Užsikrėtimo aplinkybės neaiškios

„Tai – jauno amžiaus žmogus. Jam pasireiškė lengvi COVID-19 ligos simptomai. Pajutęs simptomus kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam nurodyta išsitirti“, – portalui „Delfi“ pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė.

Anot pašnekovės, asmeniui koronavirusas patvirtintas lapkričio 24 dieną, taigi anksčiau negu jis nustatytas audinėms.

Tiesa, asmens užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Jis teigė neturėjęs kontakto su tais, kuriems anksčiau patvirtinta COVID-19 liga, nesilankęs užsienyje.

Nežinoma, ar virusas mutavo

Ar asmuo galėjo užsikrėsti nuo žvėrelių, kol kas nežinia.

„Reikia atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar audinėse aptiktas koronavirusas mutavo ir ar jis pavojingas žmonėms.

Tyrimai rodo, kad ne visais atvejais patekęs į organizmą virusas mutuoja, kaip nutiko Danijoje.

Bet situacija, kol nežinome, kaip viskas galėjo nutikti, skamba pakankamai rimtai“, – teigė pašnekovė.

Šiuo metu NVSC bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai tiria, kaip virusas galėjo patekti į ūkį. Siekiant išsiaiškinti, ar audinėse aptiktas virusas pavojingas žmonėms, bus paimti žvėrelių ėminiai.

„Tiriant šį atvejį vyksta tarpinstiticinis bendradarbiavimas“, – paaiškino J. Petravičienė.

Kol kas nustatytas tik vienas koronavirusu užsikrėtęs ūkio darbuotojas ir 5 su juo turėję aukštos rizikos kontaktą kolegos. Jiems nurodyta izoliuotis.

Virusas nustatytas, audinėms pradėjus gaišti

Primename, kad apie Jonavos rajone esančiame ūkyje laikomoms audinėms nustatytą koronavirusą BNS ketvirtadienį informavo VMVT.

„Jonavos rajono audinių ūkyje patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje. Staiga pradėjus gaišti ten laikomiems gyvūnams buvo paimti mėginiai ir patvirtintas koronavirusas“, – Eltai patvirtino VMVT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė.

VMVT direktorius Darius Remeika teigė, kad vienam iš ūkį prižiūrinčių asmenų taip pat patvirtintas COVID-19 atvejis.

„Pirminė informacija apie šiame ūkyje padidėjusį kailinių žvėrelių gaišimą mus pasiekė šį antradienį. Tą pačią dieną VMVT specialistų atrinkti gyvūnėlių mėginiai buvo pristatyti tyrimams į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją.

Siekiant patvirtinti arba paneigti kilusius įtarimus ir nustatyti tikslų viruso išplitimo ūkyje mastą, trečiadienį atrinkti 22 papildomi mėginiai. Jų rezultatai taip pat patvirtino COVID-19. Tuo pačiu trečiadienį gavome pranešimą, kad vienam iš šį ūkį prižiūrinčių asmenų patvirtintas COVID-19. VMVT žiniomis, audinių fermos darbuotojas blogai pasijuto šį pirmadienį, visi su juo kontaktavę darbuotojai yra saviizoliacijoje“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika.

Žvėrelius nugaišins

Gavus informaciją apie ūkyje įtarimą ligos židinį, nedelsiant, nuo lapkričio 24 d. jam pritaikyti veiklos apribojimai. Iš užkrėsto ūkio uždraustas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas.

Priimtas sprendimas nugaišinti 22 užkrėstuose narvuose laikomas audines (apie 40 vnt.), o gyvūnų gaišenas saugiai sunaikinti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje.

„Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad virusą SARS-CoV-2 audinėms perduoti galėjo ūkio darbuotojas, todėl raginame visus šalies audinių ūkius griežtai laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų, o ūkio darbuotojams pajutus bent menkiausius ligos simptomus, nedelsiant palikti darbo vietą ir riboti kontaktą su ūkyje laikomais gyvūnais“, – pabrėžė VMVT direktorius.

Šiuo metu šiame audinių ūkyje laikoma apie 60 tūkst. kailinių žvėrelių. Ūkio atsakingi asmenys įpareigoti atidžiai vykdyti likusių audinių sveikatos būklės laboratorinę stebėseną. Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę įpareigoti pateikti regioniniam VMVT padaliniui, vykdančiam audinių ūkio valstybinę veterinarinę kontrolę, duomenis apie per savaitę nugaišusias audines, atsižvelgiant į šiuos duomenis bus sprendžiama dėl naujų mėginių atrinkimo ir ištyrimo. Tokią prievolę visiems audinių augintojams ir laikytojams numato lapkričio 12 d. pasirašytas VMVT direktoriaus įsakymas.

PSO: grėsmė mažai tikėtina

„Delfi“ primena, kad Margaret Harris, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė, tarptautinei žiniasklaidai paaiškino, kad pasaulinė grėsmė dėl naujosios COVID-19 viruso mutacijos, aptiktos audinių fermose, yra labai mažai tikėtina.

Viruso atmaina, pavadinta „penktuoju klasteriu“, dar turi būti stebima ir tiriama, o kai kurie tarptautinės bendruomenės nariai ir žiniasklaida, pasak M. Harris, neteisingai suprato pavojaus lygį.

Audinė

Jai antrina plataus masto tyrimus atlikęs Nacionalinis Švedijos veterinarijos institutas, Londono karališkojo veterinarijos koledžo, Kembridžo universiteto veterinarijos medicinos mokslininkai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikė išvadą, kad audinių fermose atsiradusio pakitusio viruso perdavimo galimybė per gyvūnus žmogui Europos teritorijoje yra labai žema.

Pastarąją savaitę įvairių šalių žiniasklaidoje pasigirsta vis daugiau mokslininkų komentarų apie „per stiprų“ Danijos vyriausybės sprendimą sunaikinti visas ūkiuose auginamas audines, neva naujoji viruso atmaina gali sutrukdyti planus sukurti veiksmingą vakciną ir sustabdyti beveik metus pasaulį kaustančią pandemiją. Visgi tiek Lietuvos, tiek užsienio epidemiologai, taip pat ir pasaulinė Gyvūnų sveikatos organizacija primena, kad pagrindiniai viruso COVID-19 platintojai yra žmonės.

Švedijoje, vienoje iš šešių šalių, kur audinių fermose rasta „penktojo klasterio“ viruso atmaina, nuspręsta akylai stebėti situaciją – nuolat tirti gyvūnus, stebėti viruso plitimo kelius, ištirtas oras aplink fermas, nuspręsta nesekti danų pavyzdžiu ir nežudyti žvėrelių, nes kai kurios bandos jau gali būti įgavusios imunitetą, be to, artėja jų migdymo laikas, kuomet bandos bus sumažintos 80 proc.

Lietuvoje visuose ūkiuose auginamos audinės taip pat pradėtos tirti dėl COVID-19. Lapkričio 20 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė išvadas, jog Lietuvoje nerasta nė viena audinė, serganti koronavirusu. Šių žvėrelių tyrimai bus atliekami nuolat.

Visoje Europoje dėl pandemijos ūkiuose dar labiau sustiprintas biologinės saugos priemonių– respiratorių, apsauginių drabužių, dezinfekavimo priemonių naudojimas.