Reaguodamas į prastėjančią situaciją Lietuvoje šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį nusprendė steigti ir Sveikatos ekspertų tarybą, kuri padės valdyti koronavirusą.

Apie tai, kaip ši krizė valdoma dabar, penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė ir Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovė profesorė Ligita Jančorienė.

Liūdnos prognozės

„Situacija ir toliau išlieka labai sudėtinga ir mūsų rodikliai negerėja, yra ir toliau blogėjantys, turime eksponentinį atvejų augimą. Lietuva neabejotinai bus raudonų šalių sąraše pagal viruso plitimo rodiklius“, – neabejojo A. Veryga.

Aurelijus Veryga

Pasak ministro, taip greitai augantis atvejų skaičius sukelia daugybę problemų įvairioms institucijoms. Problema dėl prisiskambinimo į NVSC, pasak A. Verygos, yra žinoma, todėl ieškoma įvairios pagalbos.

„Yra paprašyta iš karo medicinos tarnybos pasitelkti, kiek įmanoma šitai linijai. Tai tikėkimės, kad pavyks tą padaryti, nors ir pačioje kariuomenėje yra nemažai iššūkių, atvejai nustatomi ir jų karo medicinos tarnybai tenka nemažai užduočių“, – kalbėjo ministras.

Prastėjant situacijai A. Veryga sakė, kad lokalus karantinas niekur nebus nutrauktas anksčiau.

„Kad būtų anksčiau nutrauktas karantinas, manau, jokių tikimybių ir galimybių nėra, nes situacija yra ir toliau blogėjanti. Tikrai daugiau savivaldybių pateks į raudonąjį sąrašą nei buvo praėjusią savaitę. Matysime vis labiau raudoną Lietuvos žemėlapį. Tos priemonės, kurios yra pritaikytos ar veikia, per dieną rezultatų neduoda. Užtrunka bent savaitę, dažniausiu atveju 2 savaites, kad pamatytume tam tikrą stabilizaciją“, – paaiškino ministras.

A. Veryga pridūrė: „Neatmesčiau tokios galimybės, kad gali būti paskelbtas ir nacionalinis karantinas. Nes vis mažiau ir mažiau savivaldybių yra geltonojoje zonoje. Bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė“.

Vienintelė išeitis – karantinas

Šiuo metu dviejų savaičių sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje yra netgi aukštesnis negu Švedijoje, kuri nesiėmė griežtų priemonių koronaviruso plitimui suvaldyti. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) spalio 30 dienos duomenimis, šiuo metu dviejų savaičių sergamumo koronavirusu rodiklis yra 226,5 atvejo, o mirčių – 1,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, o Švedijoje atitinkamai – 181,6 ir 0,3 atvejo.

Pasidomėjus, ką darome ne taip, kad situacija mūsų šalyje yra prastesnė, A. Veryga atsakė: „Jei pasižiūrėsite į Švediją, tai ten irgi skaičiai lipa aukštyn. Be reikalo galvojame, kad yra kokia nors saugi valstybė Europoje, kuri yra stebuklingai apsaugota nuo viruso plitimo.

Neseniai buvo Latvija, kuri turėjo labai mažus skaičius. Tai buvo laikinas dalykas. Ji (liga, – aut. past.) plis ir Švedijoje, ji plinta visoje Europoje. Liga plinta dėl žmonių bendravimo, susitikimo, važinėjimo. <...> Vis daugiau ir daugiau valstybių skelbia karantinus ir tai daro šalys, kurios buvo kaip gerai besitvarkančios. Ta pati Vokietija, kuri turi didžiulius pajėgumus epidemiologų, deja, bet nesugalvoja nieko originaliau kaip karantinas“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.

A. Veryga ragino visus susiimti ir daryti viską, kad liga toliau neplistų: „Arba visi susiimame, arba turėsime susitaikyti su tuo, kad į Karštąją liniją nepavyks prisiskambinti ne 77 kartus, o 177 kartus. Neprisiskambinsime, nes liga bus išplitusi taip, kad niekas nespės į šituos skambučius atsakinėti“.

