Kaip ketvirtadienį vakariniame Seimo posėdyje vykusioje diskusijoje „COVID-19 antroji banga, kaip Lietuva pasirengusi ją atlaikyti: problemos ir pasiūlymai“ sakė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, labiausiai šiuo metu bijoma dviejų dalykų: kad gaili tokiems pacientams pritrūkti lovų arba personalo.
„Pas mus yra problema dėl galimų lovų, nes šiandie Vilniaus regione pagal susitarimą turime ne daugiau kaip 150 lovų, kurias galime etapiškai prasiplėsti kitose gydymo įstaigose. O tai reiškia, [kad jų užteks] nepilnai savaitei, jeigu tokia tendencija išlieka toliau. Todėl reikalingi tam tikri teisės aktai, tam tikras koordinavimas ir, neabejotinai planas“, – įspėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Anot medikės, kasdien Vilniaus regione į ligonines paguldoma apie 20 COVID-19 sergančių pacientų. Kad visiems užtektų vietos, reikia regione praplėsti tokiems pacientams skirtų lovų fondą.
„Tačiau tuo pačiu metu ne tik mes, bet ir viso rajono, regiono gydymo įstaigos turi užtikrinti, kad gyventojai gautų būtiną ir reikalingą neatidėliojamąją pagalbą bei planines paslaugas“, – pastebėjo Santaros klinikų atstovė.
Dėl galimybės guldyti COVID-19 sergančius pacientus kitur, Santaros klinikose nuolat perorganizuojamas darbas, taip pat klinikų atstovai kasdien bendrauja su kitomis regiono gydymo įstaigomis, derėdamiesi, kad būtų galima ir jose guldyti užsikrėtusius koronavirusu.
Deja, ne visų gydymo įstaigų vadovybė reaguoja supratingai, o Santaros klinikos, kaip organizuojanti įstaiga, neturi administracinių įgaliojimų tam, kad galėtų pasakyti ir susitarti, kiek, kur ir kokių lovų reikia.
Su Santaros klinikomis gydant COVID-19 ligonius Vilniaus regione šiuo metu bendradarbiauja Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Šioje ligoninėje jau gydomi 75 koronavirusu užsikrėtę pacientai.
Taip pat su Santaros klinikomis nuo šios dienos pradėjo bendradarbiauti Ukmergės ligoninė, kur bus 28 vietos COVID-19 pacientams gydyti.
„Bandome susitarti ir su kitais regionais, bet pagrindinis klausimas yra: „O kaip gi mes užtikrinsime būtinąją pagalbą? Kaip užtikrinsime planines paslaugas? Kaip tuo pačiu teiksime COVID-19 paslaugas su tais pačiais personalo resursais ir kokį apmokėjimą gausime už tai, kad teiksime mažiau arba atsisakysime tam tikrų paslaugų teikimo?“
Mano siūlymas būtų įveiklinti klasterio organizuojančias įstaigas, kad jos turėtų administracinius įgaliojimus. Dabar labiau turime pavedimus organizuoti, bet be jokių įrankių.
Arba tai galėtų būti koordinuojantis asmuo Vyriausybėje, prie Vyriausybės, kuris šiuo metu būtų tinkamiausias organizuoti ir matyti visą Lietuvos sistemą platesniu metu“, – siūlė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Santaros klinikų atstovė pastebėjo, kad sudėtinga yra ir su personalu, kurio trūksta. Pvz., Santaros klinikų Infekcinių ligų centre prieš koronaviruso pandemiją dirbo apie 40 žmonių. Šiuo metu talkina ir dirba 225 žmonės.
Tiesa, anot A. Bilotienės-Motiejūnienės, tai yra tiek pat, kaip ir pirmosios pandemijos bangos metu, kuomet ne tik buvo mažesni susirgusiųjų kiekiai, bet ir sustabdytos planinės paslaugos. O šiuo metu su tuo pačiu personalo kiekiu bandoma ne tik gydyti sergančius COVID-19 liga, bet ir užtikrinti kitų reikalingų paslaugų teikimą. Siekiant, kad tai būtų užtikrinta, į pagalbą pasitelkiami ir gydytojai rezidentai. Tačiau problemą tai išsprendžia iš dalies.
Kadangi labai nemažai Vilniaus regione dirbančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų yra rizikos grupėje pagal amžių, lėtinius, gretutinius susirgimus, arba serga COVID-19 liga ar yra saviizoliacijoje, A. Bilotienės-Motiejūnienės nuomone, gali net tekti stabdyti tam tikras planines gydymo paslaugas.
„Tikslinga būtų įvertinti esamą situaciją. Visi sako, kad žmogiškųjų išteklių užteks, bet aš abejoju. Esant tokiam sergamumui, tokiam kiekiui saviizoliacijos, norint užtikrinti būtinųjų, planinių paslaugų ir COVID-19 gydymą, tikriausiai reikėtų pasirinkti ir, įsivertinti situaciją bei planą dėl žmogiškųjų išteklių, gydant COVID-19 ligą užtikrinimo. Taip pat galbūt panaudoti mobilias komandas ir kitus resursus“, – siūlė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
A. Bilotienė-Motiejūnienė atstovė pastebėjo, kad visiškai neaišku ir dėl slaugos bei palaikomojo gydymo įstaigų, kuriose, kaip žinia, liga labai gretai plinta.
„Šiandien Vilniaus regione turime kelias tokias įstaigas, kuriose yra masė tokių susirgimų. Įstaigos turėtų būti koordinuojamos, kad nei personalas, nei globos įstaigos nebūtų paliktos nežinioje ir galėtų gauti tam tikras pagalbas“, – sakė Santaros klinikų atstovė.
