Jo duktė neabejoja: tėtis buvo užkrėstas COVID-19 infekcija ligoninėje, nes prieš jį paguldant padaryti testai buvo neigiami. Esą ligoninėje yra nemažas COVID-19 židinys, bet administracija tai slepia, o užkrėstus pacientus varo į gatvę.

Moteris teigė bijanti dėl savo tėčio, kuriam pasireiškė išreikšti koronaviruso simptomai, sveikatos. Tiesa, ligoninė neigia, kad pacientas užsikrėtė būtent pas juos.

Tyrė ir prieš operaciją, ir po

Su Delfi redakcija susisiekusi Indrė pasakojo, kad jos 60-metį perkopęs tėtis į RVUL Ortopedijos skyrių buvo paguldytas lapkričio 29-ąją. Čia jam turėjo būti atlikta klubo endoprotezavimo operacija.

„Žinojome, kad dabar pandemija ir geriau planinių operacijų neplanuoti. Bet tėčiui jau buvo ketvirtos stadijos klubo degeneracija. Skausmai buvo tokie, kad niekas nebepadėjo, jokie nuskausminamieji“, – aiškino Indrė.

Prieš gulantis į ligoninę, lapkričio 27-ąją Rokiškio „MediCA“ klinikoje vyrui buvo paimtas mėginys, siekiant išsiaiškinti, ar jis neužsikrėtęs COVID-19 infekcija. Po dviejų dienų Rokiškio rajono ligoninės atstovai 15 val. telefonu pacientą informavo, kad atsakymas – neigiamas.

Covid-19

Taigi tą pačią dieną, 17.30 val., žmogus atvežtas į RVUL Priėmimo skyrių, o kitą dieną šios ligoninės Ortopedijos skyriuje jam atlikta klubo endoprotezavimo operacija ir pavakare jis pervežtas į palatą.

Anot dukters, gruodžio antrąją jos tėčiui pakartotas tyrimas dėl COVID-19. Atsakymas vėl buvo neigiamas.

„Atsakymą turi turėti ligoninės Stacionarinės reabilitacijos skyrius. E. sveikata tėčio paskyroje informacijos apie šį tyrimą nėra“, – pastebėjo moteris.

Reabilitacijos užsiėmimą liepė nutraukti

Kitą dieną žmogus pervežtas į ligoninės Stacionarinės reabilitacijos skyrių, kur pradėtas reabilitacijos užsiėmimas, bet jis buvo nutrauktas nebaigus, nes atėjusi slaugytoja pranešė, kad pacientas turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19 liga. Tai buvo kitas pacientas iš pašnekovės tėčio palatos Ortopedijos skyriuje.

Kai tai paaiškėjo, Indrės tėtis pervežtas atgal į Ortopedijos skyrių izoliacijai. Į palatą paguldytas vienas.

Gruodžio 4-ąją, 16.45 val. jam buvo paimtas dar vienas mėginys tyrimui dėl COVID-19. Šįkart atsakymas, kuris paaiškėjo tos pačios dienos 20.30 val., buvo teigiamas, o atsakymas matomas ir E. Sveikatos paskyroje.

Kai paaiškėjo, kad žmogus užsikrėtė koronavirusu, vėlai vakare jis buvo perkeltas į Pirmąjį Terapijos skyrių, o jau kitą dieną jam pasireiškė COVID-19 infekcijai būdingi simptomai: kosulys, stiprus galvos skausmas, temperatūra, oro trūkumas, didelis silpnumas ir ramybės būsenoje, galvos svaigimas atsistojus.

Gruodžio 6-ąją, taigi dar po dienos, simptomai suintensyvėjo. Prisidėjo krūtinės, inkstų srities skausmai, dėl oro trūkumo pasidarė sunku kalbėti.

Vyras gydytas paracetamoliu, dėl pooperacinių skausmų jam duota nuskausminamųjų, buvo perrišinėjamos žaizdos.