Gali pritrūkti medikų

Kartu A. Veryga atkreipė dėmesį į prastėjančią situaciją šalies ligoninėse: „Tikrai neatmesčiau tokios tikimybės, kad gali pritrūkti tai vienoje tai kitoje įstaigoje medikų. Ir taip jau yra atsitikę, pavyzdžiui, Raseiniuose. Yra taip atsitikę ir pavasarį, kai daug medikų buvo izoliuoti. Teko talkinti kitoms gydymo įstaigoms. Neatmesčiau tokios galimybės, kad ji gali pasikartoti. <...>

Jei bus užguldytos visos lovos, kurios dabar prieinamos COVID'iniams ligoniams, tai bus ir toliau uždaromi planiniams ligoniams skirti skyriai ir jie bus paverčiami į skyrius, kurie skirti koronavirusu sergantiems pacientams gydyti.

Jei galvojate, kad kažkur bus statomos lauko ligoninės, tai dar kartą noriu pakartoti, kad tai yra sudėtinga įsivaizduoti. Pastačius kur nors pastatą, į kurį privežtume lovų, nei pats pastatas, nei lovos pacientų negydys. Reikėtų ten dirbančių medikų. Tai mažiausiai svarstytinas variantas“.

Infekcinių ligų centre laisvų lovų nebeliko

Profesorė L. Jančorienė sakė, kad Santaros klinikose šiuo metu situacija yra ypač sudėtinga.

Ligita Jančorienė

„Srautas pacientų yra labai didelis, viskas, kas įmanoma, Infekcinių ligų centre užpildyta jau vakar. Yra atidarytos kitos lovos tam tikruose Santaros klinikų skyriuose, kurios irgi baigia užsipildyti.

Jau nemažą pacientų skaičių iš priėmimo nukreipiame į atraminę ligoninę, į Antakalnio ligoninę. Ji tik šiandien 8 val. ryto atsidarė, bet, gali būti, kad tiek, kiek lovų buvo pasiruošę, jau jos bus užpildytos. Situacija yra labai įtempta ir aš visiškai pritariu ministro žodžiams, kad dabar tikrai turime susikaupti“, – kalbėjo gydytoja L. Jančorienė.

Įspėjo dėl Vėlinių

A. Veryga kreipėsi ir į ketinančius per ilgąjį savaitgalį važiuoti lankyti artimųjų kapus.

Netektis

„Kitas svarbus dalykas, kurio norėčiau paprašyti, kalbant apie mūsų sudėtingą situaciją, tai yra prašymas dėl Vėlinių, artėjančio ilgojo savaitgalio. Tai laikas, kai įprastai keliaudavome į tėviškes, kur palaidoti mūsų artimieji, lankydavome kapines.

Prašymas būtų šiemet tikrai pergalvoti būtinybę ten vykti ir, jeigu yra tokia galimybė, kelionę į artimųjų kapus atidėti. Tiems asmenims, kurie yra rizikos grupėje, vyresni ar sergantieji lėtinėmis ligomis, tai šitiems asmenims primygtinai nerekomenduojama kažkur vykti.

Jei bus kažkur vykstama, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybėje yra karantinas paskelbtas, ar ne, venkite artimo kontakto su svetimais asmenimis, su kuriais kartu nedirbate, negyvenate, kad ir kas jie tokie būtų. Visą laiką būnant lauke reikėtų dėvėti kaukę ir saugotis“, – sakė SAM vadovas.

Pasakė, kodėl svarbu kaukes dėvėti lauke

D. Razmuvienė priminė, kodėl šiuo metu ypač svarbu dėvėti kaukes, net ir būnant lauke.

„Lauke kaukes dėvėti dabartiniu metu [svarbu], žinant tokį viruso paplitimą visoje Lietuvoje, ypatingai šį Vėlinių savaitgalį. Žmonės važiuos lankyti kapines ne tik savo mieste, bet ir į kitus miestus ir ten, be abejonės, susitiks savo pažįstamus, draugus. Žinoma, jie apsikabins, glėbesčiuosis, kalbės vienas arti kito. Tai šiuo atveju kaukė reikalinga lauke. Reikia būti visą laiką su kauke.

Aišku, reikėtų nepamiršti ir atstumo išlaikymo. Arba apskritai tas bendravimas turėtų būti labai trumpas – pasisveikinant tiesiog iš tolo ir, be abejonės, neužtrukti, būnant kapinėse.

Lietuviai mėgsta tradiciją susitikti su vienoje ar kitoje teritorijoje gyvenančiais pažįstamais ar draugais ir susiburti vienoje ar kitoje kavinėje arba namuose. Būtent tokių pasisėdėjimų, prisiminimų vakarėlių tikrai reikėtų vengti.

