Be to, Lietuvoje yra jau du nuo COVID-19 mirę asmenys 30–39 metų amžiaus grupėje. Tai tik įrodo, kad ir Lietuvoje nuo koronaviruso miršta ne tik senyvi žmonės.
Aplenkėme Lenkiją, Čekiją ir Ispaniją
ECDC gruodžio 2-osios dienomis, dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje jau yra 993 atvejai 100 tūkst. gyventojų, mirtingumo rodiklis atitinkamai yra 8,9 atvejo.
Pagal sergamumo rodiklį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) šalių grupėje mus lenkia tik Liuksemburgas, kur dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra net 1209 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o mirtingumo – 13,8 ir Kroatija, kurioje atitinkamai sergamumo rodiklis yra 1076,4, o mirtingumo – 18,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Neseniai pavojaus varpais dėl aukšto sergamumo COVID-19 liga skambino ir mūsų kaimynė Lenkija. Bet dabar mes sergamumu gerokai lenkiame kaimynus pietuose.
Dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lenkijoje yra 650,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Tiesa, mirtingumas nuo koronaviruso pastaruoju metu ten yra vienas didžiausių Europoje – net 17,8 atvejo.
Latvijoje ir Estijoje sergamumas šiuo metu yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje. Latvijos dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 352,8 atvejo, mirtingumo – 4,1, Estijoje sergamumo rodiklis yra 337, mirtingumo – 2,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Ispanijoje sergamumas taip pat sumažėjo iki 312 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, kaip ir dar neseniai pirmavusioje Čekijoje. Pastarojoje šalyje sergamumo rodiklis yra 551,2 atvejo, o mirtingumo 17,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Daugiausia miršta Bulgarijoje
Didžiausias mirtingumo rodiklis yra Bulgarijoje – net 25,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Antroje vietoje pagal mirtingumą yra jau minėtoji Slovėnija, o trečiojoje – Kroatija.
Mažiausias sergamumo rodiklis yra Islandijoje, atitinkamai 55,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Taip pat mažu sergamumu išsiskiria Airija – 83,8 atvejo 100 tūkstančių gyvenojų ir Suomija – 105,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Mažiausias mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis yra Suomijoje – 0,5 atvejo, Islandijoje – 0,6 atvejo ir Norvegijoje – 0,7 atvejo.
Lapkritį patvirtinta 4 kartus daugiau atvejų nei spalį
Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimas visuomenėje – nuo lapkričio 2 iki 29 dienos patvirtinti 44 tūkst. 818 atvejų, t. y. keturis kartus daugiau nei spalį ir dvidešimt penkis kartus daugiau nei rugsėjį. Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį atvejų struktūroje reikšmingą dalį sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, darbe, taip pat – gydymo bei palaikomojo gydymo įstaigose. Tuo metu, daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems infekcija patvirtinta lapkritį, negalėjo nurodyti, kur užsikrėtė.
Būtent atvejų, kai užsikrėtimo aplinkybių nustatyti negalima, skaičius, specialistams kelia didžiausią susirūpinimą. Liepos mėnesį tokių atvejų buvo 18 proc., rugpjūtį – 19 proc., rugsėjį – 20 proc., spalį – 25 proc., lapkritį – net 38 proc. (nuo lapkričio 2 iki 29 d.). Tai reiškia, kad rizika užsikrėsti koronavirusine infekcija šiuo metu yra išaugusi visose vietose, kur vyksta žmonių tarpusavio kontaktas, o ypač – uždarose patalpose.
Pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio, tendencija, kai auga tų atvejų, kuomet negalime rasti infekcijos šaltinio ir jo izoliuoti, skaičius iliustruoja situacijos rimtumą.
„Tai rimtas signalas, kad virusas cirkuliuoja įvairiose aplinkose ir negalime situacijos vertinti taip, kaip tą galėjome daryti pavasarį ar vasarą, kai aiškiai atsekdavome, kur žmonės užsikrėtė, turėjome lokalius, valdomus protrūkius gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos įstaigose. Šiuo metu neatsekamų atvejų dalis yra didelė, o tai rodo svarų ligos paplitimą visuomenėje. Paprastai tariant, dabar matome situaciją, kai virusas į mūsų aplinką gali patekti net ir po trumpo pokalbio su kolega darbo vietoje, nenaudojant asmens apsaugos priemonių“, – sako R. Petraitis.
Šeimose užsikrėtė beveik ketvirtadalis
Vertinant bendrą atvejų struktūrą pagal užsikrėtimo vietas, apie 3 proc. žmonių lapkričio mėnesį koronavirusu užsikrėtė ugdymo įstaigose, t. y. darželiuose, mokyklose. Atvejų skaičius ugdymo įstaigose galėjo sumažėti dėl kontaktinio ugdymo pauzės, taip pat pradėto naudoti mišraus ugdymo metodo bei tėvų darbovietėse pradėto taikyti nuotolinio darbo.
