Kaip nurodė medicinos naujienų portalas „MedicalXpress“, šis Melburne įsikūrusio Monasho universiteto mokslininkų tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science Immunology“, yra itin svarbus, nes jis suteikia įrodymų, jog vakcinos nuo COVID-19 tikriausiai suteiks ilgalaikę apsaugą.

„Anksčiau daugelis studijų rodė, kad antikūnų koronavirusui pirmoji banga susilpnėja po kelių pirmųjų mėnesių, todėl nerimauta, kad žmonės gali greitai prarasti atsparumą. Šis naujasis darbas tokius nuogąstavimus išsklaido“, – sakoma „MedicalXpress“ pranešime.

Tyrėjai ėmė kraujo mėginių iš 25 COVID-19 pacientų laikotarpiu nuo keturių iki 242 dienų po užsikrėtimo.

Kaip ir per kitus tyrimus, per kuriuos buvo stebima antikūnų reakcija, mokslininkai nustatė, kad antikūnų nuo koronaviruso koncentracija pradėjo mažėti po užsikrėtimo praėjus 20 dienų.

Tačiau studijos autoriai pažymi, kad visiems pacientams išliko B limfocitų, užtikrinančių imuninės sistemos „atmintį“ ir atpažįstančių vieną iš dviejų koronaviruso SARS-CoV-2 komponentų – dyglio ir nukleokapsidės (baltyminio apvalkalo) baltymus.

„Šiam virusui specifinės B atminties ląstelės stabiliai išsilaikė iki aštuonių mėnesių po infekcijos“, – sakoma studijoje.

Mokslininkų nuomone, šis atradimas didina viltis, kad naujai sukurtos vakcinos bus veiksmingos kovojant su koronaviruso pandemija. Be to, šis mechanizmas galimai paaiškina, kodėl visame pasaulyje pakartotinių užsikrėtimo koronavirusu atvejų iki šiol nustatyta labai mažai.