Pagrindiniame ligoninės pastate įsikūręs Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyrius kasdien priima pacientus iš visos šalies. Skyriaus priimamajame specialisto konsultacijos laukia kelios dešimtys žmonių. Dalis vyresnio amžiaus pacientų sėdi vienas šalia kito ir šnekučiuojasi. Registratūros seselė periodiškai prieina prie jų ir prašo laikytis saugaus atstumo, nurodo tinkamai užsidėti apsaugines kaukes. Kadangi kardiologo vizito tenka laukti valandą ir ilgiau, laukiamasis greitai prisipildo naujų pacientų ir prašymus tenka kartoti iš naujo.

Kai kuriems saugumas – nė motais

Prisistatyti nenorėjusi Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus gydytoja (pavardė Eltai žinoma) teigia, kad situacija poliklinikoje labai bloga.

Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus priimamasis.
Foto: ELTA / M. Morkevičiaus nuotr.

„Laukiamajame, mano galva, yra grūstis, ir tai tikrai neveda prie gero. Ypač krenta akis garbaus amžiaus pacientai, jie sėdi susigrūdę, dalis ir kaukes nusiėmę diskutuoja tarpusavyje, atrodo, kad jiems į pandemiją nusispjauti. Dirbti tokiomis sąlygomis yra nežmoniškai sunku ir pavojinga“, – skundėsi gydytoja.

Jos teigimu, dabar, kai sugriežtintos karantino sąlygos, pažymima, kad reikia likti namie, neiti į prekybos centrus, žmonių gausa šio skyriaus laukiamajame bado į akis. „Žmonės čia labiau susikišę nei prekybos centruose, kur bent atstumo stengiamasi laikytis“, – sakė medikė.

Pasak gydytojos, viešumoje akcentuojamas medicinos paslaugų prieinamumas, ir tai suprantama.

„Bet tas prieinamumas yra lazda su dviem galais. Akivaizdu, kad daliai poliklinikos pacientų pakaktų konsultacijos telefonu, tačiau ji, kaip suprantu, nelabai teikiama, skirtingai nei tai buvo pavasarį. Poliklinikos darbo organizaciją, švelniai tariant, reikėtų tobulinti, dar labiau didinti saugumą. O dabar pro mūsų skyrių praveža lovas su kovidu sergančiais pacientaiss, pati esu mačius. Bet mes, eiliniai gydytojai, čia nieko negalime padaryti. Negaliu net savo vardo viešinti, nes būsiu suvalgyta kaip ta avis vilkų“, - sakė anonime norėjusi likti gydytoja.

Krūviai didėja

VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė doc. dr. Lina Vencevičienė pritarė, kad ir poliklinikoje dirbantys medikai neišvengė didėjančių krūvių.

Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus priimamasis.
Foto: ELTA/M.Morkevičiaus nuotr.

„Be abejo, daugėja lengvos formos COVID-19 sergančių pacientų, kurių būklę nuotoliniu būdu stebi šeimos gydytojai ir slaugytojos. Daugėjant papildomų pacientų, trumpėja konsultacijų laikas, ne visada spėjama išspręsti visas problemas vienos konsultacijos metu. Taip pat medikų galvos skausmu tampa kelias lėtines ligas turinčių pacientų priežiūra, kai pacientai nesutinka atvykti į Šeimos centrą apžiūrai ar tyrimams dėl epidemiologinės situacijos, o telefonu jų būklės įvertinti negalima“, – sakė medikė.

Pasiteiravus, kuo karantino laikotarpiu labiausiai skundžiasi poliklinikų pacientai, L. Vencevičienė išskyrė psichologines problemas.

„Konsultuojant pacientus, ypač vyresnio amžiaus, padažnėjo nusiskundimų dėl nerimo. Pacientai nerimauja dėl rizikos užsikrėsti COVID-19, socialinės izoliacijos, medicinos sistemos perkrovimo, dėl ko galėtų suprastėti medicinos paslaugų prieinamumas. Nerimas sukelia miego sutrikimus, kraujospūdžio, cukraus kraujyje (sergantiems cukriniu diabetu) svyravimus. Žinoma, niekur nedingo ir lėtinės ligos, tad daugiausiai pacientai konsultuojami dėl jų gydymo, kompensuojamųjų vaistų pratęsimo“, - teigė gydytoja.

Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus priimamasis.
Foto: ELTA/M.Morkevičiaus nuotr.

L. Vencevičienės pastebėjimu, nerimą kelia tai, kad pradėjus daugėti sergančių COVID-19, sumažėjo pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją dėl prevencinių programų.

„Po pirmojo karantino buvo stebimas padidėjęs pacientų susirūpinimas sveikata – kreipėsi daugiau jaunesnio amžiaus pacientų, norinčių atlikti profilaktinius tyrimus, o dabar situacija kita. Lyginant lapkričio ir gruodžio mėnesius, profilaktinių programų vykdymas sumažėjo beveik trečdaliu“, – teigė Šeimos medicinos centro vadovė. Tiesa, ji pažymėjo, kad ia išsiskiria prevencinė gimdos kaklelio programa, pagal ją onkocitologinių tepinėlių paimta daugiau praėjusiais metais.

Poliklinikos – sunkiai prieinama tvirtovė

Tuo tarpu pacientų atstovų manymu, neslopstant COVID-19 sergančiųjų skaičiui, poliklinikose mažėja galimybės savalaikei pagalbai kitomis ligomis sergantiesiems.

