Pasauliui laukiant vakcinos nuo koronaviruso, ekspertai iš Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įspėja apie dar vieną potencialų ilgalaikį COVID-19 padarinį – erekcijos disfunkciją, skelbia dw.com.
Neseniai davusi interviu JAV televizijos kanalui NBC, amerikietė gydytoja Dena Grayson sakė, kad didėja nerimas, jog COVID-19 gali sukelti ilgalaikę impotenciją.
„Žinome, kad naujasis koronavirusas pažeidžia kraujagysles, – nurodė D. Grayson. – Vadinasi, jis gali ne tik pražudyti, bet ir sukelti ilgai išliekančių komplikacijų.“
Ir rizikos veiksnys, ir padarinys
Liepos mėnesį Italijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad erekcijos disfunkcija yra ir rizikos veiksnys susirgti COVID-19 sukeliamu plaučių uždegimu, ir „tikėtinas padarinys“ pasveikus nuo šios infekcijos. Tokios išvados kelia „didelį susirūpinimą“, ypač pagyvenusių pacientų atžvilgiu.
„Erekcijos disfunkcija yra tobulas fizinės ir psichinės sveikatos būklės biologinis žymeklis“, – pareiškė pagrindinis tyrimo autorius Emmanuele’is Jannini, Romoje esančio „Tor Vergata“ universiteto endokrinologijos ir medicininės seksologijos profesorius. Jo teigimu, kadangi COVID-19 paveikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, erekcijos disfunkcija nėra labai stebinantis šios ligos padarinys.
Koronavirusu užsikrėtę žmonės, kuriuos anksčiau kamavo erekcijos disfunkcija, gali būti imlesni COVID-19 sukeliamam plaučių uždegimui, sakė E. Jannini. Taip yra todėl, kad plaučių uždegimas yra laikomas vienu iš gretutinių negalavimų, dažnai siejamų su erekcijos disfunkcija, tokių kaip pasunkėjęs kvėpavimas, uždegimas, hormonų sutrikimai, stresas, nerimas, depresija, endotelio disfunkcija ar susiaurėjusios smulkiųjų kraujagyslių sienelės.
„Erekcijos disfunkcija yra bona fide rizikos susirgti plaučių uždegimu užsikrėtus koronavirusu žymeklis, bet nebūtinai infekcijos rizikos veiksnys, tai dar reikia išsiaiškinti“, – teigė profesorius.
Kraujagyslių pažeidimai verčia sunerimti
Erekcijos disfunkcija pasireiškia pablogėjus kraujo pritekėjimui į varpą. Šio sutrikimo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos, tiek fiziologinės, tiek psichologinės. Daug skirtingų veiksnių, paveikiančių širdies ir kraujagyslių, nervų bei endokrininę sistemas gali sukliudyti pasiekti ir išlaikyti erekciją.
Grįžtant prie koronaviruso, būtina atsižvelgti į jo daromą žalą kraujagyslėms ir kvėpavimo takams. Buvo išsiaiškinta, kad koronavirusas puola kraujagyslių vidines sieneles (endotelį) visame organizme, įskaitant varpos kraujagysles, todėl jos gali užsikimšti.
Nors dideli kraujo krešuliai gali sukelti infarktą ir insultą, manoma, kad COVID-19 širdžiai daroma žala daugiausia atsiranda dėl labai nedidelių krešulių, kurie užkemša širdies raumenyje esančias smulkias kraujagysles. Varpoje taip pat yra itin mažų kraujagyslių, kurios gali greitai užsikimšti sutrikus kraujotakai.
Viena vertus, ši teorija gali paaiškinti, kodėl kai kuriems koronavirusu persirgusiems žmonėms sutrinka lytinė funkcija, tačiau ekspertai pabrėžia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint nustatyti tikslų ryšį tarp COVID-19 ir erekcijos disfunkcijos. Greičiausiai priežastys skirsis atsižvelgiant į konkretų pacientą.
Ilgalaikio COVID-19 poveikio prevencija
Nors mirtingumas nuo COVID-19 nėra didelis, ir daugelis susirgusiųjų pasveiksta, naujojo koronaviruso sukeliama infekcija pasižymi įvairiopu ilgalaikiu poveikiu.
Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų informacija, gauta pranešimų apie šias COVID-19 sukeltas ilgalaikes komplikacijas: smarkus širdies plakimas, atminties ir protinės funkcijos sutrikimai, ūminiai inkstų pažeidimai ir plaučių funkcijos sutrikimai. Erekcijos disfunkcija nenurodyta, tačiau, kaip pabrėžė D. Grayson, ekspertai dar visko nežino apie naująją ligą. Ilgai stebint pacientus, paaiškėja vis naujų dalykų.
„Bėgant laikui suserga vis daugiau žmonių, todėl, deja, pamatysime vis daugiau ilgalaikio neigiamo poveikio pavyzdžių“, – sakė ji.
Ekspertų manymu, geriausias būdas užkirsti kelią ilgalaikiam neigiamam COVID-19 poveikiui – apskritai neužsikrėsti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja viešose vietose dėvėti apsauginę veido kaukę, laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumu nuo kitų žmonių, dažnai plauti rankas bei vengti masinių susibūrimų ir prastai vėdinamų patalpų.
