pėdsakus ir tokių sudėtingų ligų kaip vėžys diagnostikai visai nebūtina skausmingu invazyviu metodu imti biopsijas. Per tą laiką mano studentai išmoko vėžio ir kitų ligų pėdsakus aptikti kraujyje, šlapime, seilėse. Atėjo laikas šią patirtį pritaikyti kuriant patogesnius ir tikslesnius COVID-19 ir kitų virusinių infekcijų diagnostinius testus. Kai visas pasaulis su viltimi atsigręžė į mokslininkus, turime nepamiršti ir finansinės paramos inovacijų kūrimui – deja, bet Lietuvoje vis dar mieliau perkame inovacijas iš užsienio, nei remiam savo mokslą“, – reziumavo profesorė.