1–2 proc. prireikia rimtos pagalbos

Nors nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios žinoma, kad šia naująja infekcija serga ne tik suaugę, bet ir vaikai, tačiau pastariesiems ją nustatyti neretai būna daug sudėtingiau. Mat vaikai, skirtingai nei suaugusieji, dažnai serga besimptome arba lengva forma, be to, jie negali tiksliai įvardinti skaudančios vietos ar jaučiamų simptomų. O ir simptomai skiriasi nuo suaugusiųjų. Užsikrėtę vaikai gali karščiuoti, vemti ar viduriuoti, kosėti ar jausti bendrą silpnumą.

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilaktikos koordinatorės, gydytojos dr. Margaritos Valūnienės, apie 90 proc. vaikų serga lengva forma, tad į ligoninę guldyti jų nereikia – užtenka tik konsultacijos dėl tolimesnio gydymo.

Margarita Valūnienė
Foto: Stop kadras

„Vidutiniškai per parą pas mus atvažiuoja 3–4 vaikai, kuriems yra diagnozuotas koronavirusas. Dažniausiai jų būklė stabili, nereikia stacionarinio gydymo, užtenka konsultacijos skubios pagalbos skyriuje, atliekami tyrimai ir išrašomas į namus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė vaikų gydytoja.

Tik nedidelė dalis vaikų, maždaug apie 1–2 proc. serga sunkiai ir jiems prireikia rimtos pagalbos intensyvios terapijos skyriuje. Šiuo metu tokių pacientų Šiauliuose nėra.

Gydytoja dr. M. Valūnienė išvardija, kokie simptomai gali pasireikšti vaikams, užsikrėtusiems koronavirusu: „Vaikai serga šiek tiek kitaip nei suaugę. Suaugusiems dominuoja kvėpavimo takų pažeidimas. Vaikams sunki forma labiau pasireiškia ryškiu užegiminiu atsaku – sepsiu, septiniu šoku, karščiavimu, gali būti įvairūs bėrimai, patinimai padų, delnų ir, žinoma, bendra blogėjanti būklė, kuri reikalauja intensyvios terapijos.“

Gydytojos teigimu, palyginus su pirmąja banga pavasarį, šiuo metu kreipiasi į gydytojus ar atvyksta į ligonines daug daugiau vaikų nei prieš tai. Pašnekovė svarsto, jog taip yra dėl to, kad pavasarį mokyklos buvo visiškai uždarytos, dėl to ir užsikrėtimų buvo mažiau.

Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„Kartais suaugę galvoja, kad vaikai neserga. Tačiau jie tikrai serga. Jei vaikui yra užsitęsęs karščiavimas, kiti simptomai, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, kad tą tėvų nerimą būtų galima išsklaidyti“, – patarė medikė.

Taip pat dr. M. Valūnienė rekomendavo nepamiršti gerti vitamino D, cinko ir vitamino C. Pasak jos, tai yra pagrindiniai antioksidantai, kurie saugo mūsų imuninę sistemą.

„Ir taip pat labai prašome vaikus leisti į lauką. Nepriklausomai nuo dabartinės situacijos, nuo orų, kasdien reikia išeiti pasivaikščioti bent valandą, toliau nuo žmonių, nesibūriuojant. Tai yra bendras režimas, kuris absoliučiai universalus visoms infekcinėms ligoms“, – sakė gydytoja.

Savigyda ir laukimas – didžiausi priešai

Pasak gydytojos G. Bykovos, medikams kartais būna sudėtinga įtarti, kad vaikas gali sirgti koronavirusu, mat mažametis gali neturėti temperatūros, tačiau vemti ir viduriuoti. Kiekvienam vaikui ši infekcija gali pasireikšti skirtingai.

Gitana Bykova
Foto: Stop kadras

„Sunkių būklių vaikams būna mažai. Turėjome 3 pacientus per šią bangą, kuriems prireikė reanimatologų pagalbos, nes jiems buvo stebėtas stipresnis, didesnis uždegiminis atsakas, koronaviruso komplikacija. Jie jau buvo persirgę koronavirusu, bet per savaitę-dvi išryškėjo stiprus uždegiminis atsakas. Du pacientai buvo išvežti į Kauno klinikas“, – kalbėjo gydytoja ir pridūrė, kad dėl koronaviruso komplikacijų šiems vaikams pasireiškė smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas, dėl kurio taikomas specifinis gydymas trečio lygio ligoninėse.

„Koroną galima įtarti visiems karščiuojantiems, vemiantiems vaikams, besiskundžiantiems bendru silpnumu. Jei tėvams neramu dėl vaiko, jie neturi laukti paros ar dviejų. Reikia konsultuotis su šeimos gydytoju, galbūt pediatru. Jei vaikas turi kažkokių simptomų, nereikia užsiimti savigyda, nes neaišku, kas bus po paros“, – perspėjo G. Bykova.