Apie būsimąjį karantiną ir priemones koronavirusui pažaboti penktadienį spaudos konferencijoje pasakojo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Kas privaloma per karantiną

A. Veryga priminė, kad per nacionalinį karantiną taps būtina taikyti tam tikras priemones.

„Pirmiausia prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes – jų dėvėjimas privalomas visose viešose vietose asmenims, kurie yra vyresni negu 6 metų amžiaus. Aišku, yra numatytos tam tikros išimtys, kuomet nereikia kaukės dėvėti <...>.

Tik vėl reikia tai daryti labai atsakingai, nes dažnu atveju susilaukiam klausimų, ar [reikia dėvėti kaukes] asmenims, kurie turi tam tikrų kvėpavimo ligų ir problemų, serga astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Noriu priminti, kad šitiems asmenims ir pati infekcija ženkliai pavojingesnė negu tiems, kurie tokių problemų neturi. Tai, jeigu tik įmanoma, kaukę dėvėti yra būtina“, – nurodė ministras.

A. Veryga priminė ir tai, kad nuo šeštadienio stabdomi renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo varžybas, kurios vyksta be žiūrovų. Taip pat nustatyti tam tikri apribojimai laidotuvėms, kuriose turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 10 asmenų, išskyrus šeimos narius, kurie yra minimi ir kitose karantino sąlygose, taip pat paslaugų tiekėjus.

Aurelijus Veryga

Taip pat ministras sakė, kad stabdomas ir viešasis maitinimas, kavinių, restoranų, barų, naktinių barų veikla. Apribojimai bus taikomi ir ugdymui.

„Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas vyks įprastu būdu, laikantis visų nustatytų rekomendacijų. Pagrindinis, vidurinis ir neformalus ugdymas – nuotoliniu arba daliniu nuotoliniu būdu.

Norėčiau akcentuoti, kad kaukės bus privalomos taip pat visiems ir ugdymo įstaigoms esantiems vaikams, kurie yra vyresni nei 6 metų“, – įspėjo A. Veryga.

Kartu ministras nurodė, kad viešose vietose apribojamas judėjimas, viešose vietose nebus galima būriuotis daugiau nei 5 asmenims, išskyrus šeimos narius, o tarp grupių ar asmenų turi būti išlaikomas 2 m atstumas.

„Taip pat primygtinai rekomenduojama nevykti iš namų dėl nebūtinų priežasčių. Vykti, jeigu reikia nuvažiuoti į darbą, parduotuvę, sveikatos priežiūros įstaigą. Viešajame transporte turi būti užimtos tik sėdimos vietos, laikomasis 1 m atstumo“, – priminė A. Veryga.

Vis daugiau skyrių vers kovidiniais

A. Veryga atkreipė dėmesį, kad penktadienį Prezidentūroje buvo pristatytos prognozės, kiek, esant vienam ar kitam scenarijui, gali prireikti kovidinių lovų apskritai.

„Sistema pagal šias prognozės turėtų būti pajėgi susitvarkyti su šituo iššūkiu, tik tiek, kad net ir tas virš 1000 lovų reiškia, kad ir toliau kiti skyriai turės būti verčiami kovidiniais. Tai reiškia, ten nebebus galima guldyti [kitų] pacientų ir vis tiek tai yra iššūkis sistemai. Be to, patiems medikams reikia persitvarkyti ir pradėti teikti kitas paslaugas tiems, kurie gal anksčiau nesusidūrė su tokiais pacientais, tad atsiranda pervargimas, kitos problemos“, – kalbėjo A. Veryga.

Ministras žadėjo apsvarstyti rekomendacijas ir dėl greitųjų testų bei peržiūrėti testavimo strategiją.

A. Veryga pastebėjo, kad planines paslaugas gali ne tik tekti stabdyti, bet jos ir stabdomos.

„Ten, kur lovos perorganizuojamos į kovidines, toje pačioje Vilniaus klinikinėje ligoninėje, ten kiti pacientai jau nebegydomi, gydomi kovidiniai pacientai, perorganizavus.

Jeigu pasieksime tokią ribą, kad Vilniuje esančios institucijos dėl kažkokių priežasčių negalės priimti pacientų, bus ieškoma sprendimų kitose ligoninėse, aplinkui esančiose. Bet Vilniuje yra ne viena ligoninė, kuri galėtų ir turės persiorientuoti bent jau dalį savo padalinių, skyrių ir ten turės teikti paslaugas kovidiniams pacientams.

Labai nuogąstauti dar nereikėtų, bet, žinoma, tai yra rimtas ženklas įstaigoms ir koordinuojančiai ligoninei dirbti su visais partneriais, įstaigomis, užsitikrinant, kad tas poreikis, kuris bus reikalingas pacientams, augant jų skaičiui, būtų užtikrintas“, – teigė A. Veryga.

