Lietuva gavo jau trečiąją vakcinų nuo koronaviruso siuntą. Apie tai, kas jomis bus skiepijami ir kitus aktualius pandemijos valdymo klausimus antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys , Ekspertų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas profesorius Laimonas Griškevičius bei Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos narė Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Trys pagrindinės plano dalys

Vienas iš aptartų klausimų buvo apie pandemijos suvaldymo planą. Paklaustas, ar jau galutinai atsisakė idėjos paskelbti 130 punktų planą, kaip kovoti su koronavirusu, kaip buvo žadėjęs, A. Dulkys sakė: „Ekspertų nuomone, kadangi situacija yra taip sparčiai besikeičianti, kur kas geriau yra tą planą pristatyti dalimis, kad jie kiekvieną atskirą dalį, ar tai būtų apie testavimą, ar apie vakcinavimą, ar kitą temą, kad jie detaliai ją išnagrinėję, žiūri tuo metu, kokia yra aktualiausia statistika, duomenys, ką rodo naujausios žinios, kintanti situacija, tada visuomenei tokiu būdu yra pateikiama.

Esu linkęs įsiklausyti į Ekspertų tarybą. Ar 130, ar 128 yra detalė, kuri neverta aptarinėjimo krizės metu“.

Arūnas Dulkys

Pasitikslinus, ar plano nuspręsta neviešinti jo visa apimtimi, ministras kalbėjo: „Jis jau yra skelbiamas visa apimtimi, nes jo yra pagrindinės 3 sudedamosios dalys.

Viena skirta tam, kad būtų suformuota visa darbo schema, įskaitant ir pačios ekspertų tarybos atsiradimą.

Kita, vidurinė grandis, yra susijusi su visais procesais – karantino lygiai, testavimas, vakcinavimas ir kiti dalykai.

Trečia grupė yra skirta mūsų tolimesniems veiksmams, kas susiję su efektyviu pandemijos vertinimu, atliktas auditas visos situacijos ir peržiūrėjimas teisės aktų, ką gero galėtume padaryti valdant ateities rizikas. Įskaitant ir mokslinius tyrimus, pokyčius nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje.

Ekspertai visą planą įvertino teigiamai, bet jis bus pateikiamas atskirais skyriais, kai būsime jį visą parengę“.

Vakcinų siuntas gaus kas savaitę

Vakcina nuo koronaviruso
Foto: Vida Press

Jau yra žinoma, kad nuo šiol Lietuvą pasieks reguliarios kassavaitinės vakcinų nuo koronaviruso siuntos po 20 tūkst. 475 dozes. Ministras pridūrė, kad vyksta nuolatinės diskusijos su gamintojais, todėl gali būti, kad šie kiekiai keisis, tačiau tikimasi, kad į didesnę pusę.

„Kartu su dar praėjusių metų dozėmis galėsime pilnai patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kito personalo, savanorių – visų, kovojančių COVID-19 priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikį“, – teigė A. Dulkys ir pridūrė, kad kitą savaitę gauta siunta bus skiriama slaugos ir globos namams.

Tarp prioritetinių grupių būtų ir mokytojai bei policininkai

Pasak A. Dulkio, mokytojai ir policininkai, kuriems tenka itin daug bendrauti su žmonėmis, taip pat yra tarp prioritetinių grupių. Tačiau kol kas nebuvo pasakyta, kada tiksliai jiems būtų galima tikėtis vakcinos.

„Ekspertų grupė diskutavo dėl ugdymo institucijų, iki-mokyklinio ugdymo pedagogus, kuriuos vertėtų vakcinuoti tam, kad būtų galima atidaryti šias institucijas ir žmonės galėtų leisti savo vaikus, tai išspręstų vaikų priežiūros problemą. Jei vakcinų skaičius leis tai padaryti, šios kategorijos asmenys galėtų būti vakcinuojami anksčiau“, – papildė profesorius L. Griškevičius.

Laimonas Griškevičius
Foto: Santaros klinikos

Pasak profesoriaus L. Griškevičiaus, pirmieji turėtų būti vakcinuojami medikai, o po to pažeidžiamiausios visuomenės grupės. Profesorius primena, kad pirmiausia tarp medikų yra vakcinuojami tie, kurie dirba su COVID-19 pacientais.

„Taip pat prioritetas teikiamas labiausiai pažeidžiamiems pacientams, kurie turi inkstų nepakankamumą ir jiems atliekamos dializės, tie, kuriems atliktos organų transplantacijos, onkohematologiniai pacientai, retomis ligomis sergantys pacientai.

Tiems, kuriems infekcija yra pati sunkiausia. Artimiausiu metu bus vakcinuoti ir kiti pažeidžiami asmenys, tai yra slaugos ir globos įstaigų pacientai“, – sakė profesorius.

Ar reikėtų skiepytis persirgusiems?

Aurelija Žvirblienė

Labai svarbus ir pastaruoju metu dažnai girdimas klausimas: ar verta vakcinuoti jau persirgusius žmones. Anot A. Žvirblienės, atsakymus apsunkina oficialių rekomendacijų nebuvimas.

„Iš tikrųjų kol kas trūko aiškių duomenų, ar persirgę žmonės ir tie žmonės, kurie turi antikūnų prieš SARS-Cov-2 virusą, ar jie turi atsparumą.

Visiškai neseniai, prieš Kalėdas pasirodė keletas tyrimų rezultatų. <...> Ta tikimybė iš tikrųjų yra labai maža [užsikrėsti persirgusiems žmonėms], tai yra 10 kartų mažesnė tų žmonių, kurie turi antikūnus nei tų, kurie neturi.

Ir tie, kurie užsikrečia tuo virusu, dažniausiai tai būna besimptomė infekcija arba labai lengvos formos. Antikūnų turėjimas ir persirgimas užtikrina ne mažesnę apsaugą nei dabar yra registruota vakcina. Tai daugiau nei 90 proc.“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.

Ar persirgę žmonės yra apsaugoti? Profesorė nedvejojo: „Atsakymas yra taip. Ir ta apsauga, dabartiniais duomenimis, trunka mažiausiai pusę metų. Tai, ką žinome apie vakcinų poveikį, tai irgi yra apie pusę metų – gal 5 ar 6 mėnesiai. Nes klinikiniai tyrimai šios registruotos vakcinos buvo pradėti birželio mėnesį. Nauji moksliniai rezultatai leidžia tvirtai teigti, kad persirgimas apsaugo. Dėl to rekomendacija būtų neskiepyti tų žmonių, kurie yra persirgę ir kurie turi antikūnų prieš virusą“.