Nurodė sergantį ligonį išrašyti

Nepaisant to, kad vyrui pasireiškė gana išreikšti infekcijos simptomai, pakilo temperatūra, Pirmojo Terapijos skyriaus gydytojas jam liepė ruoštis namo.

„Tėčiui paaiškinus, kad jam vos pradėta reabilitacija nebaigta, kad jis yra sergantis COVID-19 liga, o namuose yra rizikos grupės asmenų, gydytojas atsakė, kad esant covidui reabilitacija neskiriama. Operavęs ortopedas tiesiog nurodė ligonį išrašyti namo“, – stebėjosi Indrė.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Apie tai, kad sirgdamas yra išrašomas iš ligoninės, vyras pranešė savo žmonai. Šioji susisiekė su vyrą operavusiu ortopedu. Jis paaiškino, kad jis ligoniui gydymą baigė, implantas įdėtas ir daugiau jokių medicininių procedūrų, reabilitacijos po klubo endoprotezavimo operacijos esą nereikia.

„Pacientas perduotas į kitą skyrių, su jais ir aiškinkitės – pacientui iš ortopedinės pusės nieko nebereikia“, – taip žmonai pasakęs gydytojas.

Žmona susiskambino ir su Pirmojo Terapijos skyriaus gydytoju, liepusiu jos vyrui vykti namo

„Gydytojas kalbėjo labai piktai. Pasakė, kad ne jis ligonį užkrėtė, o Ortopedijos skyrius. Išleisti namo, pasak jo, nurodė ortopedas, operavęs tėtį, ir pokalbį nutraukė“, – stebėjosi dukra.

Prašė ligonio neišmesti

Į neviltį puolusi operuoto vyro žmona, niekaip negalėdama susisiekti su ligoninės administracija, paskambino į registratūrą. Su ligoninės administracija ir pačia administratore sujungti jos nepavyko ir registratūros darbuotojai.

„Išaiškinusi, dėl ko ieškomi administracijos atstovai, pati registratorė bandė tartis su Terapijos skyriaus gydytoju, kad nors tą dieną ligonio neišmestų. Registratorė davė ir Pirmojo Terapijos skyriaus vedėjos telefono numerį, rekomendavo su ja susisiekti sekančią dieną apie pietus“, – pasakojo duktė.

Antakalnio atraminė ligoninė
Foto: Vidmantas Balkūnas

Tą pačią dieną žmonai pavyko susisiekti su ligoninės direktorės pavaduotoja Margarita Batūriene. Pastaroji paaiškino, kad reabilitacija po klubo operacijos nereikalinga ir teisingai daroma, nurodant ligoniui vykti namo.

„Bandant aiškinti, kad ligoninė privalo prisiimti atsakomybę už covid gydymą, nes neužtikrino saugaus gydymo, pacientas užkrėstas ligoninėje, direktoriaus pavaduotoja atšovė, kad kas žino, kur jis užsikrėtė.

Ji neigė, kad po operacijų nuo COVID-19 yra gydoma per 40 pacientų, aiškino, kad iš ortopedinio skyriaus yra tik vienas pacientas.

Tai, kad šeimoje yra kitų rizikos grupei priskirtų asmenų direktorės pavaduotojos nedomino. Esą asmeninis paciento reikalas, kaip ir kur jam dėtis, nesvarbu net jei jis ir su temperatūra. Sakė, kad siūlus iš operacijos pjūvio vietos galės išimti į paciento namus atvykusi šeimos gydytoja.

Kaip teigė direktorės pavaduotoja, daugiau pacientui niekas nebepriklauso – jis sveikas, o COVID-19 – ne ligoninės reikalas. Dar pridūrė: raskite nors vieną reabilitacijos kliniką kur dabar reabilitacija vykdoma ir ryšį nutraukė“, – pasakojo Indrė.

Anot pašnekovės, užsikrėtusio vyro žmona bendravo ir su ligoninės Stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Rima Jomantiene. Pastaroji paaiškino, kad žino atvejį apie minimą pacientą. Jam esą reabilitacija vos tik pradėta buvo nutraukta dėl sąlyčio su COVID-19 sergančiuoju.

