Dabar visus gąsdinantį didžiulį naujų koronaviruso atvejų kiekį mokslininkas sieja su per vėlai įdiegtomis priemonėmis. V. Zemlio-Balevičiaus nuomone, priemonių koronaviruso plitimui pažaboti mes turėjome imtis gerokai anksčiau negu tai buvo padaryta – dar rugpjūtį.

Duomenų neatitikimas – didžiulis

Dar praėjusią savaitę laikinasis sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pasidžiaugė, kad sergamumo koronavirusu situacija Lietuvoje stabilizavosi. Tačiau sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė apie naują rekordą – net 2305 naujus koronaviruso atvejus, nustatytus, kaip iš pradžių pranešta, ištyrus 7650 mėginių.

„Protu nesuvokiama 30 % teigiamų tyrimų dalis. Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, testų buvo daryta 10 518, ir jiems tenka 2131 nauji teigiami testai. Procentas gaunasi realistiškesnis, bet vis tiek jis labai aukštas. Na bet savaitgaliais jis visados aukštesnis.

Kyla natūralus klausimas kodėl taip skiriasi duomenys? Problema yra ta, kad einamos dienos duomenys gali keliauti į sistemą porą dienų. Kadangi NVSC duoda konkrečios valandos situaciją ir po to pasitaisyti negali, tai jų skaičiai visados bus netikslūs. Statistikos departamentas duomenis nuolatos atnaujina ir skelbia visą istoriją, todėl konkrečios dienos duomenys tampa tikslūs praėjus keletui dienų, kai viskas galų gale suvaikščioja. Kodėl duomenys vaikščioja kelias dienas yra atskiras klausimas. Dažniausiai tai susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Neatitikimus galima matuoti. Jeigu jie vienai dienai neviršija 10–20 % o per porą dienų viskas stabilizuojasi, su tuo galima gyventi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Zemlys-Balevičius.

Matematikas pastebėjo, kad, tinkamai tvarkantis su duomenimis, tokių atitikimų neturėtų būti.

„Lyginant teigiamus naujus testus ir naujus atvejus įdomu stebėti NVSC darbą. Lapkričio 18 ir lapkričio 20 dieną naujų atvejų buvo mažiau nei teigiamų naujų testų, tai atitinkamas skirtumas buvo perneštas į kitą dieną. Todėl galima daryti prielaidą, kad šiandien rekordas buvo kokiu 100 atvejų padidintas“, – sekmadienį rašė V. Zemlys-Balevičius.

Situacija pablogėjo

Net nepaisant tam tikrų duomenų neatitikimo akivaizdu – sergamumo koronavirusu situacija Lietuvoje pablogėjo.

„Sulėtėjęs atvejų augimas vėl pradeda kilti ir grįžtam į prieš savaitę buvusį augimą. Galima viltis, kad dar pamatysim karantino poveikį ir grįšim į augimo lėtėjimą, bet tokiam optimizmui duomenys pagrindo neduoda.

Kokia turėtų būti rodiklių dinamika prie karantino galima grubiai įsivertinti lyginant šio karantino rodiklius su pirmo karantino rodikliais.

Lyginant savaitinį atvejų augimą, teigiamų tyrimų dalį ir Rt aiškiai matosi skirtumai. Pirmo karantino atveju nuo 7 karantino dienos matome tolygų mažėjimą. Antro karantino metu savaitinis augimas ir Rt mažėja, bet teigiamų tyrimų dalis kyla. Rt pradeda didėti 10 karantino dieną, o savaitinis augimas 13.

Toks palyginimas vienareikšmiškai neparodo, kad antras karantinas neveikia. Tam reikėtų gilesnės analizės, lyginti savivaldybes, kitus rodiklius ir pan., bet tai yra rimtas signalas kad kažkas ne taip. Deja epidemijos valdymo pasaulinė patirtis yra vienareikšmiška, jeigu karantiną įsivesti pavėluoji, tai kad būtų poveikis jis turi būti griežtesnis ir jis trunka ilgiau. Kodėl SAM (Sveikatos apsaugos ministerija, – aut. pats.) ir LRV (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, – aut. past.) nusprendė šitą patirtį ignoruoti lieka atviras klausimas“, – rašė mokslininkas.

Sureaguota per vėlai

Taigi, kas galėjo nulemti, kad antrasis karantinas veikia ne visai taip, kaip suveikė pirmasis?

„Pagrindinis skirtumas tarp dviejų karantinų tai teigiamų tyrimų dalis, kuri dabar yra pernelyg aukšta. Aš manau kad mes tiesiog visko neištestuojam, todėl nematom tikro vaizdo. Taip pat dėl to, kad NVSC nespėja ištirti visų atvejų, nėra tiksliai komunikuojama, kurios vietos yra pavojingiausios užsikrėtimui.

Taigi reziumuojant: antrojo karantino metu mes nesugebam efektyviai stabdyti plitimo ir todėl mes jį primažinom, bet ne iki tokio lygio kad epidemija būtų suvaldyti“, – interneto naujienų portalui Delfi sakė V. Zemlys-Balevičius.

Atvejų skaičius tenkantis 100 testų 2020-11-22 (žr. AP7 rodiklį)
Foto: mpiktas.github.io

Pasitikslinus, kada reikėjo įvesti karantiną, kad situacija nebūtų tokia prasta, mokslininkas atsakė: „Jis turėjo būti įvestas kai teigiamų tyrimų dalis viršijo 4 procentus. Maždaug spalio 23-ąją“.

Primename, kad karantinas Lietuvoje įvestas tik lapkričio 7-ąją, o naujų atvejų didėjimas susietas ir su Vėlinių savaitgaliu, kuomet daugybė žmonių važiavo į kapus, kur ne tik lankė mirusiuosius, bet ir susitiko su gyvais artimaisiais bei pažįstamais.

