„Kartais tokį žmogų gabenti kažkur į gydymo įstaigą yra labai sudėtinga, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė profesorė daktarė Vytautė Pečiulienė. – O jie turi ir ūmių būklių, ir skausmų“.
Į tokius žmones buvo orientuotas projektas „Odontologai į namus“, kuris tęsėsi nuo praėjusių metų iki lapkričio. Nemokamos pagalbos sulaukė net 820 pacientų.
„Žmonės, kurie slaugo gulinčius pacientus ir kuriems tikrai juos transportuoti dėl dantų skausmo praktiškai yra neįmanoma, o tuo pačiu [sunku] matyti tą žmogų kenčianti, kai be tiesioginės ligos prisideda dar ir odontologinė patologija, tikrai buvo dėkingi ir laimingi“, – patikino profesorė V. Pečiulienė.
Tačiau šiuo metu tokia paslauga nebeteikiama, nors, kaip sako patys odontologai, ji labai reikalinga. O specialistai projekto metu lankėsi ne tik privačių gyventojų namuose, bet ir įstaigose.
„Graži šypsena, maisto sukramtymas žmogui duoda labai daug. Dėl to jie labai džiaugėsi“, – neabejojo „Tremtinių namų“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Makarevičiūtė.
A. Makarevičiūtė prisiminė, kad tokios paslaugos prireikė tuomet, kai gulinčiam ant patalo žmogui prasidėjo danties skausmai. Tuomet jis buvo apžiūrėtas ir, kiek įmanoma, suteiktas nuskausminimas.
Bandomasis projektas parodė, kad suteikti pagalbą ne tik odontologijos kabinete – įmanoma. Ir tokių paslaugų poreikis tikrai yra.
„Poreikis yra. Bet yra tam tikri reikalavimai, pagal kuriuos globos namuose turi būti sukurtas odontologinis kabinetas. [Turi būti įvykdyti] tam tikri higieniniai reikalavimai, normos turi atitikti. Poreikis tikrai būtų labai didelis, bet tam reikėtų ir investicijų, ir licencijų“, – aiškino A. Makarevičiūtė.
Ar tokia paslauga galėtų būti teikiama ir toliau? Odontologai sako, kad taip.
Per bandomąjį Europos Sąjungos finansuotą projektą jau įsigyta dalis tam reikalingos įrangos ir apmokyti specialistai.
„Pilotiniam projektui buvo skirta apie 900 tūkst. eurų. Į tai įėjo mobiliosios įrangos nupirkimas, medžiagos, instrumentai, mokymai“, – vardijo V. Pečiulienė.
Odontologai idėjai pritaria, bet sako, kad tam reikia tinkamai pasiruošti.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė teigė: „Turime labai reglamentuoti, labai apsirašyti, kokios būtų to gydymo indikacijos, kokios procedūros turėtų būti atliekamos, ką daryti, kad išvengtume komplikacijų ir kaip elgtis, jeigu kažkokios komplikacijos namuose pasireiškia. Be tokio reglamentavimo nei pacientas, nei gydytojas odontologas jausis saugus“.
Lietuva nebūtų pirmoji. Patirties būtų galima semtis iš Skandinavijos šalių.
„Tose šalyse yra labai stipri profilaktika. Pirmiausia akcentuojama profilaktika, tik po to gydymas. O pas mus dar, deja, asmens sveikatos priežiūroje dažnai visų pirma yra gaisro gesinimas, bet ne būdai užkirsti tam gaisrui kelią“, – teigė V. Brukienė.
Specialistų teigimu, atliekant profilaktiką, nereikėtų ir gydytojų odontologų. Į pagalbą būtų galima pasitelkti burnos higienistus. Anot Odontologų rūmų, įsitraukti galėtų ir privačios klinikos.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, šiuo metu ieškoma būdų, kad odontologų kabinetai būtų aprūpinti reikiama aparatūra ir taip sudarytos galimybės ateityje šias reikiamas paslaugas gauti visoje Lietuvoje.
Vis dėlto, kada tokios paslaugos galėtų tapti realybe, specialistai prognozuoti negali.
