Dėl gerklės skausmo negalėjo nei šnekėti, nei valgyti
Neilgai trukus Algimantė sužinojo, kad turėjo aukštos rizikos sąlytį su sergančiu koronavirusu asmeniu.
„Atsibudus ryte ketvirtadienį buvo dar blogiau. Po pietų iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gavau žinutę, kad savaitgalį turėjau aukštos rizikos sąlytį su sergančiuoju. Prasidėjo šiokia tokia panika. Reikėjo izoliuotis, užpildyti anketą, pažymėjau, kad noriu pasidaryti testą. Jį atlikau šeštadienį. Sekmadienį 9 valandą ryto jau pamačiau, kad atsakymas teigiamas“, – pasakojo Algimantė.
Pašnekovė prisimena, kad ligos eiga buvo sunkesnė nei paprasto peršalimo. Nuo trečiadienio, kai pajuto pirmuosius simptomus, iki pat pirmadienio dėl stipraus gerklės skausmo negalėjo nė šnekėti.
„Man taip smarkiai skaudėjo gerklę, kad negalėjau išspausti jokio garso. Vienu metu net negalėjau ryti seilių, paėmiau dubenėlį ir spjaudžiau seiles į jį, nes tikrai labai skaudėjo. Nevalgiau porą dienų, nes negalėjau nieko praryti, bet ir apetito nebuvo. Kad nieko nevalgiau, iš tiesų, supratau tik po tų kelių dienų“, – kalbėjo Algimantė.
Kankino ir pakilusi temperatūra, kuri nukrisdavo tik tada, kai išgerdavo vaistų. Lygiai taip pat, kaip ir galvos skausmas.
„Išgeriu vaistų, tada kelioms valandoms savijauta pagerėja, lieka tik silpnumas, o po kelių valandų skausmas vėl grįžta. Atrodė, kad kažkas tiesiog daužo su plaktuku. Jausmas tikrai labai nesmagus. Iki tualeto nueidavau sunkiai, nes būdavo labai sunku vaikščioti, – prisiminė pašnekovė.
– Neturėjau minties, kad palikčiau organizmą kovoti patį su virusu ir išgyventi be vaistų – kam kankintis, jei galima išgerti vaistų nuo skausmo. Kiek skaičiau kitų komentarus, kai kurie bandė ligą iškęsti be vaistų, kad organizmas pats kovotų. Tačiau man jau buvo per sunku leisti, kad viską skaudėtų.“
Tokios patirties kartoti nenorėtų
Ligos simptomai Algimantei tęsėsi maždaug savaitę. Šį antradienį, kaip pasakoja mergina, pradėjo jausti, jog koronavirusas po truputį iš kūno traukiasi.
„Aš sergu mažakraujyste, kuri priskiriama prie lėtinių ligų. Galbūt dėl to man koronaviruso eiga buvo sunkesnė. Mažakraujystė nėra stipri lėtinė liga, tačiau organizmas vis tiek yra silpnesnis nei įprastai. Dėl to ir šiek tiek panikos iš artimųjų buvo, nes išsigando, kad dėl mažakraujystės man bus sunkiau, – kalbėjo Algimantė.
– Tačiau neprireikė greitosios. Nors buvo minčių ją kviesti, kai sekmadienio vakare jaučiausi labai blogai. Vis dėlto pagalvojau, kad dar ganėtinai gerai laikausi, bet, jei pirmadienį bus blogiau, tada prašysiu pagalbos.“
Šiuo metu Algimantė jaučiasi jau daug geriau, tačiau vis dar yra saviizoliacijoje.
„Tikrai nenorėčiau kartoti tokios patirties. Kaip sakė Katkus, už jokius imunitetus nenorėčiau sirgti“, – juokavo pašnekovė.
Vis blogėjanti situacija ligoninėse
Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė sakė, jog asmenys iki 19 metų šiuo metu sudaro 7,5 proc. sergančiųjų, nuo 20 iki 35 metų 25,5 proc., nuo 36 iki 60 metų – 47 proc., vyresni nei 61 metų – 20 proc.
Kaip anksčiau „Delfi“ sakė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovė profesorė Ligita Jančorienė, šiuo metu dėl ligoninės lovų susidariusios netgi žmonių eilės.
„Kadangi koronavirusu sergantiems pacientams lovų labai trūksta, kai tik žmogui nebereikia deguonies, jo būklė po truputį pradeda gerėti, iškart jį išrašome, nes laukia eilė kitų, kuriems reikia stacionarinio gydymo. Kartais tenka parą išlaikyti pacientą priėmimo skyriuje, kad sulauktų vienur ar kitur vietos“, – pasakojo gydytoja.
Iš nustatytų koronaviruso atvejų maždaug 5 procentams reikia gydymo ligoninėje, o iš tų 5 procentų maždaug 10 proc. reikia gydymo reanimacijoje. Kaip sakė profesorė, ligoninėse nėra paruošta tiek lovų, nes iki šiol niekas nestabdė planinių paslaugų.
Pasak L. Jančorienės, nebūtinai lėtinės ligos nulemia blogą ligos išeitį, mat kiekvienas organizmas į ligą reaguoja visiškai skirtingai.
„Šiuo metu su ECMO tikrai yra jaunų vyrų. Kiekvienas organizmas į infekciją reaguoja skirtingai. Dabar kaip tik atliekami tyrimai, kad galbūt genetiniai veiksniai gali nulemti, kodėl vienas žmogus tokio paties amžiaus ir lyties serga lengva forma, o kitas sunkia ligos forma. Ir infekcinė dozė gali turėti reikšmės, ir pats organizmo atsakas gali būti skirtingas.
Nebūtinai lėtinės lydinčios ligos nulemia blogą ligos išeitį. Kartais ir pati infekcija gali būti sunki, greitai progresuoti kvėpavimo nepakankamumas ir greitai žmogus žūti. Aišku, tą patį matydavome ir su gripo infekcija. Tai nėra kažkoks išskirtinis COVID-19 bruožas“, – pasakojo gydytoja.
Taip pat profesorė pastebi, kad mirties atvejai pasitaiko ir dėl žmonių neatvykimo į gydymo įstaigą laiku.
