Kodėl taip nutiko ir kas daroma situacijai suvaldyti pirmadienį spaudos konferencijoje pasakojo A. Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Savaitė bus kritinė
Pasak laikinojo ministro, pagal mokslininkų prognozes kaip tik šiuo metu turėjome pasiekti koronaviruso atvejų piką – maždaug 2 tūkstančius 200 atvejų per parą.
„Jeigu karantinas veikia, turėtume galbūt į savaitės pabaigą matyti kažkokią kitokią dinamiką, galbūt mažėjimą. Šita savaitė bus, matyt, kritinė, kuri parodys, kaip keičiasi situacija. Ką stebime iš kitų šalių, kurios karantiną buvo pritaikiusios anksčiau, Airija, Izraelis, tai vis tik matome, kad trečia savaitė būdavo kritinė, kai būdavo galima įvertinti, kaip keičiasi situacija“, – aiškino A. Veryga.
Pasak laikinojo ministro, pagal mokslininkų prognozes kaip tik šiuo metu turėjome pasiekti koronaviruso atvejų piką – maždaug 2 tūkstančius 200 atvejų per parą.
„Jeigu karantinas veikia, turėtume galbūt į savaitės pabaigą matyti kažkokią kitokią dinamiką, galbūt mažėjimą. Šita savaitė bus, matyt, kritinė, kuri parodys, kaip keičiasi situacija. Ką stebime iš kitų šalių, kurios karantiną buvo pritaikiusios anksčiau, Airija, Izraelis, tai vis tik matome, kad trečia savaitė būdavo kritinė, kai būdavo galima įvertinti, kaip keičiasi situacija“, – sakė A. Veryga.
Karantiną tęs
Taip pat A. Veryga sakė, kad bus siūloma tęsti karantiną bent iki gruodžio vidurio.
„Taip pat svarstytas klausimas pratęsti karantiną. Mūsų siūlymas buvo tęsti karantiną iki gruodžio 31 dienos, COVID-19 valdymo komitete po diskusijų buvo nuspręsta, kad trečiadienį Vyriausybėje bus siūloma jį tęsti iki gruodžio 16, 17 dienos. O vėliau jau nauja Vyriausybė apsispręstų, reikia ar nereikia jį pratęsti“, – sakė A. Veryga.
„Dėl kažkokių ypatingų karantino sąlygų pakeitimo nebuvo diskutuota, buvo tam tikri siūlymai dėl sušvelninimo Kultūros ministerijos, dėl muziejų lankymo. Bet vėlgi, buvo apsispręsta palaukti iki trečiadienio ir kol kas tokių siūlymų nepriimti“, – kalbėjo laikinasis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.
A. Veryga paragino Naujųjų metų šventimo neplanuoti draugų rate, nes epidemiologiinė situacija tam šiuo metu nepalanki.
Kodėl karantinas neveikia?
Anot A. Verygos, tai, kad situacija taip staigiai negerėja, nėra rodiklis, jog karantinas buvo įvestas pavėluotai.
„Daug kartų esame minėję, dėl ko buvo vienokia ar kitokia strategija pasirinkta, neskelbiant karantinų, stengiantis susitvarkyti lokaliomis priemonėmis. Deja, paaiškėjo, kad jos nepasiteisino, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Ši savaitė bus kritinė, kai galėsime pasakyti, kokį efektą davė karantinas, kuris buvo pritaikytas“, – teigė A. Veryga.
Ministro paklausus, kodėl karantinas nesulaiko viruso plitimo ir naujų atvejų nustatoma vis dar po porą tūkstančių per parą, laikinasis ministras atsakė, kad taip įvyksta dėl viruso inkubacinio laikotarpio.
„Dalis tų, kurie jau yra užsikrėtę, iš pradžių nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę. Dar daugiau, du trečdaliai asmenų, kurie serga šiuo virusu, kaip parodė vasarą atliktas tyrimas, nejaučia jokių simptomų ir gali platinti ligą. Tam, kad pamatytume viruso plitimo piką, reikia 2 savaičių. Per tą laiką išryškėja tie, kurie jau buvo užsikrėtę virusu. Dar vienas niuansas, apribojus viešą gyvenimą, darbą tiesioginiu būdu, žmonės grįžo į šeimas ir dabar turime nemažai šeiminių židinių. Liga persikėlė į namus, tai galėjo lemti atvejų augimą tas 2 savaites“, – kalbėjo laikinasis SAM vadovas.
Paaiškino, kodėl logiška stabdyti Seimo posėdžius dviems savaitėm
Laikinojo ministro paklausus, ar teisingas sprendimas Seimo posėdžius stabdyti tik savaitei, A. Veryga atsakė, kad 2 savaičių laikotarpis turi epidemiologinę logiką. Tai viruso inkubacinis laikotarpis, kurio metu, pasak laikinojo ministro, būtų logiška netęsti Seimo darbo.