Medikė patikino, kad, baigus gydymą, vyrui reabilitacija priklauso, o ortopedas be reabilitologo išvados negali nuspręsti dėl reabilitacijos neskyrimo. Taip pat ji teigė, kad Reabilitacijos skyrius dirba.

Užsikrėtusiųjų yra ir daugiau

Į Delfi redakciją besikreipusi duktė sakė nerimaujanti dėl tėčio, kuris yra rizikos grupėje, nes turi aukštą kraujospūdį, silpną širdį, yra po operacijos, be to yra vyresnis negu 60 metų, sveikatos ir gyvybės.

Moteris stebėjosi, kad ligoninės atstovai neigia, jog virusu jos tėtis užsikrėtė būtent gydymo įstaigoje, veikiausiai nuo palatos kaimyno. Juk prieš guldant į ligoninę ir pačioje gydymo įstaigoje atlikti testai buvo neigiami.

Indrės žiniomis, tokių, kaip jos tėtis, pacientų, ligoninėje apsikrėtusių koronavirusu, yra apie 40.

„Ligoninėje yra COVID-19 židinys. Jis yra slepiamas net gi nuo ligoninės steigėjos – Sveikatos apsaugos ministerijos. Dar prieš pora dienų Lazdynų ligoninėje buvo 40 pooperacinių pacientų, apkrėstų šioje ligoninėje.

Toks elgesys yra ne tik su mano vienos tėčiu. Išoperuoti ir ligoninėje covid apkrėsti žmonės išstumiami į gatvę, keliant pavojų jų gyvybei ir sveikatai, jų namiškių sveikatai ir visuomenei.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Nežinau, ar šiandien dar buvo šioje ligoninėje atliekamos planinės operacijos, tačiau iš ligoninės direktorės pavaduotojos gydymui supratome, kad taip veikia sistema – operuojama-apkrečiama covid-pacientai varomi lauk. Apie tai niekam informacija nėra teikiama“, – pasakojo moteris.

Ligoninė: atvejis yra besimptomis

RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė, paprašyta pakomentuoti šią situaciją, atsiuntė tokį atsakymą: „Jūsų minėtu atveju pacientui buvo atlikta planinė operacija. Prieš hospitalizaciją pacientui darytas PGR testas buvo neigiamas, o COVID-19 diagnozė išaiškėjo vėliau pakartotinai atlikus koronaviruso tyrimą, kuris privalomas nukreipiant pacientą medicininei reabilitacijai.

Atvejis yra besimptominis, pacientui jokie COVID-19 klinikiniai požymiai nėra pasireiškę. Operacija praėjo sėkmingai, pooperacinė eiga taip pat sklandi. Šiuo metu pacientui netaikomas joks aktyvus gydymas, sveikatos būklė leidžia jį išrašyti saviizoliacijai namuose, bet tam priešinasi paciento artimieji.

Suprantame, kad tokią paciento šeimos reakciją kelia baimė užsikrėsti ir tai yra natūrali žmogiška emocija, tačiau kiekvienos šalies sveikatos sistemos resursai yra riboti, todėl jais tenka dalintis visiems visuomenės nariams.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis šiuo metu yra didžiulis, o dauguma gydymo įstaigų artėja prie savo galimybių ribos. Gydytojams kasdien tenka priimti sudėtingus sprendimus, bet spręsdamas, ar pacientą hospitalizuoti, ar leisti gydytis ambulatoriškai, ar išrašyti į namus, ar tęsti priežiūrą ligoninėje, gydytojas visada remiasi savo profesinėmis žiniomis, objektyviai įvertindamas paciento sveikatos būklę ir numatydamas riziką.

Tam, kad pagalbą gautų tie pacientai, kuriems jos reikia labiausiai, raginame pasikliauti medikų profesionalumu, kartu tikėdamiesi supratingumo ir iš visuomenės.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubiosios medicinos pagalbos įstaiga, aptarnaujanti didžiausią dėl skubios pagalbos besikreipiančiųjų pacientų srautą, ir tai išlieka veiklos prioritetu net ir pandemijos sąlygomis.