Gali tekti prašyti pagalbos iš svetur

A. Veryga sakė, kad dar tolokai esame nuo scenarijaus, kuomet, pritrūkus vietų ligoninėse ir medikų pajėgų, reikėtų pagalbos prašyti kitų šalių, bet visiškai atmesti tokio scenarijaus net ir teoriškai esą nereikėtų.

„Esu jau minėjęs Čekijos pavyzdį, kai buvo pasiekta situacija, kuomet teko prašytis pagalbos. Tiek medikų pagalbos iš kitų šalių, tiek kai kurios šalys savo pacientus perkėlė gydyti į kitas valstybes, kur gydymo įstaigos nėra perkrautos – taip gali atsitikti.

Lietuva tokios pagalbos galėtų prašyti per bendrą pagalbos mechanizmą, kuris egzistuoja Europoje, bet šiandien tokio poreikio dar nėra. Mes turime nemažai savo gydymo įstaigų. Dalyje jų iš viso nė vienas padalinys nėra naudojamas kovidiniams pacientams gydyti. Tai mes turime kur, dar transformuoti savo sistemą. Bet, be abejo, tai ne tik bus, bet jau ir yra iššūkis kitiems pacientams, planinėms paslaugoms ir jos jau yra apribojamos. Jos nėra dirbtinai ribojamos ar stabdomos, tiesiog jų sumažėja ten, kur gydymo įstaiga persitvarko ir teikia pagalbą kovidiniams pacientams“, – aiškino ministras.

Asmens apsaugos priemones kaups kitaip

A. Veryga pasidžiaugė, kad Seimas pritarė patobulintam asmeninių apsaugos priemonių (AAP) kaupimo modeliui.

„Su tuo susijusios pataisos buvo parengtos po pavasario ligos plitimo, po pirmosios bangos, kuomet pamatėme, kad neužtenka tik valstybės rezerve tokias priemones kaupti. Ten jas sukaupus yra labai nelankstus mechanizmas, kuomet, tokių priemonių prireikus dideliam skaičiui pačių įvairiausių įstaigų – ne tik sveikatos priežiūros, bet ir kitoms įstaigoms, kurioms reikia AAP, – nėra mechanizmo, kaip tokių priemonių tiekimą užtikrinti.

Dabar užtikrinta, kad dalį tokių priemonių mėnesiui turėtų sukaupti pačios įstaigos, savivaldybės. Ir, aišku, valstybės rezervas turės sukaupti ir kaupia tam tikrą dalį atsargų“, – sakė ministras.

Kartu A. Veryga priminė, kad dabar užsiregistruoti tyrimui dėl koronaviruso galima ir internetu, specialiame tinklapyje 1808.lt. Viliamasi, kad tai šiek tiek padės nukrauti ir karštąją liniją.

Naujų atvejų skaičius – jau keturženklis

D. Razmuvienė priminė, kad Lietuvoje jau registruotas keturženklis naujų COVID-19 atvejų skaičius: penktadienį pranešta apie 1656 naujus koronaviruso atvejus ir 6 mirtis.

Daiva Razmuvienė

„Viso turime jau virš 20 tūkstančių [atvejų] nuo pandemijos pradžios“, – kalbėjo NVSC specialistė.

Šiuo metu dėl koronaviruso ligoninėse guli beveik 800 ligonių, iš jų 64 gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 35, tai sudaro apie 4 proc. Su deguonies kaukėmis gydoma pusė hospitalizuotų ligonių.

A. Veryga, paklaustas, ar situacija yra valdoma, jeigu šiuo metu yra 1656 nauji per parą registruoti atvejai, sakė: „Šį klausimą uždavėte daugiau negu prieš savaitę prieš tai. Galiu dar kartą pakartoti, kad turim eksponentinį augimą, virusas plinta labai greitai. Šia prasme jis nėra valdomas, dėl to įvedamas karantinas“.

Visose apskrityse – dešimtys ar net šimtai naujų atvejų

D. Razmuvienė sakė, kad nauji atvejai ketvirtadienį registruoti visose dešimtyje Lietuvos apskričių.

„Didžiausia dalis tenka Kauno apskričiai, ką mes jau stebime paskutinę, man atrodo, visą savaitę. <...> Nė vienoje apskrityje nėra pavienių atvejų – visur yra dešimtys arba šimtai susirgimo atvejų, skaičiuojant kiekvieną apskritį atskirai“, – teigė D. Razmuvienė.

301 atvejo užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti, bet, kadangi epidemiologiniai tyrimai tęsiami ir toliau, anot specialistės, tas skaičius gali ir sumažėti.

Simptomių ir besimptomių atvejų, anot D. Razmuvienės, yra maždaug per pusę.

