ES kasmet vėžiu suserga 3,5 mln. žmonių, o dar 1,3 mln., tarp jų vaikus, paauglius, jaunus tėvus, liga nuvaro į kapus. Vėžys yra antroji mirties priežastis ES. Mokslininkai teigia, kad, laiku nustačius ligą, 40 proc. atvejų galima išgydyti, rašoma pranešime spaudai.

Buvęs Europos Sąjungos komisaras už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Andriukaitis vadovaujasi nuostata „prevencija yra geriau už gydymą“. Tačiau ligos prevencijai skiriami tik 3 proc. sveikatos lėšų. Lisabonos sutartis sveikatos reikalų sprendimą palieka spręsti pačioms ES šalims. Vėžio diagnostikos lentelėse Lietuva užima paskutinę vietą ES, šios ligos programose tiriama tik 40–45 proc. šalies gyventojų.

Europa sensta, tai skatina imtis skubių priemonių. Pirmosios pastangos buvo dedamos 1985 m. Tuometinis Prancūzijos prezidentas François Mitterrand, kurį patį pakirto ši liga, inicijavo programą „Europa prieš vėžį“. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, būdama paauglė, prarado sarkomos vėžiu susirgusią vyresnę seserį. Šių metų vasario 4 d. ji paragino ES šalis sutelkti jėgas kovojant su vėžiu. Paskelbta nauja programa „Europa įveikia vėžį“. ES valstybės narės įsipareigojo mažinti mirtingumą nuo lėtinių ligų, įskaitant vėžį.

Šiemet birželį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Nauja Europos kovos su vėžiu strategija – sprendimai Lietuvai“ parengtus pasiūlymus teigiamai įvertino Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovai. Europos Komisijos prezidentė U. von der Leyen pasveikino Lietuvos pastangas tapti lydere kovojant prieš vėžį ir pažadėjo paramą šiai iniciatyvai. Europos Parlamento vadovas David Sassoli teigiamai įvertino konferencijos padarytas išvadas ir perdavė jas Europos Parlamente įsteigtam naujam komitetui prieš vėžį. Naujasis komitetas ketina peržiūrėti teisinę bazę ir įvertinti priemones, padedančias užkirsti kelią šios ligos plitimui.

Birželį prasidėjusi konferencija buvo tęsiama rudenį. Sveikatos ekspertai pabrėžė esą nusiteikę parengti projektą. Pasitarimo sprendimu sudaryta iniciatyvinė grupė, kurioje buvęs ES komisaras V. Andriukaitis, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto laikinoji direktorė Sonata Jarmalaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės „Kauno klinikos“ vadovė Elona Juozaitytė, Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjas Arvydas Laurinavičius, Europos Parlamento narys Juozas Olekas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Paulius Rakštys, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Jelena Rascon, Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos Sąjungos atstovybės Lietuvoje, Stepono Kairio fondo, Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto atstovai.

Vytenis Andriukaitis

V. Andriukaitis įsitikinęs, kad projektas turi atitikti pagrindines ES sveikatos politikos sritis, akcentuojančias prevenciją, rūpinimąsi kiekvienu, bendruomenės įtraukimą, holistinį požiūrį ir mokslo tyrimus. Ankstyvai diagnostikai ir efektyviam gydymui padėtų jau diagnozuotų įvairių stadijų vėžinių ligų gydymo įstaigų klasteris, t. y. vieninga sistema, kuri sujungtų visas pirminio, antrinio ir tretinio gydymo įstaigas, Nacionalinį vėžio institutą ir referencinius centrus. Onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo programa turi atitikti standartus ir metodikas, gydymo kokybės, prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo reikalavimus. Onkoklasterio sistema taip pat turėti jungti ir paliatyvios terapijos įstaigas bei bendruomenes.

Buvęs ES komisaras mano, kad reikia sukurti institucinę sistemą vėžio prevencijai, kad ji padėtų mažinti taršos veiksnius aplinkoje ir darbo vietose, skatintų sveiką gyvenseną. Prevencinėje programoje numatyta ministerijų, Veterinarijos ir maisto, Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybų, visuomenės sveikatos centrų ir biurų, Darbų saugos inspekcijos, Higienos ir Nacionalinio vėžio institutų, Nacionalinės sveikatos tarybos, universitetų, savivaldybių, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Mokslinėje vėžio tyrimų programoje galėtų būti sutelktos Nacionalinio vėžio instituto, universitetų ir mokslo slėnių pajėgos, kurios kartu galėtų įsijungti į ES mokslo konsorciumų programas.

POLA vienija 100 tūkst. žmonių, ir jos gretos kasmet išauga 2,5 tūkst. Vėžiu persirgę žmonės dažnai lieka gyvenimo užribyje. Sugrįžti į visavertį gyvenimą jiems gali padėti sutelktos visuomenės, bendruomenės, savivaldybių ir gydymo įstaigų pastangos.

„Vėžys „šienauja“ greičiau, negu gimsta nauji piliečiai, – teigia V. Andriukaitis. – Mes turime unikalią galimybę iš vėžio gniaužtų išgelbėti dalį jau sergančių, bet apie tai dar nežinančių žmonių. Parengus inovatyvų pilotinį projektą Lietuvos vardu galima kreiptis į Europos Komisiją ir, gavus finansavimą iš ES, tapti pavyzdžiu kitoms šalims.“

Laiku nediagnozuotas ir vėlai pradėtas gydyti vėžys pasiglemžė rašytoją Jurgą Ivanauskaitę, dainininką Vytautą Kernagį, redaktorių Aurelijų Katkevičių ir daugybę jaunų žmonių.