Vėlgi, prieš vykstant, reikėtų kiekvienai šeimai, kiekvienam asmeniui įvertinti kelionės, buvimo ten riziką ir, jeigu galima, atsisakyti to vykimo apskritai. Bus galima aplankyti ramesniu metu arba tiesiog būnant namie uždegti žvakę ir prisiminti tuos mirusius asmenis“, – patarė epidemiologė.

Palengvins nedarbingumo išdavimo tvarką

Taip pat ministras kalbėjo apie daug diskusijų sulaukusį pasiūlymą medikų komandoms vykti į sergančiųjų namus, kurie serga lengvesnėmis koronaviruso formomis.

Foto: Vidmantas Balkūnas

„Tikrai nereikia šito kažkaip dramatizuoti, turime galvoti, kokiu būdu sugebėsime užtikrinti, kad sunkūs pacientai bus gydomi stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose ar ligoninėse. Tokios komandos savivaldybėse turėtų būti suformuotos ir nereikėtų rašyti tokių raštų, kad esame šokiruoti ar panašiai.

Mūsų visų pareiga šitoje situacijoje yra stengtis, kad pacientas gautų tokią pagalbą, kokios reikia. <...> Kviesčiau prieš „šokiruojantis“ pasiklausti, visiems išaiškinsime, kad šoko nebūtų“, – žadėjo A. Veryga.

Pasak ministro, ruošiama nauja palengvinta tvarka nedarbingumo išdavimui sergantiems koronavirusu ar su jais kontaktavusiais. Šiuo metu tose savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas, šeimos gydytojas gali nedarbingumą išduoti ir ilgiau nei 5 dienoms.

Pakartotinas testas nereikalingas

Ministras priminė, kad pasveikimui įrodyti pakartotinas koronaviruso testas nereikalingas.

„Norime paprašyti gyventojų neskambinti į Karštąją liniją dėl pakartotinio tyrimo pasveikimui įrodyti. Jis nėra reikalingas“, – įspėjo A. Veryga.

Ligita Jančorienė
Foto: Vidmantas Balkūnas

Plačiau apie tai, kodėl nereikia pakartotino testo, paaiškino profesorė L. Jančorienė.

Pasak profesorės, pačioje pandemijos pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) buvo paskelbusi, jog norint patvirtinti pasveikimą po koronavirusinės infekcijos, reikia sulaukti 2 neigiamų PGR tyrimo atsakymų. Vis dėlto dabar, daugėjant informacijos, sakoma, kad koronavirusas neišlieka gyvybingas žmogaus organizme ilgiau nei 10 dienų.

„Yra labai daug literatūros šaltinių. Dėl to PSO ir Ligų kontrolės ir prevencijos centras išleido naujas gaires. Aiškiai įvardinta, kad saviizoliacijos trukmė persirgus ir užsikrėtus COVID-19 turi būti trumpinama. Visi duomenys rodo, kad asmenys, kurie perserga vidutine ir lengva COVID-19 forma, tai jie lieka užkrečiami ne ilgiau nei 10 dienų. Kad PGR testai gali būti teigiami, mes tą puikiai žinome ir ne vienas pacientas turėjo patirtį, kai neigiamo rezultato negalėjo sulaukti ir 2 mėnesius. Bet reikia suprasti tai, kad tas aptikimas nosiaryklėje nėra lygu viruso užkrečiamumui“, – paaiškino L. Jančorienė.

Todėl kartoti PGR tyrimo nereikia, išskyrus tiems, kurie sirgo sunkia ligos forma. Tokiu atveju virusas užkrečiamas lieka apie 20 dienų.

Epidemiologė pasakė, kas kelia didžiausią nerimą

Pasak D. Razmuvienės, jei prieš savaitę buvo galima pasakyti, kad epidemiologus labiausiai neramina konkretūs židiniai, tai šiuo metu, kaip sakė epidemiologė „labiausiai neramina visuomenės požiūris į šią situaciją“.

Daiva Razmuvienė

„Tikrai nebereikia abejoti, kad virusas yra. Mes leidome jam apsigyventi tarp mūsų. Jei visuomenės kiekvienas asmuo nesupras, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso situacija, medikai tikrai negalės visko išgelbėti. <...>

Skambino jaunas vyras, kuris klausė ar konkrečioje ugdymo įstaigoje nėra užsikrėtimo atvejų. Kai pasakėme, kad yra, jis atsakė „vadinasi, mums saugotis nereikia“. Tai norėčiau pasakyti, kad visur yra grėsmė, nepriklausomai nuo to, kad kol kas įstaigoje nėra atvejų“, – įspėjo D. Razmuvienė.