Atvejų, kai užsikrečiama šeimose, ir atvejų, kai užsikrečiama darbovietėse, skaičius koreliuoja. Vertinama, kad virusas cirkuliuoja ratu, į kurį per šeimų narius yra įtraukiamos ugdymo įstaigos ir darbovietės. Paprastai tariant – infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau yra skleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai.
Skaičiuojama, kad šeimose užsikrėtė beveik ketvirtadalis visų žmonių, kuriems COVID-19 liga patvirtinta lapkritį. Tuo metu, su infekcijos protrūkiais darbovietėse siejama kiek daugiau nei 22 proc. atvejų.
Svarbu ir tai, kad epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, jog infekcija į gydymo, slaugos, globos įstaigas, kur fiksuoti COVID-19 ligos protrūkiai, dažniausiai patenka iš darbuotojų socialinės aplinkos, nustačius sąsajas su jų šeimų narių socialine aplinka.
Tai leidžia teigti, kad šiuo metu didelę įtaką infekcijos plitimui šalyje turi tai, kaip sėkmingai su infekcija pavyksta susitvarkyti šeimose, kai vienas iš šeimos narių turi rizikingą kontaktą ar užsikrečia. Lyginant su pirmąja infekcijos banga, stebima, kad antrosios bangos metu, o ypač lapkričio mėnesį, izoliacijos principų, nustačius infekcijos atvejį šeimose, laikytis tampa itin sudėtinga.
Matoma, kad šeimos nariai dažnai gyvena kartu su sergančiais, tinkamai nesiizoliuoja. Tokia pati tendencija stebima ir kitose Europos šalyse. Apie tai jau yra pasisakęs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – naujausiose, lapkričio 18 d. pateiktose rekomendacijos, skelbiama, kad šeimos nariams, net jei jie yra tik vadinamieji „kontaktų kontaktai“, rekomenduotina izoliacija.
Nors infekcijos atvejų, siejamų su gydymo įstaigomis, dalis (7,2 proc.) bendroje užsikrėtimo vietų struktūroje taip pat išlieka žymi, specialistų vertinimu, rizika išplisti virusui gydymo įstaigose yra mažesnė nei visuomenėje, įvertinus tai, kad darbuotojai ir pacientai testuojami profilaktiškai, veikia infekcijos kontrolės priemonės, kurios padeda užkirsti kelią ligos išplitimui.
Viruso plitimo kelias nėra išskirtinis
NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, epidemiologų surinkti duomenys leidžia matyti viruso plitimo kelią. Lietuvoje – jis nėra niekuo išskirtinis, nei visame likusiame pasaulyje.
„Specialistų surinkti duomenys rodo, kad negalima išskirti tam tikrų veiklų ar specifinių sričių, kur galimybė užsikrėsti būtų vertintina kaip maža. Tačiau epidemiologinių tyrimų metu aiškiai nustatome prioritetus, į kuriuos turi būti kreipiamas didžiausias dėmesys. Tai – darbo vietos, ugdymo įstaigos, ir, neabejotinai, šeimos. Žinoma, virusas ypač lengvai plinta uždarose patalpose, o esminę reikšmę ligų išplitimo prevencijai turi tik kompleksinių priemonių tikslinis taikymas. Turime suprasti, kad kol dar nėra vakcinos, turime vienintelį kelią – saugotis patys ir taip apsaugoti savo artimuosius“, – sako R. Lingienė.
Vertinant ištirtų atvejų skaičių, nuo visų lapkričio mėnesį nustatytų atvejų skaičiaus, neištirta 4520 atvejų (t. y. 10 proc.). Absoliuti dauguma jų – 4036 atvejai arba 90 proc. – neištirti todėl, kad NVSC neturi šių žmonių kontaktinių duomenų ir negali su jai susisiekti.
Taip pat NVSC atkreipia dėmesį, kad viešai pateikta informacija, jog NVSC netiria atvejų nuo vasaros yra melaginga – NVSC kasdien teikia informaciją apie atliktus epidemiologinius tyrimus ir jų rezultatus. Tuo metu, iki spalio mėnesio kasdien visuomenei buvo teikiami detalūs aprašymai apie kiekvieną užsikrėtimo atvejį, nurodant išsamius epidemiologinio tyrimo duomenis – t. y., kaip žmogus užsikrėtė, kiek asmenų turėjo rizikingą sąlytį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