Vilniaus miesto klinikinei ligoninei perėmus COVID-19 pacientų srautą iš persipildžiusių Santaros klinikų, likome vienintele stacionarine įstaiga, teikiančia visų rūšių būtinąją chirurginę pagalbą. Dėl pacientų srautų perskirstymo tarp įstaigų mūsų Skubios pagalbos skyriaus veiklos apimtys išaugo beveik 50 proc.

Nors ir nesame COVID-19 sergančiuosius gydanti ligoninė, tačiau jau nuo lapkričio mėn. teikiame pagalbą ir pacientams, užsikrėtusiems koronavirusu. Ligoninėje tokiems ligoniams yra paskirtas atskiras COVID-19 skyrius, kuriame galime gydyti iki 40–50 pacientų.

Pacientams, kuriems diagnozuotas koronavirusas SARS-CoV-2, suteikus pagalbą dėl pagrindinės jų kreipimosi priežasties ir leidžiant paciento sveikatos būklei, jie nukreipiami į kitą COVID-19 priimančią įstaigą (kurioje yra laisvų vietų) arba išrašomi saviizoliacijai į namus, suderinus su infekcijų kontrolės specialistais bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakingais darbuotojais. Deja, reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos tokius pacientus priima tik pasibaigus izoliacijos laikotarpiui.

Kaip ir dauguma gydymo įstaigų, taip pat turime sergančių darbuotojų. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakingoms institucijoms kasdien teikiame ataskaitas apie COVID-19 infekuotus mūsų pacientus ir darbuotojus. Šiuo metu nedarbingumą dėl užsikrėtimo COVID-19 turi 16 gydytojų, 14 slaugytojų, 14 slaugytojų padėjėjų. Įstaigos personalas (iš viso turime beveik 1800 darbuotojų) po darbo patenka į tą pačią visuomenę, kurioje COVID-19 plitimo mastas yra didžiulis.

Sunegalavę darbuotojai iš karto nušalinami nuo darbo, tačiau nustatyti besimptomius atvejus yra labai sudėtinga. Nuolat dedame dideles pastangas infekcijų kontrolės srityje – darbo vietoje griežtai reikalaujame dėvėti visas reikiamas asmens apsaugos priemones, mūsų medicinos personalas tiriamas daug intensyviau nei reikalaujama norminiais aktais patvirtintose nuostatose, kiekvienas infekcijos pasireiškimo atvejis įstaigoje operatyviai analizuojamas, siekiant užkirsti kelią tolesniam jos plitimui, bet šimtaprocentinės saugumo garantijos neturime ir mes.

Mobilizuojame visus savo pajėgumus, kad galėtume teikti ne tik skubią pagalbą, bet ir planines paslaugas. Dabar mūsų ligoninėje gydomi 364 pacientai. Pacientų srautas yra didelis, todėl kiekvienam ligoniui skirti atskirą palatą nėra galimybės.

Nors visiems į ligoninę guldomiems pacientams yra atliekamas koronaviruso tyrimas, turėjome ne vieną atvejį, kuomet hospitalizavimo dieną tyrimo atsakymas buvo neigiamas, o po kelių dienų ar net kitą dieną pakartojus tyrimą – jo rezultatas pasidarydavo teigiamas.

Palatos, kuriose guli po keletą ligonių, yra potencialiai didesnės rizikos vieta – žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, ne visi pacientai skrupulingai laikosi higienos reikalavimų, tarpusavio kontakto trukmė yra ilga, todėl sąlygos virusui plisti yra palankesnės. O šią infekciją galima pasigauti bet kur, nes šalyje kasdien nustatomi milžiniški užsikrėtusiųjų skaičiai.“

NVSC: vyksta protrūkio ligoninėje tyrimas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, RVUL yra keliolika atvejų, siejamų su protrūkiu šioje įstaigoje.

„Šiuo metu vyksta protrūkio tyrimas. Kai žinosime daugiau, informuosime“, – žadėjo NVSC komunikacijos specialistės.