Ketvirtadienį popiet LSMU Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis papasakos daugiau apie jauniausią dėl COVID-19 ligos mirusį pacientą.

Sunkiai tramdydamas jaudulį profesorius V. Pilvinis pranešė: „Man šiandien sunku kalbėti, nes turiu pripažinti faktą, kad mūsų ligoninėje vakar 27 metų vaikinas, sirgęs COVID-19 pneumonitu, su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, po ilgalaikio gydymo, deja, mirė“.

Susirgo lapkričio 1-ąją

Pasak profesoriaus, pacientas susirgo lapkričio 1-ąją. Tai buvo jaunas, sportuojantis, jokių gretutinių ligų neturėjęs žmogus.

Vidas Pilvinis
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

„Liga pasireiškė tipiniais gripo simptomais. Pacientas jaunas, neturintis jokių gretutinių patologijų, sportuojantis, turintis savo pomėgius. Toks žmogus kaip mes. Karščiavimas, bendras silpnumas, nedelsiant kreipėsi pas gydytojus. Pirmieji jam atlikti PGR tyrimai buvo neigiami ūmiam periode“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, kad ligos simptomai tik ryškėjo.

Į Kauną išvežė reanimobiliu

Vyrui progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dėl to gydytojai įtarė COVID-19 infekciją, be to, jo šeimos nariai taip pat sirgo šia infekcija. Po 2 savaičių pacientas pateko į ligoninę.

Santaros klinikų Anesteziologijos intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras. Sutrumpintai jis vadinamas tiesiog pirmuoju reanimacijos skyriumi.
Foto: Vidmantas Balkūnas

„Progresuojant ryškiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, mūsų reanimobilis vyko į miestą, į Marijampolės miestą, į reanimaciją. Pacientui buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija transportavimo metu ir jis buvo atvykęs į mūsų ligoninę, kai matėme, kad tradiciniai gydymo metodai, dirbtinė plaučių ventiliacija, medikamentai yra neefektyvūs, nedelsiant nusprendėme kitą metodą“, – kalbėjo profesorius.

Pasak prof. V. Pilvinio, vyrui buvo taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija. Kurį laiką gyvybinės žmogaus funkcijos buvo užtikrintos taikant plaučių ventiliaciją ir kitais būdais. Tačiau ir tai vyro neišgelbėjo, būklė tik blogėjo, kvėpavimo nepakankamumas didėjo.

Vėliau prisidėjo ir kitos infekcinės komplikacijos.

„Pacientas visada buvo stebimas ir gydomas iki vakar dienos. Tačiau kvėpavimo funkcijos nepakankamumas progresavo ir audiniai, ląstelės, organizmo funkcijos triko. Iro plaučio audinys, vystėsi nesandarumas. Veiksmai, kurie buvo nukreipti norint išgelbėti paciento gyvybę, buvo nesėkmingi“, – ketvirtadienį jautriai kalbėjo medikas.

Labai klastinga, žudanti liga

Kaip sakė prof. V. Pilvinis, ši liga labai klastinga ir pačioje pradžioje simptomai gali būti tokie pat, kaip gripo. Taip nutiko ir šiam pacientui.

„Nepriklausomai nuo paciento amžiaus, liga gali būti grėsminga, žudanti. Netgi vidutinio amžiaus ir jauniems pacientams“, – sakė profesorius.

Taip pat gydytojo buvo paklausta, kokia šiuo metu yra šeimos narių būklė, kurie, kaip pranešta anksčiau, irgi susidūrė su sunkia ligos eiga.

„Tai gedinti šeima. Jų būklė, medicininiu požiūriu, yra gera, jie jau persirgo ir pasveiko nuo šios ligos. Jie kančioje dėl netekties“, – sakė V. Pilvinis.

Žmogus negalėjo pasinaudoti savo plaučiais

Santaros klinikų Anesteziologijos intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras. Sutrumpintai jis vadinamas tiesiog pirmuoju reanimacijos skyriumi.
Foto: Vidmantas Balkūnas


Gydytojas paaiškino, kaip žmogų ištiko mirtis.

„Mes traktuojame, kad žmogus žūsta, kai išnyksta širdies ir kvėpavimo veikla. Tuo metu, kai sustoja širdis, vyksta hipoksija. Mūsų ląstelės gyvos tik dėl to, kad į jas kraujas atneša tiek maistines medžiagas, tiek deguonį. Mūsų paciento atveju jis mirė, nes deguonis negalėjo patekti į kraują.

Gal bus paprasčiau suprasti, kad arteriniame kraujyje deguonies dujų buvo tiek, kiek veniniame kraujyje. Žmogus tiesiog negalėjo panaudoti savo plaučių audinio. Jis buvo hipoksijoje“, – sakė medikas.

V. Pilvinio teigimu, ketvirtadienį priimtas sprendimas dar labiau padidinti reanimacijos lovų skaičių, kad visiems, sergantiems COVID-19, būtų galima padėti. Tačiau, pasak gydytojo, kai kuriems pacientams net ir vežimas į ligoninę gali būti pavojingas.

Pasak mediko, vidutinis pacientų amžius Kauno klinikų reanimacijoje šiuo metu yra apie 54-64 metus.

Kreipėsi į visuomenę

Profesorius per spaudos konferenciją kreipėsi į visuomenę.

Vidas Pilvinis
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

„Aš labai norėčiau kreiptis į jus, į žmones, šiuo metu esančius darbe, gatvėje, parduotuvėje. Norėčiau kreiptis ir paklausti retorinio klausimo – kas šiandien yra mūsų priešas? Liga?

Man atrodo, kad mūsų šiandienos priešas yra žmoguje. Virusai būna, tai gamtos reiškinys. Bet ką mes patys darome šiandien? Ar nenugalėjo mūsų egoizmas, norai, merkantiliški poreikiai, ar neatsitiko taip, kad šiandien man reikia ir aš einu? Reikia daugiau, reikia dabar.

Ateina šventės, žmonės norės matytis, tiesti rankas, glėbesčiuotis. Bet esame atsakingi patys už save, ir už šalia esantį, tėtį, mamą, sūnų, dukrą. Už kaimyną. O ką mes darome? Atsiranda žmonių neigiančių, nemylinčių.

Nežinau, ar taip reikia gyventi. Manau, kad priešas yra mūsų elgsenoje. Mes, gydytojai, galime jums padėti, bet negalime būti nuolat šalia, kai gyvenate savo gyvenimą. Visų prašau permąstyti, sustoti, suvokti, kad situacija šiuo metu yra labai įtempta“, – jautriai kalbėjo V. Pilvinis.