Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė portalui Delfi pasidžiaugė: pagaliau panašu, kad bus užgesęs didžiausias Lietuvoje per abi pandemijos bangas registruotas židinys Blinstrubiškių socialinės globos namuose, Raseinių rajone.
Židinys liepsnojo kelis mėnesius
Pirmieji atvejai Blinstrubiškių socialinės globos namuose pradėti registruoti rugsėjo 22 dieną, paskutinis atvejis fiksuotas gruodžio 3-ąją. Prieš tai naujas atvejis buvo registruotas tik lapkričio 24-ąją.
„Tai – toks išskirtinis protrūkis, kur tiek ilgai tęsėsi ir, kuris Lietuvoje buvo pats didžiausias fiksuotas“, – neabejojo J. Petravičienė.
Iš viso Blinstrubiškių socialinės globos namuose buvo patvirtinti 223 COVID-19 ligos atvejai. 12 šiame židinyje užsikrėtusių asmenų mirė.
Raseiniuose didelių protrūkių nebeliko
J. Petravičienė pastebėjo, kad apskritai Raseiniuose situacija dabar yra ramesnė. Kurį laiką šiame mieste atvejų beveik nebuvo.
„Dabar ten vėl atvejų yra, bet kažkokių didelių židinių nefiksuojame. Turime vieną siuvimo įmonę, kur yra tų atvejų, bet situacija iš esmės matosi, kad nėra blogėjanti“, – kalbėjo NVSC specialistė.
J. Petravičienė pastebėjo, kad Raseiniuose nebėra tokių didelių protrūkių, kaip buvo šio miesto ligoninėje, policijoje, savivaldybėje.
„Ten vienu metu turėjome labai daug ir didelių protrūkių. Viskas Raseiniuose prasidėjo nuo šeimos šventės. Tada vaikai pradėjo eiti į mokyklas. Iš mokyklų kažkokiais būdais virusas pateko į šeimas, žmonės išėjo į darbus. Taip turėjome didelius protrūkius policijoje, ligoninėje, matėme dideles sąsajas artimoje aplinkoje bendraujančių žmonių.
Vėliau turėjome labai didelį protrūkį savivaldybėje. Dabar ten protrūkių didelių neturime“, – sakė J. Petravičienė, pridūrusi, kad tik praėjusią parą registruoti keli atvejai Raseinių siuvimo įmonės židinyje. Taip pat yra pavienių atvejų.
Nepaisant to, kad Raseiniuose didžiausi židiniai užgesę, ši savivaldybė vis dar yra labiausiai koronaviruso paveiktų savivaldybių dešimtuke.
Nerimą kelia protrūkiai Kėdainiuose
Kur kas didesnį nerimą NVSC specialistams šiuo metu kelia Kėdainių rajono savivaldybė, kur yra net keli aiškūs didžiuliai židiniai. Vienas jų – Kėdainių ligoninėje, su kuria siejama apie 130 infekcijos atvejų. Taip pat protrūkiai buvo tokiose didelėse įmonėse, kaip UAB „Dotnuva Baltic“, AB „Lifosa“, Kėdainių socialinės globos namai.
„Kėdainiuose turėjome tuos svarius skaičius, nes ten buvo ir 30, ir 40 susijusių infekcijos atvejų, kas iš esmės lėmė tą išauginimą pačioje statistikoje.
Kėdainių regionas nėra didelis, bet, gyventojų kiekį padalinus iš atvejų skaičiaus, sergamumo rodiklis Kėdainiuose pasidaro dvigubai didesnis negu Lietuvos. O jau Lietuvos vidurkis yra aukštas“, – pastebėjo pašnekovė.
Šiauliuose situacija – stabiliai bloga
Prasta situacija yra ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Pastarajame mieste, kaip sakė J. Petravičienė, situacija yra stabiliai bloga.
„Jeigu pasižiūrėsime Telšių regioną, apskritį, tai vieną parą ten būna truputėlį toks net atsikvėpimas ir tada būna daugiau atvejų svyravimų. O Šiauliai yra toks regionas, kur iš tikrųjų matome, kad infekcija laikosi stabiliai pakankamai blogoje padėtyje, nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi“, – apgailestavo NVSC specialistė.
Taip pat Alytaus regione atvejų šuolis labai didelis, nors dar rugsėjį šiame mieste registruoti tik pavieniai atvejai.
Prasta padėtis yra ir Regioninėje Telšių ligoninėje, kur kiekvieną parą registruojama naujų atvejų, kas irgi epidemiologams kelia šiokį tokį susirūpinimą.
„Aišku, turime židinius pataisos namuose: Vilniaus pataisos namuose, kur esame nustatę 12 infekcijos atvejų, ir Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Ten su infekcija susitvarkyti sudėtinga dėl pačių įstaigų specifikos. Tai kelia tam tikrus nerimo ženklus, kad ne taip paprasta susitvarkyti su tokią infekciją, kai ji patenka į tam tikras įstaigas“, – sakė J. Petravičienė.
Kaip užsikrečia šitiek žmonių?
Pašnekovė sakė, kad neaktyviu židinys laikomas, kai atvejų jame nefiksuojama 28 dienas.
„Dažnai mūsų klausia, kaip tiek daug žmonių užsikrečia. Taip yra dėl to, kad liga turi labai ilgą inkubacinį periodą. Jeigu tu 14 dienų laikotarpiu kažką veikei, apėjai 15 parduotuvių, susitikai su draugų, artimųjų šeima, su vaiko darželio draugais, pašventei gimtadienį, tai labai sunku pasakyti, kurioje vietoje iš visų aplankytų galėjai užsikrėsti.
Dėl to kai kurių protrūkių tęsinys yra labai ilgas, nes pati liga turi labai ilgą inkubacinį periodą. Tai yra tikriausiai pati didžiausia žinia žmonėms, kodėl reikia mažinti mobilumą ir kontaktų skaičių, nes po to labai sudėtinga atsekti ir kur tu pats užsikrėtei, ir ką galėjai užkrėsti.
Taigi žmonės turi imtis prevencinių priemonių ir, kiek įmanoma, sumažinti žmonių, su kuriais bendrauja, kiekį“, – paaiškino J. Petravičienė.