V. Zemlys-Balevičius mano, kad priemonių, tiesą sakant, reikėjo imtis netgi dar anksčiau – jau rugpjūtį, kada fiksuotas eksponentinis naujų atvejų augimas.

„Tada būtume apsiėję su papildomomis apsaugos priemonėmis. Esmė, kad reikia atsekinėti, kur yra židiniai ir su jais tvarkytis. Bet normaliai to niekada nebuvo daroma.

Plius reikėjo žiūrėti į atskiras savivaldybes, kai pakilo atvejų skaičius Radviliškyje, po to Raseiniuose ir po to išplito per visas savivaldybes.

Tų tikslinių priemonių, reaguojant į plykstelėjimus, aš labiausiai ir pasigedau. Visada buvo žiūrima į bendrą situaciją ir kažko laukiama ir nereaguojama“, – stebėjosi pašnekovas.

Veryga: ši savaitė bus kritinė

Vis tik A. Veryga neigia, kad karantinas įvestas per vėlai ir savaip paaiškino naujų atvejų šuolį.

Aurelijus Veryga

„Daug kartų esame minėję, dėl ko buvo vienokia ar kitokia strategija pasirinkta, neskelbiant karantinų, stengiantis susitvarkyti lokaliomis priemonėmis. Deja, paaiškėjo, kad jos nepasiteisino, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Ši savaitė bus kritinė, kai galėsime pasakyti, kokį efektą davė karantinas, kuris buvo pritaikytas“, – teigė A. Veryga.

Laikinojo ministro paklausus, kodėl karantinas nesulaiko viruso plitimo ir naujų atvejų nustatoma vis dar po porą tūkstančių per parą, jis atsakė, kad taip įvyksta dėl viruso inkubacinio laikotarpio.

„Dalis tų, kurie jau yra užsikrėtę, iš pradžių nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę. Dar daugiau, du trečdaliai asmenų, kurie serga šiuo virusu, kaip parodė vasarą atliktas tyrimas, nejaučia jokių simptomų ir gali platinti ligą. Tam, kad pamatytume viruso plitimo piką, reikia 2 savaičių. Per tą laiką išryškėja tie, kurie jau buvo užsikrėtę virusu. Dar vienas niuansas, apribojus viešą gyvenimą, darbą tiesioginiu būdu, žmonės grįžo į šeimas ir dabar turime nemažai šeiminių židinių. Liga persikėlė į namus, tai galėjo lemti atvejų augimą tas 2 savaites“, – kalbėjo laikinasis ministras.

Pagal sergamumą – šešti

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva, ilgą laiką buvusi šalimi, kuri galėjo pasigirti, kad joje yra vienas mažiausių naujai nustatomų COVID-19 atvejų skaičių, staiga tapo viena labiausiai koronaviruso paveiktų šalių Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) grupėje.

Atvejų amžiaus pasiskirstymas per pastarąsias 14 dienų, 2020-11-22
Foto: mpiktas.github.io

Pagal dviejų savaičių sergamumo rodiklį, lapkričio 23-sios duomenimis, esame šešti minėtoje šalių grupėje, gerokai aplenkę anksčiau pirmavusius ispanus ir net čekus.

Šiuo metu dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje yra 799,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, mirčių rodiklis – 6,4 atvejo. Laikinojo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nuomone, tai, kad pagal sergamumą taip aukštai pakilome, lėmė mūsų intensyvus judėjimas ir bendravimas.

„[Tai lėmė] mūsų intensyvus judėjimas ir bendravimas – tai yra pagrindinė priežastis. Daug judėjom, daug bendravom, pamiršom apsaugos priemones ir liga išplito“, – aiškino laikinasis ministras.

Didžiausias sergamumas šiuo metu yra Liuksemburge (1279 atvejai 100 tūkstančių gyventojų), Austrijoje (1056,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų), Kroatijoje (894,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų), Lichtenšteine (844,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Lenkijoje (829,3 atvejo 100 tūkstančių gyventojų).

Daugiausia gyvybių per pastarąsias dvi savaites koronavirusas ES, EEE ir JK grupėje nusinešė Čekijoje. Čia mirčių rodiklis yra 22 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Antroje vietoje yra Belgija (rodiklis – 20,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Po jų seka Bulgarija – 17,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Per dvi savaites registruota pusė visų susirgimų

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė epidemiologė Daiva Razmuvienė pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pastebėjo, kad iš visų 48 tūkst. registruotų koronaviruso atvejų beveik pusė – 25 tūkst. 448 atvejai registruoti pastarąsias dvi savaites. Daugiausia atvejų pastaruoju metu registruota Vilniaus regione. Antroje vietoje lieka Kaunas.

Daiva Razmuvienė

Kas penktas susirgęs, anot epidemiologės, yra vyresnis kaip 50 metų. Apie 18 proc. užsikrėtusiųjų buvo 40–48 m. Apie 16 proc. – 30–39 m. amžiaus.

Pastebima, kad per šias karantino savaites pagrindiniai ligos platintojai yra darbingo amžiaus žmonės, kadangi jie yra judrūs ir keliauja į parduotuves, susitikimus.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje registruota ir pusė mirčių nuo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje registruotos 386 mirtys. Iš jų 200 – pastarąsias dvi savaites.

Daugiausiai – 78 mirties atvejai yra amžiaus grupėje nuo 80–89 metų, būdami nuo 70 iki 79 metų mirė 54 asmenys, likę mirusieji – jaunesnio amžiaus.

Dauguma mirusiųjų, anot epidemiologės, užsikrėtė gydymo, slaugos įstaigose, taip pat namų aplinkoje.