Ketvirtadienį buvo pranešta apie šiuo metu jauniausią Lietuvoje koronaviruso auką. Jam buvo vos 27-eri.
Koronavirusu žmogus sirgo ilgiau kaip mėnesį. Užsikrėtė šeimoje. Lapkričio 8 dieną jis paguldytas į Marijampolės ligoninę. Vėliau dėl komplikacijų perkeltas į Kauno klinikas. Kiti šeimos nariai taip pat susirgo sunkesnėmis formomis ir buvo hospitalizuoti.
Pasak užkrečiamųjų ligų specialisto, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, tokias jaunesnių asmenų mirtis galima paaiškinti tuo, kad vis daugėja užsikrėtusių jaunų asmenų, be to, galvojama, kad visi tokio amžiaus žmonės serga tik lengvomis ligos formomis.
„Nėra duomenų, kad virusas būtų mutavęs į tą pusę, kad labiau pažeistų jaunesnius asmenis. Paprasčiausiai susikaupė daugiau užsikrėtusių jaunesnių žmonių, galbūt jie labiau pasitiki savo sveikata ir nebe taip smarkiai saugosi, gal juos paveikė ta žinia, kad jauni žmonės serga lengva forma ir patys nėra matę sunkiai sergančių. Greičiausiai veikia šitie faktoriai. Be to, pasireiškia pandeminis nuovargis, nebepriimama informacija, ji jau nusibodo, kai šneka vienas politikas ar kelios gydytojos, kurių žmogus asmeniškai nepažįsta“, – apie tai, kodėl miršta vis daugiau jaunų asmenų, kalbėjo S. Čaplinskas.
Tad savaime suprantama, kad žmonės, kurie ne taip bijo užsikrėsti, saugosi mažiau bei daugiau kontaktuoja, virusas ir toliau plinta.
„Tai, kad serga jauni žmonės, nieko nuostabaus. Kad serga sunkiai ir miršta – gali būti, jog dalis iš jų net nežino, kad turi lėtinių sveikatos problemų“, – sakė profesorius.
Neseniai nuskambėjo ir jauno 37 metų profesionalaus sportininko mirtis Lietuvoje dėl koronaviruso.
„Visi žinome, kad profesionalus sportas nėra toks jau sveikas ir geras sveikatai. Kai kada vartojami maisto papildai, įvairios medžiagos, kad didintų raumenų masę. Galbūt kai kuriais atvejais tai irgi gali prisidėti prie sunkesnės ligos eigos, sunku pasakyti. Jauniems žmonėms irgi negalima apsigauti ir galvoti, kad jie nesirgs sunkiai. Ir jauniems ši liga gali būti sunki ir klastinga, taip pat neaišku, kokie gali būti liekamieji reiškiniai“, – kalbėjo pašnekovas.
S. Čaplinsko teigimu, šiuo metu vis labiau pradedama kalbėti, kad kai kuriems žmonėms, persirgusiems COVID-19, po kurio laiko gali pasireikšti liekamieji reiškiniai. Tai gali įvykti ir po metų ar dar vėliau.
Kaip anksčiau „Delfi“ sakė LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis, šiuo metu galime pastebėti daugiau mirštančių vidutinio amžiaus žmonių dėl to, kad taip griežtai nebesilaikoma karantino. Be to, prisideda sunkios gretutinės ligos.
„Dabartiniu metu turime įvairiausio amžiaus žmonių, kurie turi įvairių gretutinių ligų. Statistikoje niekada nepateikiama, kokios tiksliai yra mirusiojo gretutinės ligos. Gali būti, kad jis sirgo onkologine liga, galbūt buvo gydomas imunosupresiniais vaistais. Ir jaunam žmogui jau gali būti persodintas inkstas, persodinti kaulų čiulpai. Tokiam pacientui koronavirusas gali būti paskutinė prisidėjusi liga, kuri sukelia mirtį“, – pasakojo pašnekovas.
Lėtinių ligų ar kitų susirgimų turinčio žmogaus kūnas jau ir taip kovoja su esama liga, o prisidėjęs koronavirusas būna paskutinis lašas, galutinai pribaigęs imuninę sistemą.
„Imunitetas yra nuolat įtemptoje būklėje, kai kuriais atvejais dar yra ir slopinamas, o prisidėjusi koronavirusinė infekcija duoda labai sunkią ir nelaimingą išeitį“, – sakė prof. A. Laiškonis.
Ar gali būti taip, kad 40-metis žmogus, neturintis lėtinių ligų ir kitų didelių susirgimų miršta nuo koronaviruso?
„Taip, tokių situacijų irgi būna. Yra žmonių, kurių imuninė sistema sureaguoja labai audringai. Vadiname tai citokinų audra. Jei į kūną patenka mikroorganizmas, žmogaus imuninė sistema ne tik prieš jį kovoja, bet ir sukelia kūne tiek daug pakitimų, kad organizmas pats pradeda degti. Neutralizuodamas sukėlėją jis pats žūsta“, – paaiškino gydytojas.
Gruodis – pats nedėkingiausias metas
Šis metas nedėkingas Lietuvai dar ir tuo, kad kaip tik gruodį pasireiškia didžiausias peršalimo ligų ir kitų koronavirusų plitimo pikas. Prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai mums pasisekė, kadangi savotiškai „prašokome“ didžiausią tokių ligų plitimo sezoną. Be to, lietuviai neturėjo tiesioginių skrydžių iš Kinijos.
