Nuo šių metų pavasario Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos dalyvavo didžiuliame tarptautiniame tyrime „Solidarity“, kurio metu buvo tiriama, kaip skirtingi vaistai gali paveikti koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių pacientų išgyvenamumą. Vėliau į šį tyrimą įsitraukė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos.
Milžiniško tyrimo bendraautoriais tapo Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė. Šio tyrimo rezultatai visai neseniai buvo apibendrinti ir paskelbti viename pačių prestižiškiausių pasaulyje medicinos žurnalų „The New England Journal of Medicine“.
Kaip portalui „Delfi“ pasakojo klinikinio tyrimo Lietuvoje koordinatorius profesorius L. Griškevičius, kadangi COVID-19 yra nauja virusinė infekcija, nebuvo žinoma, kaip gydyti ja susirgusius pacientus. Siekiant tai išsiaiškinti, buvo reikalingi klinikiniai tyrimai. Vienas tokių buvo minėtasis tarptautinis tyrimas „Solidarity“.
„Sužinoję apie „Solidarity“ tyrimą, dėjome visas pastangas, kad į jį įsitrauktume. Tarpininkaujant Sveikatos apsaugos ministerijos deleguotam Lietuvos atstovui Pasaulinėje sveikatos organizacijoje (PSO), gana greitai mums pavyko viską suderinti ir pradėti klinikinį tyrimą Lietuvoje.
Pirmiausia į tyrimą įsitraukė Santaros klinikos. Buvo įtraukta absoliuti dauguma – daugiau negu 100 – mūsų pacientų. Vasaros pabaigoje į tyrimą įsiliejo ir Kauno klinikos“, – prisiminė profesorius L. Griškevičius.
Tyrimas „Solidarity“ ypatingas savo apimtimi. Jis vykdytas net trisdešimtyje šalių, tyrime dalyvavo daugiau negu 400 institucijų ir buvo įtraukta per 11 tūkst. pacientų, tarp jų – ir iš Lietuvos.
„Buvo tiriami keli ekspertų parinkti vaistai, aiškinantis, ar jie duoda naudos pacientams, kurie yra susirgę COVID-19 liga. Tie vaistai buvo remdesiviras, hidroksichlorokvinas, lopinaviras ir interferonas.
Tyrimo esmė yra ta, kad dalis atsitiktine tvarka atrinktų pacientų gavo vieną iš tiriamųjų vaistų, o kita dalis – tik standartinį palaikomąjį gydymą“, – prisiminė pašnekovas.
Ką skirti tyrime sutikusiam dalyvauti pacientui – konkretų vaistą ar palaikomąjį gydymą, parinkdavo ne gydytojas, bet kompiuterinė sistema. Tai buvo daroma atsitiktinės atrankos metodu metodu, kai, nepriklausomai nuo tyrėjo ar paciento, virtualioje erdvėje buvo užpildoma tam tikra informacija apie ligonį, be abejo, jam su tuo raštiškai sutikus. Tada kompiuteris pacientą atsitiktinės atrankos metu paskirdavo arba į standartinės priežiūros, arba į kurio nors iš minėtų vaistų grupę.
„Lietuvoje daugiausia pacientų gavo remdesivirą. Taip pat nemažai daliai pacientų skirtas tiesiog palaikomasis gydymas“, – pasakojo profesorius L. Griškevičius.
Šiuo metu tyrimas jau yra preliminariai baigtas ir daugumos į jį įtrauktų pacientų gauti duomenys išanalizuoti.
„Bendras rezultatas yra tas, kad nė vienas skirtas gydymas nepagerino pacientų išgyvenamumo. Tai yra labai svarbi žinia, kadangi iki šiol nebuvo iki galo aišku, ar nors vienas iš šių vaistų mažina mirtingumą nuo COVID-19 infekcijos.
Susumavus šio tyrimo rezultatus su kitais klinikiniais tyrimais, vykusiais anksčiau, paaiškėjo dar ir tai, kad, pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas ar lopinaviras nėra naudingas COVID-19 sergantiems pacientams. Tačiau priešvirusinis vaistas remdesivirasas daliai pacientų vis tik gali duoti naudos, ypatingai skiriant jį tiems, kurių liga yra nesunki, tik prasidėjusi, arba tiems, kuriems reikia nedaug deguonies. Šiems pacientams, kaip matyti ir iš kitų tyrimų, sutrumpėja ligos trukmė, galbūt daliai pacientų gali pagerėti ir išyvenamumas“, – paaiškino pašnekovas.
Anot L. Griškevičiaus, tyrimas dar bus kurį laiką tęsiamas ir toliau, siekiant surinkti daugiau žinių apie remdesivirą. Vėliau gydymo remdesiviru duomenys bus vėl iš naujo išanalizuoti ir patikslinti rezultatai.
„Tai nėra vienintelis tyrimas, kuriame įvertintas remdesiviras. Buvo atliktas ir kitas labai svarbus tyrimas, kuriame remdesiviras lygintas su palaikomuoju gydymu. Tas tyrimas parodė, kad remdesiviras sutrumpino ligos trukmę. Tai reiškia, kad sutrumpino gulėjimo ligoninėje trukmę.
Be to, pacientams, kurie gavo nedaug deguonies (vadinamoji „low flow“ terapija), jis suteikė daugiau naudos, galbūt ir išgyvenamumo prasme“, – sakė profesorius L. Griškevičius.
Remdesiviras iš pradžių jis buvo sukurtas kaip vaistas nuo Ebolos. Bet paaiškėjo, kad jis veikia daugelį virusų, tad imta tirti ir tai, ar jis gali padėti koronaviruso sukeltus negalavimus.
