Užklupus antrajai koronaviruso SARS-Cov-2 bangai ir susirgimų skaičiui tik didėjant, problemos, rodos, augo tokiu pat greičiu. Jau kurį laiką skundžiamasi apkrauto Nacionaliniu visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbu, kai prireikus konsultacijos, sprendimo dėl izoliacijos ar tyrimo, žmonėms pavyksta prisiskambinti tik po keliasdešimt bandymų.

Profesorius taip pat pastebi šią problemą ir sako, kad vargu ar dar galime teigti, jog situacija valdoma.

„Spaudoje labai skelbiamės, kad situaciją valdome, tačiau iš tiesų sistema yra labai atsilikusi, prisiskambinti į NVSC labai sunku, atsakymai žmonėms duodami labai vėlai, po kelių dienų, kai per tas kelias dienas asmuo kažkur vaikšto, kontaktuoja. Nors vasarą buvo galima paruošti daugiau specialistų. Mes situaciją jau mažai valdome, nes viską darome labai pavėluotai“, – sakė infektologas.

Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis

Prof. A. Laiškonio teigimu, iki vakcinos atsiradimo, kai jau bus galima pradėti ja skiepytis, sergamumas naujuoju virusu bus gana didelis. Tad ir baigto karantino po kelių savaičių tikėtis dar neverta.

„Neabejoju, kad Kalėdas švęsime dar karantine“, – kalbėjo pašnekovas.

Pražudyti gali ir pats imunitetas

Gydytojo infektologo teigimu, šiuo metu galime pastebėti daugiau mirštančių vidutinio amžiaus žmonių dėl to, kad taip griežtai nebesilaikoma karantino. Be to, prisideda sunkios gretutinės ligos.

„Dabartiniu metu turime įvairiausio amžiaus žmonių, kurie turi įvairių gretutinių ligų. Statistikoje niekada nepateikiama, kokios tiksliai yra mirusiojo gretutinės ligos. Gali būti, kad jis sirgo onkologine liga, galbūt buvo gydomas imunosupresiniais vaistais. Ir jaunam žmogui jau gali būti persodintas inkstas, persodinti kaulų čiulpai. Tokiam pacientui koronavirusas gali būti paskutinė prisidėjusi liga, kuri sukelia mirtį“, – pasakojo pašnekovas.

Lėtinių ligų ar kitų susirgimų turinčio žmogaus kūnas jau ir taip kovoja su esama liga, o prisidėjęs koronavirusas būna paskutinis lašas, galutinai pribaigęs imuninę sistemą.

„Imunitetas yra nuolat įtemptoje būklėje, kai kuriais atvejais dar yra ir slopinamas, o prisidėjusi koronavirusinė infekcija duoda labai sunkią ir nelaimingą išeitį“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Ar gali būti taip, kad 40-metis žmogus, neturintis lėtinių ligų ir kitų didelių susirgimų miršta nuo koronaviruso?

„Taip, tokių situacijų irgi būna. Yra žmonių, kurių imuninė sistema sureaguoja labai audringai. Vadiname tai citokinų audra. Jei į kūną patenka mikroorganizmas, žmogaus imuninė sistema ne tik prieš jį kovoja, bet ir sukelia kūne tiek daug pakitimų, kad organizmas pats pradeda degti. Neutralizuodamas sukėlėją jis pats žūsta“, – paaiškino gydytojas.

Taip pat profesorius duoda pavyzdį – meningokokinė infekcija vaikams.

„Sveikas vaikas, niekuo nesirgęs, staigiai, per 3 valandas miršta. Kiekvienas žmogus turi individualią imuninę sistemą ir neturime vienos taisyklės, kas serga lengviau, o kas sunkiau. Kartais būna ir taip, kad žmogus, kuris turi daug gretutinių ligų, prie viruso prisitaiko ir perserga greičiau nei tas, kuris niekuo neserga“, – sakė pašnekovas.

Tad pats imunitetas gali arba išgelbėti, arba pražudyti.

„Šiuo metu aiškėja, kad galbūt imunitetas nuo koronaviruso yra tik pusė metų. Gali būti, kad reikės skiepytis taip pat, kaip ir nuo gripo – kasmet“, – sakė A. Laiškonis.

Dėl lovos koronavirusu sergančiam pacientui jau stojama į eilę

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovė profesorė Ligita Jančorienė sakė, jog šiuo metu dėl ligoninės lovų susidariusios netgi žmonių eilės.

„Kadangi koronavirusu sergantiems pacientams lovų labai trūksta, kai tik žmogui nebereikia deguonies, jo būklė po truputį pradeda gerėti, iškart jį išrašome, nes laukia eilė kitų, kuriems reikia stacionarinio gydymo. Kartais tenka parą išlaikyti pacientą priėmimo skyriuje, kad sulauktų vienur ar kitur vietos“, – pasakojo gydytoja.

