Priemonės ne per griežtos, bet pavėluotos

Tačiau tada karantino įvesti dar niekas neskubėjo. Buvo išbandomi įvairūs kitokie ribojimai, be to, vyko rinkimai.

Mažiau nei po mėnesio, lapkričio 7 dieną įkopėme į beveik 2 tūkstančių per parą ribą – buvo registruoti 1976 nauji atvejai. Gruodžio 9 dieną jau skaičiavome naują rekordą, kai per parą buvo nustatyta 3325 atvejai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus, gydytojo infektologo Alvydo Laiškonio teigimu, būtent spalį jau reikėjo griežtesnių priemonių. Ir nors dabartinės įvestos priemonės, pasak profesoriaus, nėra per griežtos, tačiau jos – gerokai pavėluotos.

Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„Problema yra ta, kad jos [naujos priemonės – aut. past.] yra pavėluotos, tai visi kartojame. Bet jos tikrai reikalingos, nes paskutinių savaičių rezultatai rodo, kad užkrečiamumas yra nevaldomas. Manau, kad jau spalio mėnesį turėjo būti taikomos daug griežtesnės priemonės, – kalbėjo infektologas.

– Tačiau tuo metu dėl vykusių rinkimų niekas tokių priemonių įvesti nenorėjo, nes tai būtų atsiliepę rinkimų rezultatams. Reikėjo griežtinti anksčiau, nes visas augimas padidėjo būtent dėl tokio „liberalaus“ karantino.“

Rezultatams prireiks daugiau laiko

Dabar, pasak prof. A. Laiškonio, reikia tik laukti, kokie bus griežto karantino rezultatai. Tačiau neverta tikėtis, kad jie bus matomi kitą ar dar kitą savaitę.

„Aišku, tie rezultatai neatsiras per savaitę ar dvi. Reikės ilgesnio laiko, kad jie atsirastų. Sunkiausia bus įtikinti žmones, visuomenę dėl bendravimo apribojimų. Tai pats sunkiausias dalykas, kad žmonės suprastų, jog nuo jų elgesio, nuo jų bendravimo labai daug priklauso ateities rezultatai“, – kalbėjo gydytojas infektologas.

Būtent prieš tokį bendravimą ir yra nukreiptas vienas iš naujų ribojimų – judėjimas tarp savivaldybių.

„Ne visi supranta ir ne visiems aišku, kad viruso pervežimas iš vienos teritorijos į kitą priklauso nuo žmonių migracijos. Sunkiausia bus užtikrinti, kad žmonės nebendrautų tarpusavyje, kai vyksta vietinis šeiminis bendravimas. Dabar didžiausią grėsmę kelia židiniai tarp šeimų, kurie yra nebeišaiškinami, kontaktai jau yra pamesti“, – komentavo pašnekovas.

„Delfi“ primena, kad Vyriausybė sekmadienį nusprendė nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtinti karantiną. Pagal naujus ribojimus, Lietuvoje galės veikti tik būtinųjų prekių parduotuvės – maisto, vaistinės, veterinarijos reikmių, optikos ir ortopedijos. Uždaromi grožio salonai, ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, bendrauti galės tik vieno namų ūkio asmenys.

Antrasis karantinas Vyriausybės buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Tuo metu buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigų veikla, išskyrus maistą išsinešimui. Parduotuvės ir prekybos centrai nebuvo uždaryti, tačiau jiems teko nauji apribojimai – užtikrinti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų plotą vienam pirkėjui.

Taip pat buvo uždrausta sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla, kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas, visi renginiai, lauke privalomos tapo kaukės. Tiesa, judėjimo ribojimai dėl nebūtinų priežasčių buvo tik rekomendacija.