„Aišku, yra sudėtingų klausimų, tokių kaip biudžetas, Premjero tvirtinimas ir panašūs dalykai. Gerai, kad Seimas apsisprendė nors savaitei stabdyti darbą, tai teigiamas žingsnis“, – kalbėjo A. Veryga.
Taip pat laikinasis SAM vadovas pridūrė, kad Seimo nariams negalioja kitokia tvarka dėl izoliacjos – jei Seimo narys turėjo aukštos rizikos kontaktą, jis privalo izoliuotis, o Seimo valdyba savų taisyklių priimti negali.
Pusė užsikrėtimų ir mirčių registruota per pastarąsias dvi savaites
D. Razmuvienė pastebėjo, kad iš visų 48 tūkst. registruotų koronaviruso atvejų beveik pusė – 25 tūkst. 448 atvejai registruoti pastarąsias dvi savaites. Daugiausia atvejų pastaruoju metu registruota Vilniaus regione. Antroje vietoje lieka Kaunas.
Kas penktas susirgęs, anot epidemiologės, yra vyresnis kaip 50 metų. Apie 18 proc. užsikrėtusiųjų buvo 40–48 m. Apie 16 proc. – 30–39 m. amžiaus.
„Sergančiųjų amžius jaunėja“, – atkreipė dėmesį D. Razmuvienė.
Pastebima, kad per šias karantino savaites pagrindiniai ligos platintojai yra darbingo amžiaus žmonės, kadangi jie yra judrūs ir keliauja į parduotuves, susitikimus.
Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje registruota ir pusė mirčių nuo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje registruotos 386 mirtys. Iš jų 200 – pastarąsias dvi savaites.
Daugiausiai – 78 mirties atvejai yra amžiaus grupėje nuo 80–89 metų, būdami nuo 70 iki 79 metų mirė 54 asmenys, likę mirusieji – jaunesnio amžiaus.
Dauguma mirusiųjų, anot epidemiologės, užsikrėtė gydymo, slaugos įstaigose, taip pat namų aplinkoje.
Kadangi nuo lapkričio 1-osios smarkiai išaugo vyresnių žmonių sergamumas koronavirusu, o šiuo metu – ir jų mirtingumas, prieš šventes laikinasis ministras ragino pagalvoti: „Ar tikrai mūsų noras pabūti prie bendro šventinio stalo yra ne per didelė kaina už kai kurių žmonių gyvybes?“
Kodėl pakilome į penktą vietą pagal sergamumą?
Socialiniuose tinkluose dalinamasi informacija, kad Lietuva pagal sergamumą yra penktoje vietoje Europoje. Pasak A. Verygos, tai lėmė mūsų intensyvus judėjimas ir bendravimas.
„Dėl karantino pratęsimo iki gruodžio 31 dienos, mūsų argumentai buvo labai paprasti, tai įtrauktų ir šventinį laikotarpį, leistų aiškesnę žinutę pasiųsti ir tiems, kurie planuojasi įvairias šventes, nors, kiek matome, miestai planuoja jau dabar atsisakyti Kalėdinių mugių ir renginių“, – sakė A. Veryga.
Kartu ministras priminė, kad pirmadienį COVID-19 valdymo posėdyje buvo pritarta dar vienos vakcinos „CureVac“ įsigijimui. Lietuvai jos turėtų tekti 1,4 mln. dozių.
Protrūkių šiuo metu yra 700
Šiuo metu Lietuvoje, pasak D. Razmuvienės, yra apie 700 aktyvių protrūkių. 150 atvejų iš jų yra šeiminiai atvejai.
Įmonėse, organizacijose, palyginti su rugsėjo mėnesiu, naujų koronaviruso atvejų skaičius, pasak epidemiologės, yra smarkiai sumažėjęs. Tai lėmė darbas nuotoliniu būdu.
Sveikatos ekspertų teigimu, NVSC teikiama informacija vėluoja, taip pat nėra susekami visi židiniai. Epidemiologė D. Razmuvienė į šį teiginį atsakė klausimu – kas tie ekspertai, kurie gali taip teigti?
„Aš, kaip NVSC gydytoja epidemiologė, galiu pasakyti, kad visas darbas, kurį reikia padaryti epidemiologui, ištiriant židinį, yra daromas. Bet reikia suprasti tokį dalyką, kad pavasarį židinių buvo mažiau ir apie virusą dar visko nežinome. Tai nėra infekcija, prie kurios medicinos bendruomenė buvo pripratusi.
Dabartiniu metu ekspertams, kurių kompetencijos nežinau, jei leidžia sau taip vertinti, tai būtų vienintelis prašymas ateiti į NVSC, padirbėti ir susipažinti, kaip žmonės intensyviai dirba, tirdami tūkstančius atvejus per dieną. Jei palyginsime su Airija, kur specialistų yra 600, tai Lietuvoje dirba šiuo metu truputį virš 200“, – sakė epidemiologė.
Ligoninėse šio ryto duomenimis iš viso hospitalizuoti 1629 asmenys. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomi 126, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 73, su deguonies kaukėmis – 887 ligoniai.