Respublikinė Panevėžio ligoninė

Iš nustatytų koronaviruso atvejų maždaug 5 procentams reikia gydymo ligoninėje, o iš tų 5 procentų maždaug 10 proc. reikia gydymo reanimacijoje. Kaip sakė profesorė, ligoninėse nėra paruošta tiek lovų, nes iki šiol niekas nestabdė planinių paslaugų.

„Medicina buvo užpulta, kad pirmosios bangos metu buvo sustabdytos planinės paslaugos, dabar jos maksimaliai nestabdomos, kiek tai įmanoma. Juk nėra pastatyta tuščių pastatų, kuriuose galėtume įkurti koronavirusui skirtus padalinius. Kažkoks padalinys užsidaro, atsidaro koronaviruso padalinys.

Jei ne karantino įvedimas, dabar situacija būtų dar blogesnė“, – neabejojo prof. L. Jančorienė.

Kaip penktadienį spaudos konferencijoje sakė L. Jančorienė, nebūtinai lėtinės ligos nulemia blogą ligos išeitį, mat kiekvienas organizmas į ligą reaguoja visiškai skirtingai.

„Šiuo metu su ECMO tikrai yra jaunų vyrų. Kiekvienas organizmas į infekciją reaguoja skirtingai. Dabar kaip tik atliekami tyrimai, kad galbūt genetiniai veiksniai gali nulemti, kodėl vienas žmogus tokio paties amžiaus ir lyties serga lengva forma, o kitas sunkia ligos forma. Ir infekcinė dozė gali turėti reikšmės, ir pats organizmo atsakas gali būti skirtingas.

Nebūtinai lėtinės lydinčios ligos nulemia blogą ligos išeitį. Kartais ir pati infekcija gali būti sunki, greitai progresuoti kvėpavimo nepakankamumas ir greitai žmogus žūti. Aišku, tą patį matydavome ir su gripo infekcija. Tai nėra kažkoks išskirtinis COVID-19 bruožas“, – pasakojo gydytoja.

Ligita Jančorienė

Taip pat profesorė pastebi, kad mirties atvejai pasitaiko ir dėl žmonių neatvykimo į gydymo įstaigą laiku.

„Kartais pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus gana ilgai delsia namuose. Ir šią savaitę net priėmimo skyriuje buvo dvi mirtys, nes žmogus labai vėlai kreipiasi arba keliama iš kokios nors kitos gydymo įstaigos, ten žmogus jau yra sunkios būklės, bet paskutiniu metu atliekamas COVID-19 tyrimas, gal ilgai laukiama atsakymo, priežasčių yra įvairių. Dažniausiai priežastis yra vėlyvas kreipimasis“, – spaudos konferencijoje sakė L. Jančorienė.

LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė irgi pritarė, kad dėl itin uždelstų atvejų neretai išeitis būna pati liūdniausia. Taip pat šiek tiek daugiau papasakojo apie LSMU Kauno ligoninėje sirgusį koronavirusu ir mirusį 30-metį.

„Žmogus sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis, stacionare ir iki infekcijos gulėjo labai dažnai. Tai nebuvo jauno sveiko žmogaus mirtis. Dėl užleistų atvejų – tikrai buvo ir pas mus keletas. Vienas iš jų, kai asmuo atvyko vakare, kitą dieną jau buvo intubuotas. Pasikalbėjus su artimaisiais paaiškėjo, kad be karščiavimo ir silpnumo, jokio dusulio nebuvo. Po ilgo karščiavimo žmogus atvyko į priėmimo skyrių atlikti tyrimų ir pasirodė, kad plaučių pažeidimas jau labai didelis. Nors pacientas buvo absoliučiai adekvatus, sąmoningas, bet mažiau nei po paros jo netekome. Liga sunkiai prognozuojama, todėl delsti ilgai namuose nereikėtų“, – perspėjo E. Tamašauskienė.

Susirgusiųjų amžius įvairus

„Jeigu dar pirmosios bangos metu atrodė, kad ši liga pavojinga tik senoliams, tai dabar kontingentas plečiasi. Ligoninėje turime įvairesnių amžiaus grupių pacientų: nemažai sunkių ligonių yra 50-59 metų, yra ir patenkančių į 40-49 metų amžiaus grupę, kurie neturėjo lėtinių ligų, o pas mus pateko dėl to, kad koronavirusas komplikavosi į pneumonijas.

Pirmosios bangos metu tokių būdavo tik pavieniai – didžioji dalis buvo jau garbaus amžiaus ligoniai su labai sunkiomis gretutinėmis ligomis: po įvairių insultų, širdies infarktų, sergantys diabetu, slaugomi, atvežti iš židinių slaugos namuose. Tuo metu atrodydavo, kad tai yra tik vyresnių žmonių bėda ir jaunesniems viskas lengvai baigiasi.

Dabar sunkiai susirgusiųjų amžius įvairėja“, – anksčiau kalbėjo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (776)