Kaip tai gali paveikti sergamumą COVID-19 liga ir būdus koronavirusui suvaldyti, pirmadienį spaudos konferencijoje pasakojo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Nori mažinti žmonių, kuriems galima susirinkti, skaičių
Laikinasis ministras pranešė apie naujas galimas pandemijos valdymo priemones.
„Matome, kad atvejų skaičius išlieka aukštas, matome, kaip ir praėjusią savaitę, tam tikras stabilizacijos tendencijas, bet tikrai kol kas nematome mažėjimo. Situaciją vertiname kaip ir toliau išliekančią labai sudėtingą.
Šiandien COVID-19 komitete buvo kalbama apie naujas galimas pandemijos valdymo priemones. Buvo siūlyta mažinti žmonių skaičių, kiek leidžiama viešose vietose susirinkti ir kartu būriuotis, nuo 5 iki 2 asmenų“, – spaudos konferencijoje pranešė A. Veryga.
Viena iš priežasčių, dėl ko siūloma taip padaryti, pasak laikinojo ministro, yra ta, jog įvairios šventės ar renginiai, kurie oficialiai nevadinami renginiais, sutraukia daug žmonių. Pavyzdžiui, eglutės įžiebimas Vilniuje ar Kaune.
„Panašu, kad gali sukelti labai panašių pasekmių, kaip sukėlė lapkričio 1–2 d. žmonių judėjimas. Labai gaila, kad, nepaisant visos informacijos, žmonės nenusiteikę elgtis atsakingai ir renkasi pabūti, pažiūrėti į įžiebiamą eglutę“, – kalbėjo A. Veryga.
Ragino daugiau apsipirkti elektroniniu būdu
Kitas siūlymas, išsakytas COVID-19 komitete, drausti reklamuoti įvairias akcijas ar išpardavimus.
„Girdime reklamas ir kvietimus, ir tik pabaigoje pasakoma, kad galite pirkti ir el. parduotuvėje. Tai tikrai nepadeda valdyti situacijos prekybos centruose“, – sakė laikinasis ministras.
Pasak jo, taip siekiama sumažinti žmonių srautus prekybos centruose, viliantis, kad žmonės bus mažiau skatinami vykti į prekybos vietas.
A. Veryga ragino kuo daugiau apsipirkti elektroniniu būdu, o dovanas perduoti ne važiuojant į svečius, o siunčiant jas paštu.
Gali išaugti poreikis riboti judėjimą tarp savivaldybių
Kaip sakė A. Veryga, kol kas nebuvo svarstoma riboti judėjimo Kalėdų metu tarp savivaldybių. Visgi tokios priemonės poreikis dar gali išaugti.
„Gali panašus poreikis iškilti, jei atvejų skaičius išliks gana aukštas prieš Kūčias ir Kalėdas. Bet ar priimti, ar ne šią priemonę, apsispręs nauja Vyriausybė“, – kalbėjo laikinasis ministras.
Ministro buvo paklausta, ar galimas scenarijus, kad prieisime iki tokios ribos, jog teks rinktis, kuriuos pacientus gydyti.
„Galima prieiti prie tokios situacijos, jei ir toliau rinksimės į eglučių atidarymus, toliau švęsime namuose ir panašias nesąmones išdarinėsime, tai iki visko galima prieiti. Ne vienoje šalyje taip buvo atsitikę“, – sakė A. Veryga.
Gali būti vakcinų perteklius
Laikinasis ministras pranešė, kad Vyriausybei bus teikiamas siūlymas įsigyti vakciną „Moderna“. Dėl to bus sprendžiama trečiadienį. Lietuva tokios vakcinos galėtų gauti maždaug 500 tūkstančių dozių.
Kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, taip ir Lietuvoje gali būti vakcinų perteklius. Pasak A. Verygos, Lietuvos diplomatai šiuo metu dirba su tomis šalimis, kurios negali prisijungti prie bendrų Europos Sąjungos pirkimų.
„Viena iš pirmųjų šalių, kuri atsiliepė į Lietuvos siūlymą ir už jį padėkojo, tai Sakartvelas. Siūlymas buvo toks, jog atsiradus vakcinų pertekliui jie galėtų jų įsigyti. Jei toks būtų ir jei toks susidarytų“, – sakė A. Veryga.
Daugiausia miršta namuose
A. Veryga atkreipė dėmesį ir į išaugusį mirštamumą nuo koronaviruso Lietuvoje.
„Matome, kad bendras mirčių skaičius auga. Pavasarį jis neperžengė statistinio vidurkio, dabar matome, kad mirštamumas, deja, yra augantis.