735 nauji atvejai

NVSC [pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 735 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 181 iš jų registruotas Kauno, 129 Klaipėdos, 128 Vilniaus, 80 Šiaulių, 78 Telšių apskrityse. Dar 38 atvejai registruoti Tauragės 37 Panevėžio, 31 Marijampolės, 21 Alytaus ir 12 Utenos apskrityse.

Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 138. Tačiau šie skaičiai dar tikslinti, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti.

Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose

Kauno apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kauno Tirkiliškių mokykloje-darželyje, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje, Kauno dailės gimnazijoje, Aleksoto lopšelyje–darželyje, Garliavos Jonučių progimnazijoje, Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje, Vilkijos gimnazijoje, Vilkijos lopšelyje-darželyje „Daigelis“.

Taip pat toliau fiksuojami nauji COVID-19 atvejai Kauno klinikų padaliniuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Raseinių ligoninėje, Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos skyriuje. Taip pat atvejai registruoti Kauno Socialinės globos centre „Vija“, Kauno globos namuose „Akacijų užuovėja“, Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namuose.

Be to, praėjusią parą Kauno apskrityje registruoti ir atvejai, epidemiologų vertinimu, siejami su protrūkiais „RIO sporto arenoje“, Kėdainių rajono savivaldybėje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriuje.

Vilniaus apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais „Alaušo slėnyje“ vykusiame teniso čempionate, dziudo klube „Viesulas“, sporto kovų klube „Sparta Fight Gym“, sporto klube „Lemon Gym Europa“, „Delfi sporto centre“, Vilniaus miesto sporto centre, dziudo treniruotėmis „Sportima“ arenoje, renginiu „Kalba mamos“ gimtadieniu, vykusiu Sapiegų parke, kavinėje „Miesto laboratorija“.

Taip pat Vilniaus apskrityje registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus kultūros centre, Vilniaus regiono apylinkės teisme, Nacionalinėje švietimo agentūroje, Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Be to, registruoti COVID-19 atvejai siejami su židiniais Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, Elektrėnų profesinio mokymo centre, Socialinių mokslų kolegijoje, Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijoje, Vilniaus Balsių progimnazijoje, Vilniaus Baltupių progimnazijoje, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijoje, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Giraitė“, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje.

Klaipėdos apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Palangos reabilitacijos ligoninėje, Skuodo globos namuose, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Klaipėdos viltis“, Kretingos socialinių paslaugų centre, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje.

Šiaulių apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose, Kelmės Socialinių paslaugų centre, Joniškio rajono Jurdaičių socialinės globos namuose, „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje Radviliškyje, Kuršėnų ligoninėje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Taip pat registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kelmės lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijoje, Joniškio prekybos centre „Maxima“.

Telšių apskrityje praėjusią parą registruotas dar 31 atvejis, siejamas su protrūkiu Plungės rajone įsikūrusiuose Stonaičių socialinės globos namuose. Visi asmenys yra šios įstaigos gyventojai. Iš viso registruoti 73 su šiuo protrūkiu susiję atvejai.

Be to, praėjusią parą Telšių apskrityje registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje, Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišriame chore „Draugystė“, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje, taip pat COVID-19 atvejai fiksuoti įmonėje „Mažeikių mėsinė“.

Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Jurbarko ligoninėje, Šilalės ligoninėje, Užimtumo tarnybos Šilalės skyriuje, Šilalės chore „Bočiai“, taip pat – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione.

Panevėžio apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinės Panevėžio ligoninės padaliniuose, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje, Panevėžio pataisos namuose.

Marijampolės apskrityje praėjusią parą fiksuoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais protrūkis Marijampolės futbolo klube „Sūduva“, krepšinio komandoje Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, Marijampolėje veikiančioje įmonėje „Vernitas“.

Alytaus apskrityje ketvirtadienį registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Varėnos greitosios medicinos pagalbos stotyje, „Sodros“ Varėnos skyriuje, Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje.

Tuo metu, Utenos apskrityje registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu krepšinio klube „Utenos Juventus“.

Lietuvoje – dar 7 mirties nuo koronaviruso atvejai

NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 7 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 157 gyvybes.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Pirmasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 29 d.

Antrasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 27 d.

Trečiasis mirties atvejis registruotas Marijampolės apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 16 d.

Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas rugsėjo 28 d.

Penktasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 21 d.

Šeštasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 2 d.

Septintasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 25 d.

Taip pat praėjusią parą registruoti 2 mirties atvejai (Kauno ir Telšių apskrityse), kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.