Vienas iš tokių gydytojų yra ir Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Paulius (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Medikas teigiamą COVID-19 atsakymą sužinojo gruodžio 18 dieną. Vis dėlto, kur tiksliai Paulius užsikrėtė, nežinoma iki šiol. Pašnekovas spėja, kad tai įvyko darbe.

„Sunku pasakyti, kur užsikrėčiau. Visi buitiniai kontaktai buvo visiškai apriboti. Be darbo išeidavau tik į parduotuvę. Šeimoje gyvename trise, žmona taip pat yra gydytoja, kuriai testas atliekamas kiekvieną savaitę, ji COVID-19 nesirgo, o vaikas visą laiką mokėsi nuotoliniu būdu, niekur neidavo. Vyresnis sūnus studijuoja užsienyje, šventėms namo negrįžo, – sakė gydytojas. – Tad tas užsikrėtimas galėjo būti tik darbe, nors aiškaus kontakto, nuo ko tikrai užsikrėčiau, nurodyti negalėčiau. Bet gal žmogus nepasisakė, kad serga.“

Pasirinko dirbti dėl gydytojų trūkumo

Vos tik sužinojęs, kad serga koronavirusu, gydytojas paskambino dėl izoliacijos vietos suteikimo ir iškeliavo į viešbutį, kad nuo užsikrėtimo būtų apsaugoti namiškiai. Viešbutyje jis praleido visą užkrečiamą ligos laikotarpį – iki gruodžio 27 dienos.

Koronavirusas
Foto: Shutterstock

Kaip pasakojo Paulius, ligos eiga buvo pakankamai lengva. Karščiavimas ir kosulys nepasireiškė, vieninteliai simptomai buvo užkimimas, užgulusi nosis bei nedidelis raumenų, galvos skausmas. Dėl to medikas nusprendė dirbti ir toliau – nuotoliniu būdu iš viešbučio.

„Turėjau sudarytas geras sąlygas nuotoliniu būdu dirbti, tą ir padariau“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip gydytojas nusprendė dėl to, jog šiuo metu gydytojų itin trūksta, o savijauta dirbti nuotoliniu būdu leido.

„Jei nebūtų problemos dėl darbuotojų, jei žmogiškieji ištekliai būtų pakankami, būtų galima imti nedarbingumą ir ramiai pabūti, ramiai pasveikti. Bet, jei susirgsi, tavo kolegos turės perimti tavo pacientus ir dirbti papildomai. Šis laikotarpis labai sudėtingas, nes tikrai trūksta darbuotojų, personalo. Aišku, jei mano savijauta būtų buvusi prasta, dirbti nebūčiau galėjęs“, – apie savo sprendimą dirbti net ir sergant pasakojo gydytojas Paulius.

Pašnekovo teigimu, ne paslaptis, kad šiuo metu gydytojams laikotarpis itin įtemptas. Smarkiai trūksta darbo rankų, o susirgus kolegai, visi pacientai turi būti išdalinami kitiems gydytojams.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

„Jei matau, kad man į konsultaciją užrašomi kito gydytojo pacientai, tai suprantu, kad kolega serga. Dabar gydytojai dirba tikrai neskaičiuodami valandų, nežiūrėdami, šventinė diena, ar ne. Kuo mažiau žmonių lieka dirbti, tuo daugiau pacientų reikia perimti kitiems gydytojams“, – sakė Antakalnio poliklinikos medikas.

Darbuotojų trūkumas, pasak gydytojo, dabar yra didelė problema. Kaip pasakoja pašnekovas, kiekvieną dieną skyriaus vedėjai susiduria su dideliu iššūkiu, nes tenka išdalinti pacientus kitiems gydytojams, perkelti jų atvykimo laiką, suderinti jį su pacientu.

„Mano atveju, žmonės buvo užregistruoti kontaktinei konsultacijai, bet turėjau izoliuotis, dėl to jiems reikėjo pasirinkti – konsultaciją telefonu arba gyvą konsultaciją pas kitą gydytoją“, – pridūrė Paulius.

Gydytojas džiaugiasi, kad galėjo izoliuotis ne namuose

Pašnekovo teigimu, susirgus COVID-19, gerus prisiminimus jam paliko tai, kaip šiuo metu organizuojamas savivaldybės izoliacijos vietos suteikimas.

„Niekada netikėjau, kad gali būti viskas taip gerai sutvarkyta dėl viešbučio. Nereikėjo niekuo rūpintis. Vos gavus atsakymą, kad COVID-19 teigiamas, galvojau, kur izoliuotis, kad neužkrėsčiau šeimos. Užteko vieno skambučio ir viešbutis pasisiūlė atvežti ir apgyvendinti, tačiau vairuoju automobilį, tad atvažiavau pats“, – sakė Paulius.

Pašnekovas prisimena, jog nuvažiavus į viešbutį be jokio kontakto reikėjo nueiti į nurodytą kambarį, įsikurti ir izoliuotis.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

„Šis mechanizmas veikia puikiai. Nesutinki nė vieno žmogaus, viskas detaliai nurodyta – kur pastatyti automobilį, per kurias duris įeiti, – kalbėjo medikas. – Jei būčiau likęs namuose, žmona, kuri turi dirbti ligoninėje, būtų turėjusi taip pat izoliuotis ir būtų negalėjusi eiti į darbą. Dabar išeiti į darbą ji galės 10 dienų anksčiau.“

Priminė tyrimų tvarką

Kaip pasakojo šeimos gydytojas, šiuo metu jam tenka konsultuoti ir lengva ar vidutine forma sergančiuosius COVID-19. Su jais stengiamasi kiekvieną dieną susisiekti telefonu, paklausti apie simptomus, savijautą.

Atsiradus grėsmingesniems simptomams ar pasunkėjus būklei, sprendžiama dėl papildomų tyrimų ir papildomo gydymo. Kaip sakė pašnekovas, jei pacientas ilgai karščiuoja, temperatūra nekrenta, atsiranda kosulys, reikalingi kraujo tyrimai, rentgenas, jis kviečiamas į karščiavimo kliniką, ten ištiriamas ir paleidžiamas vėl izoliuotis.

Jei būklė sudėtinga, nustatomas plaučių uždegimas ir reikia gydymo ligoninėje, karščiavimo klinikoje kviečiama greitoji pagalba ir pacientas vežamas į ligoninę.

„Pagrindinis simptomas, kurį akcentuoja pacientai, sergantys koronavirusu, tai yra uoslės ir skonio praradimas. Be abejo, karščiavimas. Dažnai pasitaiko galvos, raumenų skausmai, nosies užgulimas, gerklės skausmas, perštėjimas, gleivių kaupimasis, didelis silpnumas“, – sakė gydytojas.

Tad, jei žmogus pajuto šiuos simptomus, didelė tikimybė, kad jis serga COVID-19.

Taip pat gydytojas priminė tvarką dėl koronaviruso tyrimų. Juos šiuo metu atlieka mobilusis punktas ir karščiavimo klinika.

„Jei žmogus neturi ryškių simptomų, skambina 1808, izoliuojasi, registruojasi į mobilų punktą ir kartu laukiame atsakymo. Jei būklė yra sunkesnė, reikia kraujo tyrimo ir rentgeno, bet tyrimo žmogus dar neturi, pacientas kviečiamas į polikliniką, į karščiavimo kliniką“, – sakė Paulius.