„Vėlgi tie besimptomiai atvejai fiksuojami, kada vyksta apklausa. Apklausos metu žmogus gali simptomų nejausti ir jis fiksuojamas, kaip besimptomis. Po to, be abejonės, gali atsirasti ir simptomai ir jis pereitų į simtpominius atvejus“, – paaiškino epidemiologė.

Išskyrė tris protrūkius

D. Razmuvienė atkreipė dėmesį, kad protrūkių pastaruoju metu registruojama po keletą dešimčių, o jų skaitlingumas skiriasi nuo pavienių atvejų iki 20–30 susirgimo atvejų viename židinyje.

Epidemiologė išskyrė tris aktualesnius protrūkius: Jurbarko, Šilalės ligoninėse ir Plungės rajone esančiuose Stonaičių socialinės globos namuose.

Jurbarko ligoninėje pirmieji atvejai registruoti spalio 20 dieną. Šiuo metu jų yra jau 72.

Šilalės ligoninėje protrūkis nustatytas spalio 31 dieną. Šiuo metu šioje ligoninėje jau yra 50 atvejų ir kasdien nustatomi nauji susirgimai.

„Plungės rajone yra toks aktualus židinys Stonaičių socialinės globos namuose. Dabartiniu metu jau yra 100 ligos atvejų.

Taip pat kitos slaugos, globos, palaikomojo gydymo įstaigos kelia nerimą, nes daugumoje registruota po keletą atvejų. Jeigu paimtume Klaipėdos regioną, kaip mes sakome, Žemaitijos kraštą, tai Tauragėje, Šilalėje įvairiuose slaugos ir globos, palaikomojo gydymo įstaigose kiekvieną dieną registruojama po keletą susirgimo atvejų ne tik tarp ligonių, bet ir tarp medikų, kurie prižiūri ligonius“, – sakė D. Razmuvienė.

Serga 1200 medikų

Nuo pandemijos pradžios registruota 1818 medikų susirgimo atvejų, iš jų 1400 registruoti per rugsėjį–lapkritį.

Dabar serga 1200 medikų, tarp kurių ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai bei slaugytojų padėjėjai.

Moksleiviai serga ir per atostogas


D. Razmuvienė paminėjo ir sergamumą koronavirusu ugdymo įstaigose.

„Dažnai sulaukiame klausimų, kad yra atostogos ir neturėtų sirgti, bet kiekviena liga, kaip ir ši COVID-19 infekcija, turi savo inkubacinį periodą. Asmuo – mokinys, tėvai ar pedagogai – buvo sąlytyje su sergančiu aukštos rizikos asmeniu, liga pasireiškė šiomis dienomis ir per vakar dieną fiksuoti 73 nauji atvejai. Viso nuo rugsėjo 1-os registruoti 1758 ligos atvejai, didžioji dalis – du trečdaliai – tarp mokinių, likusi dalis – ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų. Aukštųjų mokyklų studentų serga 327“, – paminėjo D. Razmuvienė.

Prieš virusą pasitelkė ir mobiliąją programėlę

A. Veryga spaudos konferencijoje pristatė dar vieną priemonę, kuria bus bandoma pažaboti klastingąjį koronavirusą. Tai – Lietuvoje startuojanti mobilioji programėlė KORONA STOP LT. Ji padės žmones informuoti apie tai, kad jie buvo arti užsikrėtusiųjų koronavirusu. Tai reiškia, kad programėlė fiksuos galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu, kontakto trukmę ir riziką, o ne vietą, kurioje yra žmogus.

Korona Stop LT mobilioji programėlė

Teigiama, kad ši programėlė veikia kaip puiki koronaviruso infekcijos plitimo valdymo priemonė ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu.

Anot ministro, pasaulyje tokia programėlė nėra naujiena – jau nemažai šalių ją naudoja.

„Tai yra technologinis sprendimas, kuris turėtų palengvinti darbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuriam tikrai nelengva išaiškinti visus kontaktus. Tikrai norėčiau paraginti visus aktyviai programėlę parsisiųsti ir naudoti, nes tik nuo to priklausys, ar ji mums padės situaciją suvaldyti, ar ne.

Avansu norėčiau visus nuraminti, kad ji tikrai neskirta kam nors sekti ar kaupti visų duomenis. <...> Ji tikrai nekaupia ir nerenka duomenų“, – nuramino A. Veryga.

R. Petraitis, pristatydamas programėlę pasakojo: „Pagrindinė programėlės funkcija yra matuoti atstumus tarp mobiliųjų įrenginių. Vienam iš mobiliojo įrenginio naudotojų užsikrėtus koronavirusine infekcija, informuoti kitus naudotojus, pateikti jiems rekomendacijas ir tokiu būdu stabdyti viruso plitimą. Noriu akcentuoti, kad programėlė – savanoriška“.

Deja, programėlė, anot NVSC vadovo, veiks tik turintiems telefonus su naujesne programine įranga.