Didžiausias mirčių skaičiaus augimas yra 80–89 metų amžiaus grupėje. Galime pasakyti kol kas tik tiek, kad didžioji tų mirčių dalis siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tiesa, ne infarktu, ne insultu, bet mirčių priežastys nesusijusios su tokiomis staigiomis mirtimis.
Taip pat matome, kad augimas didžiąja dalimi nulemtas mirčių, kurios įvyksta namuose, ne gydymo įstaigoje“, – sakė A. Veryga.
Ministras spėjo, kad mirčių namuose padaugėjimas gali būti susijęs ir su mirtimis nuo nediagnozuotos COVID-19 infekcijos.
Laikinojo ministro paklausus, kodėl taip sparčiai auga mirčių nuo COVID-19 skaičius, A. Veryga atsakė, jog taip nutiko dėl smarkiai plintančios infekcijos, ji vis dažniau pasiekia ir vyresnio amžiaus žmones.
„Mes kurį laiką dar matysime tikrai ne vieną dešimtį mirčių, ypač jei liga plis slaugos, globos įstaigose, kur, kaip ir buvo sakyta, nustatoma bent po 1–2 atvejus. Vėliau, jei nesusitvarkoma, liga gali išplisti ir mirčių atvejų gali būti nemažai“, – kalbėjo A. Veryga.
Siūlytų ankstinti moksleivių atostogas
Paklaustas, ar neketinama pereiti prie nuotolinio mokymo, A. Veryga atsakė: „COVID valdymo komitete šiandien kaip tik tokią mintį išsakiau, bet ji susijusi su galimybe pasinaudoti artėjančiomis kalėdinėmis moksleivių atostogomis.
Mano siūlymas buvo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pagalvoti apie tokių atostogų paankstinimą ir visų klasių moksleiviams, tiek pradinio, tiek gimnazijos klasių, tą laikotarpį panaudoti kaip rudens atostogų, kaip savotišką pauzę. Ikimokyklines įstaigas sunku stabdyti, nes dauguma darbuotojų negalėtų išeiti į darbą.
Šiandien idėja dėl mokyklų buvo išsakyta, ją turėtų įvertinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
Vienas didžiausių protrūkių – Marijampolėje
Epidemiologė Daiva Razmuvienė trumpai apžvelgė naujausius protrūkius. Pasak jos, vienas iš didžiausių yra Marijampolėje. Ten užregistruoti nauji 27 koronaviruso atvejai, kurie susiję su anksčiau nustatytais atvejais Marijampolės pataisos namuose.
Toliau registruojami atvejai socialinės globos, slaugos, gydymo įstaigose.
„Vakar dieną užregistruoti 3 nauji protrūkiai – Lazdijų rajone ir Kauno Perlojos senelių globos namuose“, – sakė D. Razmuvienė.
Protrūkiai persikėlė į šeimas
NVSC atstovė kalbėjo ir apie karantino rezultatus. Pasak jos, rugsėjo ir spalio mėnesį buvo užregistruota nemažai protrūkių laisvalaikio praleidimo vietose, to šiuo metu nebėra.
Tačiau protrūkiai šiuo metu persikėlė į šeimas. Epidemiologės teigimu, šeiminiai protrūkiai dabar sudaro apie 30 proc. visų atvejų, tad ši tendencija yra tik auganti.
D. Razmuvienė sakė, jog per visą rugsėjį buvo užregistruota tik apie 2 tūkstančius atvejų, o lapkritį naujų COVID-19 atvejų – net 38 tūkstančiai.
„Dabartiniu metu nerimą kelią slaugos ir globos įstaigos. Protrūkiai jose registruojami visose 10-yje apskričių. Nėra, ko gero, nė vienų globos namų, kuriuose nebūtų užregistruoti bent keli atvejai“, – kalbėjo epidemiologė.
Lapkritį, palyginti su visu pandemijos laikotarpiu, matomas eksponentinis mirčių augimas. Iki lapkričio 1 dienos nuo pat pandemijos pradžios buvo užregistruotos 165 mirtys nuo COVID-19. Vien per lapkritį naujų mirties atvejų – 340.
Lapkritis, pasak epidemiologės, išsiskyrė ir tuo, kad padaugėjo mirčių asmenų, kurie nepriklausė rizikos grupėms. Jauniausias miręs asmuo buvo 30-ies.