„Dabar prasidėjo koronavirusų plitimo sezonas, kuris intensyviausias gruodį, auga sausį, vasarį ir tik po to pradeda mažėti. Šitas sezoniškumas yra gerai žinomas dėl kitų peršalimo virusų, tačiau ne išimtis ir COVID-19“, – pasakojo pašnekovas.
Tikriausiai dauguma jau pamiršo vasarą įvykusį susijaudinimą dėl Palangos, kai ne vieną savaitgalį ten vyraujant itin šiltam orui, į paplūdimį buvo susirinkę tūkstančiai poilsiautojų. Tuo metu dauguma bijojo, kad toks tautiečių elgesys iššauks naują viruso bangą. Tačiau taip nenutiko. Kodėl?
„Pirmas dalykas, kai kalbame apie vasarą, kai buvo daugybė žmonių paplūdimyje, aš iškart sakiau, kad tai perdėtas gąsdinimas. Tai yra atvira erdvė, prie jūros visada vėjas, ultravioletiniai spinduliai, saulė, visa tai išblaško virusą. Žinoma, užsikrėtimo tikimybė išlieka, jei šalia ilgai būtų žmogus, kuris platina virusą. Ultravioletinių spindulių ir vitamino D neužtenka, kad apsisaugotumėte nuo užsikrėtimo. Tą matome ir iš Pietų šalių. Tačiau plitimo intensyvumas tikrai ne toks didelis kaip uždaroje erdvėje“, – prisiminė S. Čaplinskas.
O dabar panaši situacija įvyko dėl eglučių įžiebimo švenčių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kai prie jų susirinko minios žmonių. Kuo ši situacija skiriasi nuo vasaros? S. Čaplinskas sako, kad tai iš esmės tas pats, tik yra keletas svarbių aspektų.
„Įžiebimo metu nebuvo ultravioletinių spindulių. Be to, išsausėjusi gleivinė, kaip nutinka žiemą, gali būti palankus faktorius viruso plitimui. Tačiau dabar dauguma lietuvių jau išmokę dėvėti kaukes. Jei žmogus teisingai dėvėjo kaukę, tik pasigrožėjo eglute, ilgai nebuvo tarp žmonių, o po to nėjo į svečius, nebendravo su svetimais žmonėmis be kaukių, faktiškai eglutės įžiebimas neturėtų turėti jokios įtakos platesniam viruso išplitimui, nebent galėtų būti vienas kitas užsikrėtimo atvejis“, – paaiškino pašnekovas.
Kaip sakė profesorius, epidemiologine prasme tai nebuvo labai rizikingas reiškinys, jei žmonės dėvėjo kaukes ir nebuvo per ilgai šalia kitų žmonių.
Kuo mažiau tiriame, tuo mažiau matome tikrą situaciją
Nors karantinas paskelbtas jau daugiau nei prieš mėnesį, norimo rezultato taip ir nepamatėme. Visgi, pasak pašnekovo, reikia suprasti, kad ne pats karantinas stabdo susirgimų skaičių, bet kontaktų mažinimas. Jeigu laikomasi atstumų, teisingai dėvima kaukė, trumpas susitikimo laikas, užsikrėtimo tikimybę galima sumažinti labai ženkliai.
„Dabar susiduriame su ledkalnio reiškiniu, kai anksčiau matėme tik nedidelę iš vandens kyšančią jo dalį, o kai priėjome arčiau, pamatėme, kad po vandeniu dar yra labai didelė dalis ledkalnio“, – pavyzdį davė S. Čaplinskas.
Todėl dabar viskas priklausys nuo to, kaip bus tiriami gyventojai – remiantis profesoriaus pavyzdžiu, kuo daugiau tirsime, tuo didesnę ledkalnio dalį pamatysime. Taip pat S. Čaplinskas tai palygina su savaitgalio tyrimų rezultatais.
Kaip pasakoja pašnekovas, bene kiekvieną savaitgalį nustatytų naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje smarkiai sumažėja. Tačiau ir tyrimų atliekama daug mažiau. Paskaičiavus teigiamų atvejų procentą nuo atliktų tyrimų, jis būna toks pat, koks ir darbo dienomis. Reiškia, kad daug atvejų lieka neištirti. Teigiamų atvejų, pasak S. Čaplinsko, yra apie 10-20 proc. nuo visų atliktų tyrimų.
„Tai reiškia, kad virusą nešiojančių žmonių labai daug. Kitas klausimas, kokia laboratorijų darbo kokybė. Būtų įdomu pasižiūrėti, ar visose laboratorijose teigiamų testų procentas yra toks pat, – kalbėjo S. Čaplinskas.
– Kol neturime detalesnės analizės, sunku pasakyti, kur virusas plinta. Bet tai, kad virusas plinta nevaldomai, tai aišku. Tikslas turi būti kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį, kad jis neplatintų viruso kitiems. O čia didelė praraja. Blogai, jei žmogui ilgai reikia laukti atsakymo, be to, ne visi sugeba prisijungti prie e.sveikatos sistemos ir pasižiūrėti, koks jų tyrimo atsakymas. Taip virusas ir plinta toliau.“