„Taip yra dėl įvairių specialistų trūkumo – jie nukreipiami darbui su COVID-19 pacientais arba patys suserga, arba priversti izoliuotis. Be to, nemaža dalis sergančių žmonių, bijodami užsikrėsti virusu, patys vengia kreiptis į gydymo įstaigas. Dėl to pasyviau tikrinamasi profilaktiškai, nesprendžiamos psichologinės problemos“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Vida Augustinienė

Jos teigimu, skirtingai nuo pirmojo karantino, kai nebuvo jokių galimybių kitomis ligomis sergantiems žmonėms patekti į gydymo įstaigas, buvo atšauktos specialistų konsultacijos, tyrimai, šiuo metu ambulatorinės paslaugos yra teikiamos, tik yra riboti kontaktiniai susitikimai su šeimos gydytojais.

„Dėl saugumo yra daug papildomų apribojimų, gydytojai apkrauti biurokratiniu darbu, mažiau pacientų gali registruotis kontaktinėms konsultacijoms“, – pažymėjo V. Augustinienė.

Kaip vieną pagrindinių poliklinikų darbo trūkumų pacientų atstovė įvardijo ilgą laukimo laiką registracijai pas gydytojus.

„Aš pati, nors sergu diabetu, astma, paskutinį kartą šeimos gydytoją mačiau vasario mėnesį. Dėl kompensuojamųjų vaistų ar reikiamų tyrimų tenka iš anksto registruotis nuotolinei konsultacijai, laukti ne vieną savaitę, nekalbant, kad prisiskambinti į registratūras užtrunka itin ilgai. Maža to, yra nemažai pacientų, kurie dar nėra patekę pas specialistus dėl pirmojo karantino metu atidėtų konsultacijų“,– vardijo V. Augustinienė.

Jos pastebėjimu, daug trūkumų ir e.sveikatos sistemoje.

„Pavyzdžiui, registruojantis internetu, matomi tik kelių savaičių gydytojų darbo laikai, jei nebėra tinkamo laiko, norint patekti kitam mėnesiui, tokios galimybės nėra. Be to, jei pacientas dėl kokių nors priežasčių negalės atvykti užsiregistruotu laiku, norint užsirašyti vėlesniam laikui, pirmiausia turi panaikinti esamą registraciją, o tai užtrunka ilgai. Tarkime, esant nuotolinei konsultacijai, jei gydytojas paskirtą dieną nepaskambina, kitą dieną jau turi registruotis iš naujo ir vėl laukimas iš naujo“, – sakė ji.

V. Augustinienės teigimu, dėl tų priežasčių pacientai turi pirktis vaistus už visą kainą, o jei neturi lėšų, praktiškai vaistų nevartoja. „Negauname tyrimų, jokių patekimų pas specialistus be šeimos gydytojo paskyrimo, o tuos paskyrimus nuotoliniu būdu jie ne visuomet duoda noriai“, – sakė ji.

Pasigenda sisteminių pokyčių

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė pažymėjo, kad siekiant laiku teikti prieinamas sveikatos paslaugas, reikia sisteminių pokyčių.

Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus priimamasis.
Foto: ELTA/M.Morkevičiaus nuotr.

„Pirmiausia turi būti sutvarkyta e.sveikatos sistema, mažinamas biurokratinis medikų darbas, daugiau paslaugų galėtų atlikti slaugytojai, kad gydytojai galėtų dėmesį skirti pacientams, o ne tik dokumentų pildymui. Kai kuriais atvejais galėtų būti sistema taip sutvarkyta, kad pas kai kuriuos reikiamus specialistus su aiškiomis diagnozėmis galėtų žmonės patekti be tarpininko – šeimos gydytojo – siuntimo“, – siūlė V. Augustinienė.

Jos įsitikinimu, turi būti priimtas politinis sprendimas ir įvardinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų nepakanka realioms paslaugų kainoms apmokėti, kad visi gautų nemokamą gydymą. „Būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, papildomo savanoriškojo draudimo įteisinimo. Iš valstybės biudžeto draudžiamų asmenų įmokos į PSDF biudžetą turi būti sulygintos su dirbančiųjų įmokomis. Taip pat būtina keisti vaistų kompensavimo tvarką. Žmonės turi gauti individualiai geriausiai tinkamą gydymą, skirtą gydytojo, o ne gydytis tik pigiausias vaistais“, – sakė ji.

Profilaktiškai tikrinasi mažiau

Oficialūs duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais šalies gyventojai į poliklinikas kreipiasi vis rečiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose lapkričio mėnesį buvo fiksuota 1,436 mln. vizitų – 7,1 proc. mažiau nei spalį. Iš jų 769 tūkst. buvo kontaktiniai, 667 tūkst. – nuotoliniai.

Pasyviau naudojamasi ir profilaktinėmis sveikatos programomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, širdies kraujagyslių ligų prevencinėje programoje vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų 2019 m. sausio birželio mėn. dalyvavo 48,2 tūkst. asmenų arba beveik 48 proc. visų galinčių dalyvauti programoje , tuo tarpu šių metų tuo pačiu laikotarpiu šiemet jų sumažėjo iki 28,4 tūkst. arba 28 proc. visų programos dalyvių.